<h2>VRK išdavė lapus parašams rinkti dėl privalomojo referendumo inicijavimo</h2>
<p>Pranešama, kad liepos 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išdavė parašų rinkimo lapus piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovams, siekiantiems inicijuoti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo. Už šią referendumo iniciatyvą galima pasirašyti ir per VRK informacinę sistemą.[6]</p>
<p>LR Konstitucijos dabartinio 9 str. 3 dalis skelbia, jog:[4] „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“. Skelbiama, jog ši dalis turi būti pakeista į:[3] „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“.</p>
<p>Pagal šiuo metu galiojančio 147 str. pirmąją dalį tvirtinama, jog: „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų“. Ši dalis turi būti keičiama ir išdėstoma taip:[4] „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkėjų“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/signatures.jpg" alt="Parašai dėl referendumo" /></p>
<h2>Teismas pašalino spragą dėl referendumų organizavimo</h2>
<p>Liepos 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarimu pašalino teisinio reguliavimo spragą dėl referendumų organizavimo ir vykdymo Lietuvoje. Dar tuomet Teismas įpareigojo VRK piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus. </p>
<p>VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės teigimu, dėl teisinio neapibrėžtumo VRK negalėjo priimti sprendimo dėl jos kompetencijai priskirtais referendumo organizavimo ir vykdymo klausimais bei išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei parašų rinkimo lapų. Parašų rinkimo lapai buvo išduoti per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo. [5]</p>
<p>VRK taipogi praneša, jog kad referendumas galėtų būti surengtas, per šešis mėnesius nuo parašų išdavimo dienos (nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. sausio 21 d.) piliečių iniciatyvinė grupė turėsianti surinkti 300 tūkst. šių straipsnių pakeitimus palaikančių ir rinkimų teisę turinčių LR piliečių parašų.[6]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/justice-2.jpg" alt="Teismo sprendimas" /></p>
<h2>Jau ruošiamasi referendumui dėl dvigubos pilietybės įstatymo</h2>
<p>Artėjant 2024 metams ir Prezidento rinkimams, vis plačiau diskutuojama apie referendumo dėl dvigubos pilietybės rengimą Lietuvoje. Nors 2019 metais jau įvykęs referendumas sėkmės nesulaukė, TS-LKD frakcijos narės Dalios Asanavičiūtės teigimu, 2024 metais surengtas referendumas galėtų būti sėkmingas. D. Asanavičiūtės teigimu, šiuo metu jau yra rengiama ir teisinė bazė internetiniam balsavimui.[9]</p>
<p>Už tokią iniciatyvą išeivius aktyviai kvietė agituoti ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, teigęs, kad pilietybės išsaugojimas ir daugybinės pilietybės įteisinimas vis dar lieka vienu svarbiausiu uždaviniu valstybėje.[8]</p>
<p>Kiek kitokios nuomonės buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, esą negalėjimas turėti dvigubos pilietybės užtikrina, jog pilietis vienu metu negalėtų turėti ir nedraugiškos Lietuvos atžvilgiu valstybės pilietybės. D. Žalimo teigimu, pilietybė nėra tik teisės, drauge tai – ir pareigos. Buvęs KT pirmininkas galvosūkį įžvelgia ir dėl privalomosios karo tarnybos klausimų bei mokesčių mokėjimo.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dviguba-pilietybe.jpg" alt="Dviguba pilietybė" /></p>
