NASA tyrė iki šiol nematytą reiškinį danguje
Remiantis kosminio teleskopo „James Webb“ stebėjimais, pirmoji už Saulės sistemos ribų pastebėta asteroidų vidinė juosta yra sudėtingesnė, nei tikėtasi[1]. Tai mokslininkai nustatė stebėdami dulkes aplink netoliese esančią jauną žvaigždę Fomalhautą, kad ištirtų niekuomet nematytą asteroidų juostą infraraudonųjų spindulių šviesoje.
Tiesa, vidines juostas, kurių anksčiau niekas nematė, „Webb“ atskleidė pirmą kartą.
Trys viena su kita susijungusios juostos tęsiasi netgi 14 mlrd. km atstumu nuo žvaigždės, kuri matoma kaip ryškiausia žvaigždė „Piscis Austrinus“ žvaigždyne. Tuo tarpu išorinės juostos mastas yra maždaug dvigubai ilgesnis nei mūsų Saulės sistemos Kuiperio juostos.
Šios juostos yra didesnių kūnų susidūrimų nuolaužos, dažnai apibūdinamos kaip „nuolaužų diskai“. Ir nors „Hubble“ kosminis teleskopas, „Heršelio“ kosminė observatorija ir „Atakamos“ didžioji milimetrinė/submilimetrinė arka („ALMA“) anksčiau padarė ryškias išorinės juostos nuotraukas, nė vienas iš jų neaptiko jokios struktūros viduje – ne taip, kaip šį kartą.
„Žvelgdami į šių apraiškų raštus, galime pradėti kurti nedidelį planetų sistemos eskizą, jei iš tikrųjų pajėgtume padaryti pakankamai subtilią nuotrauką, kad pamatytume įtariamas planetas“, – pareiškime teigė Arizonos universiteto mokslininkas Andrásas Gáspáras, pagrindinis šio tyrimo autorius.
„Hubble“, „ALMA“ ir „Webb“ suvienija jėgas apžvelgdami daugybę žvaigždžių
Manoma, jog „Webb“ teleskopui nufotografavus daugiau sistemų, bus galima nepalyginamai daugiau sužinoti apie planetų, savo gravitacinėmis jėgomis raižančių danguje susiformavusias juostas, konfigūracijas.
Pavyzdžiui, mūsų Saulės sistemos viduje Jupiteris supa asteroidų juostą, o vidinį Kuiperio juostos kraštą skrodžia Neptūnas; juostos aplink Fomalhautą savo ruožtu yra tarsi paslaptingas „romanas“, kuriame, kaip manoma, tikriausiai yra tikrai įdomi, tačiau dar gerai nepažinta planetų sistema[2].
Džiaugiamasi, kad profesionalios įrangos pagalba buvo nufotografuota tai, ką daugelis tyrėjų vadina „didžiuoju dulkių debesimi“, kuris gali būti įrodymas, jog išoriniame žiede įvyko dviejų kūnų susidūrimas, – ši savybė gali liudyti besiformuojančių protoplanetų buvimą.
Taip manoma todėl, kad iki 2014 m. vienam objektui išnykus, atsirado kitas – toks procesas įprastai vyksta dėl smulkių dulkių dalelių debesų, kurie atsiranda iš dviejų vienas į kitą atsitrenkusių ledinių kūnų, ilgainiui pradėjusių plėstis[3].
Juostos yra nutolusios 150 kartų didesniu atstumu nei Žemė nuo Saulės
Pirmą kartą Fomalhauto dulkių žiedas buvo aptiktas 1983 m. NASA infraraudonųjų spindulių astronominio palydovo atliktų stebėjimų metu. Apie žiedo egzistavimą taip pat buvo spėjama iš ankstesnių ir ilgesnio bangos ilgio stebėjimų, atliktų naudojant submilimetrinius teleskopus.
Įdomu tai, jog iš viso yra trys į save įsiterpusios juostos, nutolusios 23 mlrd. km nuo Fomalhauto, t. y. 150 kartų didesniu atstumu nei Žemė nuo Saulės.
Akivaizdu, kad kosminis teleskopas „James Webb Space Telescope“ šiuo atveju yra svarbiausia pasaulyje kosmoso mokslo observatorija; tai tarptautinė programa, kuriai vadovauja NASA kartu su partneriais – Europos kosmoso agentūra bei Kanados kosmoso agentūra.
Įrenginys iš tikrųjų pasižymi tuo, kad jo dėka mes galime fiziškai pašalinti šiluminį švytėjimą kitiems teleskopams neprieinamuose vidiniuose regionuose, kurių negalėjome pamatyti anksčiau.
„Mes tikrai nesitikėjome aptikti sudėtingesnes struktūras, tačiau dabar, kai astronomai pamato plyšį, jie sako: darinius gali formuoti įterptoji nežinoma planeta“, – teigė tyrimo grupės narys Schuyleris Wolffas, dirbantis Arizonos universitete.
Išsamesni tokių sistemų, kaip Fomalhautas, tyrimai padėtų sužinoti, kaip dangaus kūnai juda per šiuos plokščius blyno formos diskus. Tuo tarpu stebint patį dulkių debesį, būtų galima atskleisti detales apie kitų planetų sistemų, ne tik mūsų, sandarą.
Iš tiesų atsiranda vis daugiau galimybių išsiaiškinti pačių mažiausių asteroidų kilmę, kurie buvo neprieinami iki šiol, nustatant, ar jie yra panašūs į kosmines uolienas, besisukančias aplink mūsų žvaigždę ir jos planetas.
