Bambą krapštyti ir tuo pačiu gauti socialinę pašalpą nepavyks – už duoklę teks atidirbti
Lietuvoje nepasiturintys gyventojai gali gauti socialinę pašalpą, tačiau dažnu atveju už ją reikia atidirbti atliekant visuomenei naudingus darbus. Savivaldybės skaičiuoja, kad pernai tokia veikla užsiėmė šimtai žmonių – kas dirbo, tas pašalpą gavo, o kas atsisakė – liko be paramos. Apsukresni skaičiuoja, kad oficialiai dirbti apsimoka labiau, nei dirbti už pašalpą.
Vis dėl to kai kuriems, gaunantiems šias pašalpas, iškyla klausimas, ką daryti, jei turi atidirbti savivaldybei, bet staiga susergi? Su tokia dilema jau susidūrė šią pašalpą gaunantis vilnietis Tomas: „Turiu biuletenį, dirbti negaliu. Ar reikės atidirbti vėliau? Ar savivaldybė neatims pašalpos?“ – svarstė jis[1].
Savivaldybės atstovai ramina – jei žmogus susirgo ir turi gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, visuomenei naudingos veiklos atlikti nereikės. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: gali būti mažinamas valandų skaičius arba nutraukiama sutartis.
Panašiai veikia tvarka ir kituose miestuose. Štai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sergantys žmonės atidirbti neprivalo, jei turi gydytojų išrašytą pažymą. Tačiau jei liga trunka trumpai, gali būti tiesiog sumažinamas darbo valandų skaičius. Be to, atidirbti nereikia ir senjorams, nėščiosioms, neįgaliesiems bei tiems, kurie slaugo artimuosius ar augina mažus vaikus.
Nepaisant šių išimčių, skaičiai rodo, kad daugelis socialinės pašalpos gavėjų vis dėlto turi atidirbti: pernai Vilniuje visuomenei naudingus darbus atliko 51 žmogus, Klaipėdoje – 349, Šiauliuose – 401, o Panevėžyje – net 522 žmonės. Tiems, kurie atsisakė dirbti be pateisinamos priežasties, pašalpos buvo tiesiog neskiriamos.
Jei jau atidirbti, tai ir mokėti kaip už darbą – taip įsitikinę gyventojai
Tačiau, kad ir kaip valstybė norėtų padėti mažiau pasiturintiems, šie irgi turi savo charakterį ir už grašius dirbti teigia nesiruošiantys. Priešingai – jei jau dirbti, tai ir atlyginimą už tai padorų turi mokėti!
„Už atliktus darbus vadinasi „pašalpa“? Ką apie tai byloja Lietuvos Konstitucija, Darbo kodeksas?“ – svarstė vienas gyventojas.
O kitas internautas svarstė, kad jei tokia „pašalpa“ siektų bent 1,2 tūkst. eurų į rankas, tada jau ir būtų galima pagalvoti apie tokį „atidirbimą“.
Tačiau visada būryje atsiras ir manančių kitaip. Štai vienas komentatorius pasigyrė kadaise gavęs pašalpą ir gyvenęs karališkai.
„Aš dirbau už pašalpas ir man mokėjo pašalpą ir pinigus ir aš gyvenau karališkai. Ko jūs visi nepatenkinti, kad už pašalpas reik atidirbti. Užaugo dykaduonių kartą, tik duok ir duok. Dirbt nenori, geriau pašalpą gauti.“ – piktinosi gyventojas.
Socialinės išmokos dydis – nei botagėlis, nei pyragėlis, bet prie einamųjų išlaidų prisidurti galima
Visgi, atvejais, kai piniginėje švilpauja vėjai, valstybė yra numačiusi tam tikrus pagalbos paketus. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais duomenimis, nuo 2025 m. sausio 1 d. socialinė pašalpa priklauso tiems, kurių vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos neviršija 243,1 Eur per mėnesį. Skaičiuojant šią sumą, nėra įtraukiami vaiko pinigai ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo išmokų (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties)[2].
Tais atvejais, kai asmuo gyvena vienas, socialinės pašalpos dydis priklausys nuo to, kiek laiko ji bus skiriama: pirmuosius 6 mėnesius bus mokamas skirtumas tarp 309,4 Eur ir asmens gaunamų vidutinių pajamų per mėnesį, nuo 6 iki 12 mėnesių – skirtumas tarp 265,2 Eur ir vidutinių gaunamų pajamų, ilgiau nei metus – skirtumas tarp 243,1 Eur ir vidutinių gaunamų pajamų.
Gyvenant šeimoje, pašalpa skaičiuojama kitaip: pirmam šeimos nariui priklauso skirtumas tarp 243,1 Eur ir jo gaunamų vidutinių pajamų, antram šeimos nariui 90 proc. skirtumo tarp 218,79 Eur ir vidutinių pajamų tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį, o trečiam ir paskesniems – 70 proc. skirtumo tarp 170,17 eurų ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
Bedarbiai gali gauti ir papildomas išmokas
Netekus darbo, bedarbio pašalpa gali tapti svarbia finansine pagalba. Ją gali gauti asmenys, kurie per pastaruosius 30 mėnesių turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gavo bedarbio statusą. Ji taip pat priklauso neseniai baigusiems privalomąją karo tarnybą ar dirbusiems ES ir EEE šalyse.
Pašalpa mokama iki 9 mėnesių, tačiau gali būti pratęsta tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, artėjant pensiniam amžiui ar gydantis sveikatos įstaigoje. Išmoka susideda iš fiksuotos (215,01 Eur) ir kintamos dalies, kuri priklauso nuo buvusio uždarbio. Maksimali pašalpa 2024 m. II ketvirtį siekia 1220,21 Eur. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirbdavo 2000 Eur per mėnesį, pirmus tris mėnesius gautų apie 1205 Eur, vėliau – mažesnes sumas.
Darbuotojai, vienoje įmonėje išdirbę 5 ar daugiau metų, gali gauti papildomą ilgalaikio bendradarbiavimo pašalpą. „Sodra“ išmoką paskiria ir perveda per 10 darbo dienų, todėl praradus darbą svarbu pasitikrinti, kokia pagalba priklauso.
