Užimtumo tarnybos duomenimis, kas penktas šalyje registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Sausio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus.
Tarnybos duomenimis, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst., iš jų – 700 asmenų įdarbinti pagal remiamo įdarbinimo priemonę.
Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) savivaldybėse.
Vilniaus regione beveik kas penktas darbo ieškantis klientas – ilgalaikis bedarbis (iš viso 11,2 tūkst.). Apie persikvalifikavimą galvoja tik 51 klientas, nurodęs pageidavimą įgyti kvalifikaciją.
Tuo metu net 1,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir 2,3 tūkst. turi vidurinį. Ukmergės savivaldybėje 37 proc. asmenų neturi vidurinio išsilavinimo.
Kitas svarbus aspektas – didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių profilyje sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.). Tarp jų – penktadalis yra 60+ asmenys (6,5 tūkst.). Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).
Tuo metu Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad net 60 proc. ilgalaikių bedarbių pernai pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse – 1,8 tūkst. asmenų rinkosi paklausias darbo rinkoje profesijas – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko.
Tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo registruota 166,6 tūkst. bedarbių. Nedarbas šalyje siekė 9,2 proc.
Parengta remiantis elta.
