Pati mokykla turės nuspręsti, ar jungtis prie Vilniaus TECH, ar prie Klaipėdos universiteto
Klaipėdos jūrininkų bendruomenei ateina neramios dienos, kai tenka gerai pasukti galvas, kaip toliau išsilaikyti tokiame besikeičiančių valdžių ir interesų vajuje. Vis dažniau pasigirsta kalbų dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos naikinimo – vieni teigia, kad ji neva bus jungiama prie Klaipėdos universiteto (KU), kiti svarsto, kad geriausias sprendimas šiuo atveju būtų jungtis su Vilniaus TECH (buvusiu Vilniaus Gedimino technikos universitetu), o dar kiti mano, jog ši mokymo įstaiga tokiais būdais ne skandinama, kaip kad atrodo pačiai mokyklos bendruomenei, bet gelbėjama. Esą jos prastą situaciją lemia kasmet mažėjantys studentų skaičiai. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad smarkių audrų Jūreivystės mokyklai išvengti, tikėtina, nepavyks, mat dėl jos bendro sutarimo neranda jau net ir politikai.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užsiima uostamiesčio bendrovės kiršinimu. Jis piktinasi, kad eilinį kartą buvo be reikalo sukelta audra, nors galiausiai vis tiek dėl savo ateities ir to, prie ko jungsis, turės nuspręsti pati Jūreivystės mokykla[1].
Uostamiesčio vadas piktinasi, kad ŠMSM visiems taiko vienodą kurpalių, visiškai ignoruodama tai, kad Jūreivystės mokykla yra unikali. Jis įsitikinęs, kad taipogi nereiktų aklai vaikytis mažėjančių studentų skaičiaus, mat šiai dienai bent jau Kunigų seminarijos, kurioje mokosi tikrai nedaug klierikų, nėra svarstoma prijungti prie kitų aukštųjų mokyklų.
Tačiau Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktorius Vaclavas Stankevičius abejojo, ar apskritai dar pavyks išsilaikyti iki 2024-ųjų, kada bus pradėtos griežtinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos.
R. Žemaitaitis mano, kad geriausia išeitis – jungti jūrininkus prie Vilnius TECH universiteto, o A. Petrošius sako, kad apie šios mokyklos savarankiškumą negali būti nė kalbos
Viešumoje pradėjus eskaluoti LAJM klausimą, šia tema pasisakė ir šalies politikai. Štai Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis neslėpė manantis, jog Jūreivystės mokykla greičiausiai turėtų būti jungiama prie Vilniaus TECH universiteto. Taip pat, pasak jo, galėtų išlikti ir savarankiška, jei pasinaudotų galimybe su Ukraina pasirašyti susitarimą, mat ji turi labai daug priėjimo prie jūros ir jai reikia daug specialistų[3].
Parlamentaras Audrius Petrošius mano, jog apie savarankišką Jūreivystės mokyklos gyvenimą nė kalbų negali būti. Labiausiai jį neramina tai, kad šiai dienai visiškai ta tema nėra diskusijų. Anot jo, Jūreivystės mokyklos atstovai pirmi išbėgo prieš traukinį ir dabar skelbia apie galimą jungimąsi su Vilniaus TECH net nesvarstydami alternatyvos.
Jūrininkų mokyklą prijungus prie Klaipėdos universiteto, ši gali prarasti savo populiarumą
Kita Seimo narė, Ligita Girskienė mokyklos jungimui prie KU teigia nepritarianti, labiau tam esą būtų tinkamas Vilniaus TECH. Visgi, anot jos, labai tikėtina, kad LAJM, prijungta prie KU, neteks savo populiarumo, ką jau parodė iš KU išsibraukęs Jūreivystės institutas. Kaip patys studentai teigia, KU dažniausiai renkamasi kaip kraštutinį variantą, kai neįstojama į kitus universitetus.
Kita vertus, Klaipėdos miesto Tarybos nariai įsitikinę, kad ši nauja iniciatyva LAJM prijungiant prie kitos aukštosios mokyklos teigiamų rezultatų neduos, o kol kas iš įvairių jūrų uostų ir jūrinių kompanijų vadovų lūpų girdėti tik geriausi atsiliepimai apie Lietuvos jūrininkus, kurių didžioji dalis baigę LAJM[3].
Viceministras G. Jakštas užsiminė, kad kolegijų Lietuvoje gali nelikti
Kol kas visi laikosi skirtingų pozicijų dėl mokyklos ateities.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, besilankydamas Jūreivystės mokykloje ir norėdamas išgirsti jos bendruomenės nuomonę, teigė išgirdęs kalbas apie tai, neva ji dairosi į Vilnių.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad ekspertams atlikus Lietuvos kolegijų analizę tapo akivaizdu, kad jos neturi šansų išlikti. Ministerija taip pat esą nepateikusi ir konkrečių gairių, kas prie ko turėtų jungtis, todėl kaip išlikti – tik pačių aukštųjų mokyklų reikalas.
Kad ir kaip bebūtų, paneigti faktą, kad Lietuva bent jau buvo jūrinė valstybė ir tuo garsėjo – sunku. O štai dabar vienu rankos mostu net ir tai norima atimti. Ir visa tai vyksta jau nuo „valstiečių“ buvimo prie valstybės valdymo vairo, kai šie nusprendė panaikinti Jūrinių reikalų komisiją Seime, iki minimumo sumenkino Jūrinės administracijos veiklą. O dabar esą ir atėjo eilė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai etapais tapti akcine bendrove[5].
Klaipėdiečiai baiminamasi, kad greitai iš Lietuvos, kaip iš (buvusios) jūrinės valstybės vardo, teliks pelenai
Vis dėlto kalbas dėl jūrininkų persikėlimo į sostinę paneigė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius. Pasak jo, pati mokykla tikrai nebus iškraustyta į kitą miestą, o realiausia ją būtų jungti prie Vilnius TECH, kadangi ten rengiami transportininkai[5].
Tačiau KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad Jūreivystės mokyklą jungti prie Vilniaus TECH nebūtų geras sprendimas, mat KU jau turi šioje srityje reikalingos patirties.
Visgi, jungimą prie KU atmeta Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) tarybos narys Petras Bekėža, mat Jūreivystės mokyklos jungti prie KU negalima. Jis patikino žinantis tų asmenų pavardes, kurie sau naudos dabar taip ieško.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris apskritai svarstė, ar tai nėra kažkokie gandai, mat jei ir būtų svarstomas toks dalykas kaip Jūreivystės mokyklos jungimas, ji esą būtų jungiama tik prie KU.
Stebėtis tokiomis kalbomis apie Jūreivystės mokyklos jungimą nederėtų, mat jau dabar skelbiamas aliarmas dėl sparčiai mažėjančio studentų kiekio. Jauni žmonės ne tik vangiai renkasi mokytis jūrininko specialybės, bet apskritai mažėja jų populiacija Klaipėdoje.
Baiminamasi, kad greitai iš Lietuvos, kaip iš (buvusios) jūrinės valstybės vardo, teliks pelenai – juk jau dingo praktiškai visas laivynas, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, Jūrininkų centras, Klaipėdos laivininkų mokykla.
