Nepasitenkinimas valdančiąja dauguma auga
Visuomenės veikėjas Gintaras Furmanavičius ne tik puikiai išmano socialinių tinklų cenzūrą ir jų ribojamą žodžio laisvę, bet ir pats su tuo ką tik susidūrė. Po viešo pasisakymo apie tai, kaip šiandien yra valdoma Lietuva, G. Furmanavičius sulaukė tikro kirčio iš demokratine save laikančios socialinės platformos. Visuomenininko anketa buvo trumpam išleista „atostogų“, o jo sekėjai padėjo, kad užklupę nepatogumai truktų tik trumpą laiką. Tiesa, sugrįžęs į eterį visuomenininkas iš naujo paskelbė tą patį tekstą, tik išimdamas kai kuriuos žodžius, dėl kurių ir buvo apribota jo veikla socialinėje platformoje.
Kaip savo socialinėje feisbuko paskyroje teigė pats G. Furmanavičius, pirmą kartą per dvejus su puse metų buvo pašalintas jo tekstas, o jis pats – užblokuotas. Tiesa – neilgam.
Laisvą žodį ir G. Furmanavičiaus mintis palaikantys vartotojai kaipmat suskubo kolegai ištiesti pagalbos ranką – susivienijo ir visuomenininkas buvo atblokuotas. „Gelbėjimo“ procedūra, pasirodo, buvo labai paprasta – vartotojams užteko užeiti į G. Furmanavičiaus profilį, dešinėje paspausti daugtaškį, paspausti „Pagalba Gintarui“, tuomet pažymėti „priekabiavimą“ ir galiausiai paspausti mygtuką „Atlikta“.
Su bendraminčių pagalba galimybę reikštis socialiniame tinkle susigrąžinęs visuomenininkas laisvo žodžio ir toliau neišsižadėjo, tačiau, kaip jau minėta, savo pirminį tekstą kiek patobulino, kad dar kartą neužkliūtų piktavaliams.
Savo poziciją ir nuomonę apie dabartinę situaciją Lietuvoje ir valdančiųjų kone kasdien daromas klaidas išreiškęs G. Furmanavičius sakė, kad vis daugiau žmonių nebepasitiki valdančiąja konservatorių dauguma. Ir, pasak jo, jei ganėtinai neseniai tai buvo tik „kelių“ žmonių nuomonė, tai dabar tam pritariančių kiekis sparčiai auga.
Kone didžiausią visuomenės pasipiktinimą, anot G. Furmanavičiaus, lemia abejingas valdančiųjų elgesys, kai šalies smulkųjį, vidutinį ir stambųjį verslus krečia pati tikriausia krizė. O štai tuo tarpu, kai savo veiklą yra priverstos stabdyti tokio mąsto įmonės kaip „Achema“, „Lifosa“ ir kitos pramonės gigantės, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pasak G. Furmanavičiaus, imasi ne kurpti planą, kaip gelbėti šalyje merdėjantį verslą, bet tiesiu taikymu keliauti į kosmosą ir dar be jokių skrupulų rėžti, kad ministerija esą turi „ambicingų tikslų“, kad iki 2027-ųjų kosmoso sektoriaus BVP paaugtų iki 1 proc.
„Puikiai“ besitvarkantys Vyriausybės nariai
Tačiau su pareigomis, panašu, sunkiai tvarkosi ir kiti Vyriausybės nariai. G. Furmanavičius pastebi, kad profesionalumu nespindi ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kuri esą savo socialiniame tinkle džiaugėsi šiemet iškėlusi dvi drausmingumo bylas advokatams, neva taip įgyvendindama Advokatūros įstatyme numatytą teisingumo ministro teisę.
„Taigi, Mykolo Romerio universiteto teisės bakalaurė (specialybė: teisė ir penitencinė veikla), advokato padėjėja, Andriaus iš „Laisvės TV“ prašymu viso labo trečią kartą ministerijos istorijoje kelia drausmines bylas to paties universiteto teisės profesoriui, kuris dar ir Oksfordo universitete studijavo ES teisę, už drąsius pasisakymus viešoje erdvėje bei kitam kvalifikuotam advokatui galimai už tai, kad dalyvavo rinkimuose su valstiečių partija“, – naujai savo feisbuko paskyroje paskelbtame įraše rėžė G. Furmanavičius.
Kritikos G. Furmanavičius nepagailėjo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, kuri esą staigiai tapo „futbolo eksperte“, pareiškusi, jog „futbolas yra labai svarbi ir strateginė sporto šaka“ bei pridūrusi, jog „jau visuomenė buvo supūliavusi tam pokyčiui“.
„Gal žinote, kurios sporto šakos yra strateginės, o kurios – ne? Ir kaip atrodo supūliavusi visuomenė?“, – teiravosi visuomenininkas.
O štai visą aukštą valdančiųjų lygį ir pasirengimą valstybės valdymui tiesiog „nokautavo“ inovatyviausiu istorijos mokytoju šalyje tituluotas edukologijos mokslų daktaras Algis Bitautas, kuris savo socialinėje paskyroje kaipmat perdėliojo ir Lietuvos istoriją, į ją įtraukdamas ir tris Vytautus: Vytautą Didįjį, prof. Vytautą Landsbergį ir „laisvietį“, Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. A. Bitautas pareiškė ir tai, kad naujas istorijos variantas įtrauktas į jo vasarą rašytą vadovėlį.
Galutinis taškas – vidaus reikalų ministrės elgesys
G. Furmanavičiaus kritikos strėlių neišvengė ir šiomis dienomis viešojoje erdvėje itin gausiai linksniuojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kai it perkūnas iš giedro dangaus Lietuvą pasiekė žinia apie Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus pasitraukimą iš pareigų, o vėliau ir jo nuaidėjusius pareiškimus apie nežmonišką ministrės jam darytą spaudimą.
„Konfliktas tarp „ministrės” ir generolo laipsnį ne kabinetuose užsitarnavusio vado kilo per garsiąsias riaušes prie Seimo, kuomet vadas apsiverkusios ir besiblaškančios po Seimo rūmus panelės paprašė raštiško įsakymo naudoti jėgą prieš žmones, apsupusius Seimą. Nes pats prieš žmones jėgos naudoti neketino“, – toliau dėstė G. Furmanavičius.
Anot visuomenininko, A. Bilotaitė esą taip niekada ir nepatikslino, už ką generolui buvo skirta tarnybinė nuobauda, ji tik teigė, kad R. Pocius neva atleidžiamas dėl to, kad esą išsiskyrė požiūriai dėl pareigūnams keliamų reikalavimų.
O štai pasak G. Furmanavičiaus, ministrė geriau žinanti už generolą R. Pocių, tarnavusį Lietuvai nuo pat Sąjūdžio laikų, kokie reikalavimai turi būti keliami pareigūnams.
R. Pocius taipogi rizikuodamas savo gyvybe iš sovietų karių gniaužtų išgelbėjo pirmąją nepriklausomos Lietuvos kovinę vėliavą ir atsisveikindamas su savo pareigomis pareiškė „niekada niekam neatiduoti vėliavos, neleisti jos žeminti ir nuleisti jos, saugoti ją amžiams“.
Originalus G. Furmanavičiaus tekstas
Pateikiame ir neredaguotą pirminį G. Furmanavičiaus tekstą, kuris buvo paskelbtas naujienų portale „Respublika“[1]:
„Mus valdo idiotai, kuriuos į valdžią išrinko kiti idiotai, nes už konservatorius rinkimuose balsavusių skaičius keistai sutampa su psichinę negalią turinčių gyventojų skaičiumi. Dar neseniai tai buvo tik mano nuomonė, su kuria galima buvo ir nesutikti. Deja, šiandien tai jau yra faktas.
Nežinantiems žodžio reikšmės – padėsiu: lietuvių kalbos žodynas teigia, kad idiotas – (lot. idiota < gr. idiotes – nemokša; sk. idijotas): 1. žmogus, kuriam būdingas sunkus protinio atsilikimo laipsnis; 2. kvailys, nemokša.
Jei dar kas nors prisimena matematikos pamokas mokykloje, kur reikėdavo įrodinėti teoremas, o ne spėlioti testų atsakymus, turėtų prisiminti ir tai, kad teorema yra dedukcinės teorijos teiginys, kurio teisingumas patvirtinamas įrodymu. Vietoje įrodymų šiame tekste rasite daug autentiškų citatų.
Valdžios ir jos subinlaižių idiotizmo apraiškų yra tokia gausybė, kad atrinkti geriausius yra taip pat sunku, kaip Amerikos krepšinio rinktinės treneriui nuspręsti, kuriuos dvylika žaidėjų vežtis į Olimpines žaidynes.
Kad nevarginti jūsų ilgais tekstais, imkime tik pastarojo meto pavyzdžius. Verslas – smulkusis, vidutinis ir didysis, – už kurį atsakinga garbanotoji vaikų darželio partijos vadovytė, vos kvėpuoja. Tai netrukdo ministrei trenkti tokio pareiškimo: „Siekiant plėtoti kosmoso srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei skatinti Lietuvos verslą, labai svarbu plėtoti tarptautinį valstybės bendradarbiavimą šioje srityje ir skatinti sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus”.
Stojant Achemai, Lifosai ir kitiems pramonės gigantams, ministrė neketina grįžti į žemę: „Turime ambicingų tikslų, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir pasakoja, kad šiuo metu kosmoso sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, o iki 2027 m. turėtų paaugti iki 1 proc.”
Kalinių priežiūros specialistė (tokia jos profesija) Ewelyna į kosmosą nekyla, tačiau žemėje tvarkosi ne prasčiau už savo garbanotąją kolegę. Savo socialinio tinklo paskyroje Ewelyna padėliojo: „Šiemet iškėliau dvi drausmės bylas advokatams, įgyvendindama Advokatūros įstatyme numatytą Teisingumo ministro teisę.”
Taigi, Mykolo Romerio universiteto teisės bakalaurė (specialybė: teisė ir penitencinė veikla), advokato padėjėja Andriaus iš Laisvės TV prašymu viso labo trečią kartą ministerijos istorijoje kelia drausmines bylas to paties universiteto teisės profesoriui, kuris dar ir Oksfordo universitete studijavo ES teisę, už drąsius pasisakymus viešoje erdvėje bei kitam kvalifikuotam advokatui galimai už tai, kad dalyvavo rinkimuose su valstiečių partija.
Švietimo ir sporto ministrė staiga tapo futbolo eksperte. Tikriausiai po visų zemlių balevičių ji nusprendė, kad ekspertais gali būti bet kas bet kokioje srityje. Štai jos pareiškimas: „ … futbolas yra labai svarbi ir strateginė sporto šaka” (.) „Jau visuomenė supūliavusi buvo tam pokyčiui.” Gal žinote, kurios sporto šakos yra strateginės, o kurios – ne? Ir kaip atrodo supūliavusi visuomenė?
Prieš pristatant didžiausią pastarųjų dienų akibrokštą, noriu pasidalinti vienu tekstu, kuris mane nokautavo. Tūlas darželiokų partijos valdybos narys, edukologijos mokslų daktaras Algis Bitautas, paskelbtas inovatyviausiu šalyje istorijos mokytoju, savo socialinėje paskyroje padėliojo: „Vasarą rašiau vadovėlį ir mano manymu, per LT istoriją yra trys Vytautai: Vytautas Didysis, prof. Vytautas Landsbergis ir Tomas Vytautas Raskevičius.
Tai trys Lietuvos: LDK, prof. jungtis ir Tomas Vytautas turbūt ta Lietuva, kurią mes vejamės. Drąsus vadovėlio sprendimas.” Ar ne idiotu reikia būti, kad Vytautą Didįjį palyginti su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Tomu? Štai tokie „mokslo daktarai“ rašo vadovėlius šių dienų moksleiviams. O mes stebimės, kad vaikai matematikos nemoka.
Na ir idiotizmo patiekalų desertui – neprilygstamoji mis 2bai. Šią savaitę lyg perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo žinia, kad iš Viešojo saugumo tarnybos vado pareigų traukiasi generolas Ričardas Pocius. Neturėjau garbės jo pažinti asmeniškai, bet kiek teko girdėti iš nebijančių su manim bendrauti ministerijos darbuotojų bei pareigūnų, generolas legendinio Sergejaus Madalovo užaugintą struktūrą pakėlė į kokybiškai naują lygį tiek pareigūnų pasirengimu, tiek ir techniniu tarnybos aprūpinimu.
Konfliktas tarp „ “ ir generolo laipsnį ne kabinetuose užsitarnavusio vado kilo per garsiąsias riaušes prie Seimo, kuomet vadas apsiverkusios ir besiblaškančios po seimo rūmus panelės paprašė raštiško įsakymo naudoti jėgą prieš žmones, apsupusius Seimą. Nes pats prieš žmones jėgos naudoti neketino.
Tokio nepaklusnumo ir akibrokšto kaprizingoji rišlaus sakinio nesurezganti mis nepamiršo. O kai generolas atsisakė siųsti savo karius plauti imigrantų tualetų, tai jau galutinai viršijo panelės tolerancijos ribas. Prasidėjo generolo medžioklė, kurioje jis atsisakė dalyvauti. Nes anot senos rytietiškos pasakėčios, liūtas nesikauna su šunim ne todėl, kad bijo. Juk jei jis tai darytų, iš jo juoktųsi kiti liūtai.
Žinoma, panelė skubiai perkėlė atsakomybę už sprendimą nuo savo gležnų petukų ant vyriausybės: „Buvo ne vienas faktas, buvo tikrai pagrindas. Sprendimą priėmė visa Vyriausybė dėl šių faktų“, – kalbėjo ministrė.
Ji niekada nepatikslino, už ką tiksliai skirta nuobauda generolui. Mis teigė, kad generolas atleidžiamas išsiskyrus požiūriams dėl pareigūnams keliamų reikalavimų.
Girdite? Panelė geriau už generolą, kuris visą gyvenimą tarnavo Lietuvos valstybei – nuo pat 1991-ųjų sausio įvykių, nuo Sąjūdžio laikų, žino, kokie reikalavimai turi būti keliami pareigūnams. Žmogus, kuris aukodamas savo gyvybę iš sovietų karių išgelbėjo pirmąją nepriklausomos Lietuvos kovinę vėliavą, šiandien pasakė: „… niekada niekam neatiduokite vėliavos, neleiskite žeminti ir nuleisti jos, saugokite ją amžiams…“. Šiais žodžiais generolas Ričardas Pocius atsisveikino su Viešojo saugumo tarnyba. Pagarba generolui.
Šį ilgą, pilną citatų ir liūdną tekstą baigsiu žinomo apžvalgininko Bernaro Ivanovo komentaro citata po vienu mano tekstu socialiniame tinkle: „Atsitiktiniai žmonės valdžioj nėra demokratija. Tai mūsų nelaimė. Apverkime mirusią visuomenę.“
