V. Baumila sukėlė skandalą dėl kontraversiško įrašo apie R. Kalantą
Žinomo šalies atlikėjo Vaido Baumilos socialinėje platformoje „Threads“ paliktas įrašas sukėlė tikrą audrą. Atlikėjas rašė: „Davai, paieškokit kas dar Lietuvoje yra susideginęs, kad tą už****sį Kalantos bajeriuką pamirštumėt“.
Toks muzikanto komentaras daugeliui neprasprūdo pro akis. Juk Romas Kalanta yra Lietuvos disidentas, suvaidinęs svarbų vaidmenį Lietuvos kovoje už nepriklausomybę nuo sovietų valdžios. Dėl šio sieko jis 1972 m. gegužės 14 d. susidegino.
Šis jo poelgis padarė didžiulę įtaką Lietuvos disidentų judėjimui. Nors į R. Kalantos susideginimą sovietų valdžia atsakė griežtu susidorojimu su disidentais, jo pasiaukojimas įkvėpė kitus prisijungti prie pasipriešinimo, o jo atminimas tapo kovos už Lietuvos nepriklausomybę simboliu.
Po skandalingo pastarojo V. Baumilos pasisakymo, į tai dėmesį atkreipė ne tik internautai, bet ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.
„Draugui atsiuntus šią ne tik niekingą, bet, manau, nusikalstamą rašliavą, buvau tikra, kad kažkas pasinaudojo žinomu vardu. Ne, nepasinaudojo, Selas ilsisi. Joks žodis netinka šiam nuo obels niekur toliau nenusiritusiam niekingam vaisiui apibūdinti. Atspjovė savo „humorą“, paskui gal išsiblaivė ir šį pokalbį ištrynė“, – rašė N. Oželytė[1].
Į gausią kritiką jo atžvilgiu sureagavo ir pats V. Baumila. Jis teigė, kad N. Oželytė neturėtų užsiimti raganų medžiokle: dainininko teigimu, gyvename laikais, kai juokauti galima apie bet ką, o draudimai juoktis panašūs į okupacijos laikus ir knygų deginimą.
Tiesa, vėliau V. Baumila jau ėmėsi laikytis gerokai nuosaikesnės retorikos, teigė, kad jo įrašas tebuvo bajeris, sakė norintis atsiprašyti tų, kuriuos galėjo įskaudinti, pažymėjo, kad yra nuolankus Lietuvos patriotas.
„Turiu pripažinti, kad nors ir norėjau „Threads“ platformoje vartotojams pasakyti, kad Romo Kalantos pavardės naudojimas metaforoje „susideginti“ yra netinkamas, mano parinkti žodžiai kažkam galėjo sukelti absoliučiai atvirkščią neigiamą atoveiksmį. Suprantu, kad turėčiau aiškiau komunikuoti humorą net ir tokiose platformose, kur kandumas ir aštrus sarkazmas, ar kitokio pobūdžio juodas humoras yra esminis kriterijus“, – rašė jis[2].
Tačiau dabar „Vanago Lietuva“ feisbuko paskyra skelbia, kad tokios V. Baumilos nuomonės ir pažiūros galimai susietos yra su jo šeimos ryšiais su KGB. Aiškėja, kad žinomo atlikėjo tėvas yra Vidmantas Baumila, dabar dirbantis advokatu, tačiau anksčiau buvęs KGB etatiniu tardytoju.
Dainininko V. Baumilos tėvas – ilgametis KGB tardytojas
Žinomo šalies dainininko V. Baumilos tėvas Vidmantas nuo 1982 m. iki 1990 m. buvo siejamas su KGB. Vyras dalyvavo Sigito Tamkevičiaus bei kitų disidentų persekiojimo bylose, už tai niekada nebuvo nuteistas[3].
Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos archyvai rodo, kad KGB tardytojas V. Baumila pasižymėjo ne vienoje istorijoje. 1983 m. rugsėjo 30 d. į Vilniaus KGB pas tardytoją V. Baumilą buvo iškviestas Bartininkų parapijos klebonas kunigas Antanas Liubšys. Saugumietis jį apklausinėjo kaip liudininką kunigo S. Tamkevičiaus byloje[4].
Po Kybartų klebono kunigo S. Tamkevičiaus suėmimo, prasidėjo masiniai tikinčių kybartiečių tardymai. V. Baumila apklausė Vilkaviškio autotransporto kelių valdybos Kybartų bazės darbininkę Matildą Mališkienę, vietos gyventoją Teresę Storaitienę, Kybartų parapijos vargonininkę Birutę Briliūtę, Kybartų gyventoją Bernadetą Mališkaitę.
V. Baumila vyko net į Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, kur apie kleboną S. Tamkevičių tardė 11 kl. mokinį Romą Žemaitį. Tą pačią dieną saugumietis V. Baumila į direktoriaus kabinetą išsikvietė R. Žemaičio brolį dešimtoką Arvydą.
1983 m. rugsėjį į Kauno miesto KGB poskyrį pas tardytoją V. Baumila buvo iškviestas Garliavos gyventojas Saulius Kelpšas. Saugumietis domėjosi, ar iškviestasis asmeniškai nepažinojo S. Tamkevičiaus, ar nedalyvavo Kybartuose vykusiame Eucharistiniame kongrese.
Netrukus šaukimą tardymui pas V. Baumilą gavo ir vilkaviškietė Dana Kelmelienė. Tardymo metu D. Kelmelienė buvo apklausinėta apie jaunimo pareiškime minėtus tikinčio jaunimo diskriminacijos faktus, tardytojas klausinėjo tardomąją, ar ji neskaito Kronikos, ar nežinanti, kas ją daugina bei perduoda į užsienį.
Kaip tik tuo metu vėl aktyviai tardomas buvo ir Jonas Sadūnas, vienuolės ir disidentės Nijolės Sadūnaitės brolis. Anuomet saugumiečiai gąsdino ir grasino, kad, suradus jo seserį, ji bus nubausta ilgus metus kalėti. Vėliau ji buvo nuteista, ištremta į Sibirą.
Lietuvoje KGB tinklas buvo itin plačiai išplitęs
Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1966 m. Lietuvoje veikė apie 4 tūkst. KGB agentų.
1975 m. Lietuvoje veikė jau 4 632 agentai, 9 rezidentai (agentai, palaikantys ryšį su dar keliais agentais, paskui bendras žinias perduodantys KGB) ir 535 slaptų butų laikytojai[5].
Didžiausios agentų grupės buvo sutelktos KGB centrinio aparato operatyviniuose ir didžiųjų miestų padaliniuose. Pavyzdžiui, 1970–1980 m. KGB Kauno m. skyriui priklausė apie 700, Šiaulių m. skyriui – apie 270 agentų. Lietuvos rajonų KGB skyriuose bendradarbiavo vidutiniškai po 50 KGB agentų.
Mažiau žinoma yra apie KGB patikimus asmenis. Jie informaciją teikdavo ne nuolat, kaip agentai, bet tik esant kokiam nors reikalui, konkrečiais atvejais. Informaciją KGB pareigūnams jie perduodavo ne raštu, kaip agentai, bet žodžiu, o KGB darbuotojas pats užrašydavo. 1971 m. Lietuvoje buvo 7491 patikimas asmuo, kiekviename rajone ar mieste jų buvo nuo 60 iki 300.
Vieni KGB agentai gaudavo finansines išmokas, kiti, žemesnio rango asmenys, negaudavo nieko. Tai priklausydavo nuo to, kaip būdavo įvertintinta jų teikiamos informacijos svarbą. Patyrusiems agentams buvo atlyginama ne tik pinigais, bet ir brangiomis dovanomis. Tai būdavo laikrodžiai, odiniai portfeliai, auksiniai papuošalai, kvepalai, vaišės.
KGB pareigūnai stengėsi išlaikyti ryšius su savo agentūra net ir po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau 1991 m. rudenį, KGB Lietuvos padalinio veikla galutinai nutrūko, o Lietuvoje liko apie 4 tūkst. tuo metu veikiančių ir apie 30 tūkst. archyvinių KGB agentų.
Papildyta 2024 kovo 31d.:
77 su liūdesiu praneša, kad šiandien netekome Nijolės Sadūnaitės.
