Būsto paskolos gauti nepadėjo nei didelės pajamos, nei didesnis pradinis įnašas
Uždirbi daugiau nei vidutinis lietuvis, turi sukaupęs solidų pradinį įnašą, dirbi stabiliai ir planuoji ateitį Lietuvoje – atrodytų, kad nuosavas būstas turėtų būti tik formalumas. Tačiau daliai užsienyje dirbančių lietuvių realybė visai kitokia: net ir finansiškai stiprūs žmonės susiduria su situacija, kai banko paskola tampa nepasiekiama, o planai įsigyti būstą gimtinėje – nurūksta it vasaros ryto rūkas.
Apie tokią patirtį dienraščiui tv3.lt pasakojo užsienyje dirbantis Linas (vardas pakeistas). Vyras dirba Lenkijos logistikos įmonėje, uždirba stabilų ir aukštą atlyginimą, yra sukaupęs daugiau nei pakankamą pradinį įnašą ir planavo įsigyti būstą Lietuvoje – kaip pats sako, turėti savo vietą, į kurią galėtų grįžti. Tačiau realybėje viskas pasirodė kur kas sudėtingiau: keli bankai atsisakė suteikti paskolą, nepaisant to, kad jo finansinė situacija, atrodytų, atitinka visus pagrindinius reikalavimus[1].
„Turiu susitaupęs kiek daugiau, nei reikia pradiniam įnašui. Mano pajamos – nemažos ir stabilios. Bet būsto paskolos bankai man nesuteikė. Kodėl? Nes mano pajamos – ne eurais, o zlotais. Bet juk koks skirtumas? Nesuprantu. Pradinį įnašą galiu sumokėti ir eurais, ir paskolą eurais mokėti, jei taip reikia. Juk ne valiutuje turėtų būti esmė“, – piktinosi Linas, neslėpdamas nusivylimo.
Bankai įvardijo priežastį: paskolas stabdo ne pajamos, o valiuta
Bankų atstovai tokias situacijas aiškina gana paprastai, tačiau gyventojams tai dažnai skamba kaip per griežta taisyklė. Lietuvoje būsto paskolos išduodamos eurais, todėl finansų įstaigos siekia, kad ir kliento pajamos būtų gaunamos ta pačia valiuta. Tokia praktika grindžiama ilgalaikės rizikos valdymu – jei žmogus gauna pajamas kita valiuta, jos vertė gali svyruoti, o tai ilgainiui gali turėti įtakos jo gebėjimui mokėti paskolos įmokas.
„Pagrindinė to priežastis – valiutų kursų svyravimo rizika, kuri tokių ilgalaikių įsipareigojimų, kaip būsto paskola, atveju gali reikšmingai ir neigiamai paveikti kliento mokumą ateityje“, – dėstė „Bigbank“ Marketingo skyriaus vadovė Greta Songinienė. Pasak jos, net jei klientas turi santaupų eurais ar planuoja paskolą grąžinti eurais, svarbiausias kriterijus išlieka pajamų valiuta, o šios taisyklės taikomos nuosekliai.
Įvardijo ir dar vieną kliūtį: sprendimą lemia ne alga, o finansinis elgesys
Tačiau bankų atstovai įvardija ir kitas priežastis, kodėl kartais gali nepavykti gauti būsto paskolos. Kaip aiškina duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ veiklos vadovė Juta Kučiauskienė, vien gaunamų pajamų dydžio nepakanka – kur kas svarbiau, kaip žmogus elgiasi su finansiniais įsipareigojimais. Bankai vertina visą kredito istoriją: ar sąskaitos mokamos laiku, ar nėra pradelstų įsiskolinimų, koks pajamų ir skolų santykis, ar pajamos stabilios[2].
Kredito istorija formuojasi nuolat, net jei žmogus niekada nėra ėmęs paskolos. Pasak J. Kučiauskienės, ją kuria kasdieniai finansiniai sprendimai – nuo komunalinių sąskaitų apmokėjimo iki kredito kortelių naudojimo įpročių. Didžiausią neigiamą įtaką daro vėlavimai: jei įsipareigojimai nevykdomi kelis mėnesius, tai gali ilgam pabloginti kredito reitingą, o tokia informacija saugoma iki 10 metų. Dėl to bankų akyse patikimesnis gali būti mažiau uždirbantis, bet drausmingas klientas nei tas, kuris gauna dideles pajamas, tačiau vėluoja atsiskaityti.
„Inbank“ Lietuvos padalinio vadovas Vaidotas Rimeikis pabrėžia, kad vertinant klientą svarbus ir pajamų stabilumas. Jo teigimu, bankams svarbu įsitikinti, jog žmogus gauna tvarias pajamas bent kelis mėnesius iš eilės, o jei pajamos svyruoja ar nėra nuolatinio darbo, tai gali sumažinti galimybes gauti paskolą.
Vis dėlto, anot jo, kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau bendra taisyklė išlieka – paskolos galimybes lemia ne tik pajamos, bet ir nuoseklus, atsakingas finansinis elgesys.
Pradinio įnašo slenkstis pirmajam būstui mažinamas iki 10 proc.
Tuo tarpu Lietuvos bankas 2025-ųjų pabaigoje pranešė keičiantis būsto paskolų tvarką, taip siekiant vienu metu palengvinti sąlygas pirmą būstą perkantiems ir sugriežtinti jas tiems, kurie skolinasi antram ar paskesniam būstui.
Nuo 2026 m. rugpjūčio pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas bus mažinamas iki 10 proc., taip sudarant daugiau galimybių įsigyti pirmuosius namus[3].
Tuo pačiu griežtinamos taisyklės kitiems pirkėjams – mažesnis įnašas bus taikomas tik tiems, kurių ankstesni įsipareigojimai jau reikšmingai sumažinti, o bendra kryptis aiški: riboti perteklinį skolinimąsi ir investicinius pirkimus.
Kartu keičiama ir paskolų vertinimo logika – bankai turės griežčiau tikrinti, ar gyventojai sugebėtų mokėti įmokas net ir pakilus palūkanoms iki 6 proc. Tai reiškia konservatyvesnį skolinimo modelį ir didesnį dėmesį finansiniam atsparumui. Nors tokie pokyčiai gali padėti išvengti rizikų ateityje, rinkos dalyviai įspėja, kad mažesnis pradinis įnašas gali padidinti būsto paklausą ir prisidėti prie kainų augimo, kuris, Lietuvos banko vertinimu, per kelerius metus gali siekti apie 2 proc.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
