Viktorija Čmilytė-Nielsen nepritaria rusiškų mokyklų atsisakymui
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su švietimo ministro Gintauto Jakšto argumentu, kad rusiškų mokyklų atsisakymas spręstų tautinių bendrijų integracijos visuomenėje problemas. Liberalė tikina, kad šių ugdymo įstaigų išsaugojimas Lietuvoje yra itin svarbus.
„Turime įvardyti, kokią problemą mėginame išspręsti. Mokyklos, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis – Lietuvos stiprybė. Tai, kad jos išsaugomos Lietuvoje, kad joms skiriamas dėmesys, yra svarbu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės nuomone, tautinių bendrijų mokyklos yra ne grėsmė, o pagalba, siekiant integruoti jose besimokančius vaikus į visuomenę.
„Tai yra ilgesnis integracijos kelias, bet jis yra teisingas, tvarus. Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ŠMSM skirti daugiau dėmesio, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų tapti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų atėjusių iš šeimų, kuriuose yra įvairus požiūriai, į visuomenę“, – sakė liberalė.
G. Jakštas praėjusią savaitę kalbėjo apie norą atsisakyti mokymo rusų kalba
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
Parengta remiantis ELTA.
