V. Orbanas apie ES kariuomenę ir privalomą šaukimą: tai beprotiškų idėjų pavyzdys

Ar sugrįš privalomoji karo tarnyba? Vengrijos ministras pirmininkas atsakė

Peterui Magjarui (Peter Magyar) viešint ATV laidoje „Heti Napló“, Viktoras Orbanas (Viktor Orban) davė interviu „Patriot YouTube“ kanalui.^[1]

Premjeras daugiausia kalbėjo apie karą, tačiau užkabino ir pastaruoju metu ne kartą Vakaruose keliamą temą – privalomosios karo tarnybos grįžimą, skelbia „Blikk“ .

V. Orbánas priminė, kad visi manė, jog tai nereikalinga, nes Europoje buvo taika. Premjero teigimu, taip pat būtų gerai ir toliau laikytis status quo, t.y. spręsti reikalus su profesionalia kariuomene. Be to, yra keletas pagrindinių momentų, kuriuos galima perteikti jaunimui be karo tarnybos.

Kalbėdamas apie jungtinės ES kariuomenės idėją, premjeras teigė nenorįs, kad kas nors kitas galėtų nuspręsti dėl vengrų karinio amžiaus jaunuolių dislokavimo ir vadovavimo.

„Tačiau Manfredas Veberis (Manfred Weber) galiausiai kalbėjo apie tai, apie Europos kariuomenę, kurią vienija privalomas šaukimas. Na, ne šitas. Pamiršk. Beprotiškų idėjų pavyzdys“, - pabrėžė V. Orbanas.

Taip jis sureagavo į Europos liaudies partijos – pirmaujančios EP frakcijos – nario M. Veberio pasiūlymą ne tik Vokietijoje, bet ir visoje ES įvesti privalomąją karinę tarnybą. Vengrų portalas V4NA, remdamasis savais šaltiniais Briuselyje, pranešė, kad po birželio rinkimų suformuotas naujas Europos Parlamentas šį klausimą nagrinės vieną pirmųjų.

Europa veliasi į Ukrainos konfliktą, neįvertinusi savo jėgų

Pasak vengrų politiko, jam dar nėra tekę matyti didesnio Europos neatsakingumo, kaip dabar, kai pastaroji siekia įsitraukti į Ukrainos konfliktą, iki galo nepaskaičiavusi, kiek jai tas kainuos.

„Europiečiai taip skuba kariauti, tačiau net nėra įvertinę finansų ir išteklių kiekio, būtino išsikeltų karinių tikslų pasiekimui. Gyvenime nesu matęs nieko neatsakingesnio“, - pabrėžė premjeras.

Jo nuomone, NATO taip pat siekia tapti konflikto Ukrainoje dalimi, ir galimybė - įtikinti Aljansą taip nesielgti – nėra didelė, nes NATO nenori, kad kas nors bandytų paveikti jo poziciją.

Pildosi sąmokslo teorija – šauktiniai bus siunčiami į Ukrainą?

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijartas (Peter Szijarto) patikino, kad ES apie privalomąją karinę tarnybą prabilta todėl, jog norima į konfliktą Ukrainoje siųsti Centrinės ir Rytų Europos šalių jaunimą. Jo kalbą transliavo televizijos kanalas M1.

„Akivaizdu, kad besiplečiantis konfliktas pirmiausia užkabins kaimynines šalis, todėl jau dabar girdimi argumentai, kad pirmiausia kariuomenę turėtų siųsti geografiškai arčiausiai esančios šalys. Kitaip sakant, privalomoji karinė tarnyba reikalinga tam, kad į karą būtų galima pasiųsti Rytų ir Centrinės Europos, įskaitant Vengriją, jaunimą“, - pabrėžė P. Sijartas.

Diplomatas paragino ES šalis nutraukti tokio pobūdžio diskusijas ir patikino, kad Vengrija neleis siųsti savo šalies piliečių į karo veiksmų zoną.

Gegužės 24 d. V. Orbanas nurodė, kad Vengrija iš naujo vertina savo vaidmenį NATO, kadangi nenori dalyvauti galimoje Aljanso karinėje misijoje Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad Vengrija atsiribos nuo visų Aljanso veiksmų, kurie gali įtraukti bloko šalis į konfliktą Ukrainoje ir tapti tiesioginio susidūrimo su Rusija priežastimi.

Kiek anksčiau tą patį mėnesį V. Orbanas perspėjo, kad kišdamasi į konfliktą Ukrainoje, Europa balansuoja ties karo ir taikos riba.

Lietuvos vadovai – už karių siuntimą mokomosioms misijoms Ukrainoje

Prezidento rinkimuose konkuravę Lietuvos vadovai sutaria, kad atsiradus mokomųjų misijų poreikiui Lietuva į Ukrainą galėtų išsiųsti 100 karių. Visgi, ir perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, ir jam oponavusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, jog kol kas toks sprendimas nėra priimtas, informavo „Elta“.

„Šiandien mes tikrai labai intensyviai palaikome dialogą su pačiais ukrainiečiais. Jie mums labai aiškiai sako, kad šiandien ne tai yra mūsų prioritetas. Šiandien prioritetas yra tai, kad mes negauname to, kas buvo pažadėta. Negauname laiku oro gynybos sistemų, laiku negauname amunicijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

„Ne kartą sakiau, kad gerkime šampaną ne tada, kai mes priimame sprendimus, kad kažką suteiksime Ukrainai. Gerkime šampaną tada, kuomet ši karinė įranga ar amunicija kerta Ukrainos sieną. Kartais tarp šių dviejų laiko momentų yra labai ilgas laiko tarpas. Tai lemia didžiulius nuostolius, kuriuos Ukraina patiria. Tai lemia Rusijos galėjimą toliau plėtoti savo sėkmę fronto linijoje“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, Europa dar neturi bendro sutarimo dėl Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) svarstymų apie paramos Kijevui ir galimų karinių mokomųjų misijų siuntimo į Ukrainą.

„Lietuva jau yra priėmusi sprendimą dėl karinės misijos. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje mandatavo šimtą karių būtent šiam tikslui. Ne karui fronte, bet karinės misijos tikslais. Jeigu bus pasiektas sutarimas ir ukrainiečiai tikrai mus paprašys karinės misijos mokymo tikslais atsiųsti reikalingus specialistus – mes tą padarysime“, – tikino jis, pabrėždamas, kad šis klausimas nėra „šiandienos aktualija“.