Dauguma lenkų mano, kad Ukraina turėtų daryti nuolaidas Rusijai
55 proc. lenkų mano, kad karas Ukrainoje turėtų būti nutrauktas, net jei Ukrainai tektų atsisakyti dalies savo teritorijos ar dalies nepriklausomybės, rodo naujausia CBOS apklausa.[1]
Tai reiškia, kad pirmą kartą nuo karo pradžios Lenkijos visuomenėje vyrauja požiūris, kad pirmiausia turi būti siekiama užbaigti konfliktą ir sudaryti taiką. Šių metų rugsėjį tokios nuomonės laikėsi 39 proc. respondentų, o 2022 m. balandį – 26 proc.
31 proc. respondentų, t. y. mažiau nei kas trečias lenkas, dabar mano, kad kova turėtų būti tęsiama, nedarant jokių nuolaidų Rusijai (palyginti su atitinkamai 46 proc. šių metų rugsėjį ir 59 proc. 2022 m. balandį). 14 proc. respondentų šiuo metu neturi nuomonės šiuo klausimu.
Minties apie pergalę mūšio lauke atsisako net buvę optimistai?
Apklausų studija pažymi, kad įvairiuose karo etapuose tarp lenkų visada vyravo įsitikinimas, kad ukrainiečiai (su Vakarų parama) turėtų toliau kovoti ir nedaryti jokių nuolaidų Rusijai. Tačiau nuo antrųjų karo metų pradžios šis procentas nuolat mažėjo, o per pastaruosius tris mėnesius jis sumažėjo keliais procentiniais punktais.
Buvo patikslinta, kad taikos derybas dažniau palaiko 18–24 metų amžiaus grupės lenkai, mažiausių miestelių gyventojai, mažiau išsilavinę žmonės, kurie prastai vertina savo materialines sąlygas, yra religingi ir išpažįsta dešiniąsias pažiūras.
CBOS pažymėjo, kad palaikymą karo užbaigimo idėjai demonstravo dešiniųjų opozicinių partijų rinkėjų: ypač – „Laisvės ir Nepriklausomybės konfederacijos”, taip pat „Teisės ir teisingumo”. Kita vertus, „Pilietinės koalicijos” ir „Trečiojo kelio” rinkėjų nuomonės šiuo klausimu yra gana skirtingos.
Tyrimas buvo atliktas nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 8 d. 915 žmonių imtyje.
Skeptiškos Kijevo nuotaikos dėl prarastų teritorijų
Lenkų poziciją iš dalies atspindi ir paties Kijevo siunčiama žinia. Štai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Parisien“ pareiškė, kad, bent kol kas, Ukraina negalės atgauti Krymo ir Donbaso.[2]
„De facto šias teritorijas dabar kontroliuoja rusai. Mes neturime jėgų jų susigrąžinti. Galime tikėtis tik diplomatinio spaudimo iš tarptautinės bendruomenės“, – pripažino Ukrainos lyderis.
Anksčiau V. Zelenskis irgi yra sakęs, kad Ukraina negali susigrąžinti Krymo karinėmis priemonėmis. Pasak jo, respublika tam neturi pakankamai pajėgų.
Gruodžio pradžioje prezidentas skundėsi dėl pajėgųmų Ukrainos kariuomenėje trūkumo. Jis pabrėžė, kad Kijevas turi ieškoti diplomatinio sprendimo.
Karas vis tiek tęsis, nes norinčių kariauti – netrūksta?
Radiacijos, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo, generolo leitenanto Igorio Kirilovo ir jo padėjėjo Iljos Polikarpovo nužudymą Maskvoje organizavo Ukrainos specialiosios tarnybos. Taip teigia dauguma ekspertų ir politikų bei žiniasklaidos priemonių.[3]
Tyrimo duomenimis, I. Kirilovas ir jo padėjėjas žuvo gruodžio 17-osios rytą, sprogus prie paspirtuko pritvirtintam savadarbiam sprogmeniui ties namu Riazanskio prospekte. Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą pagal kelis straipsnius – nužudymą, teroristinį išpuolį ir neteisėtą prekybą ginklais. Nepaisant to, kad Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas paneigė Kijevo dalyvavimą nužudant generolą, vis mažiau abejojančių, kad sprogimas buvo Ukrainos specialiųjų tarnybų darbas. „Reuters“, cituodama šaltinius, taip pat pranešė, kad I. Kirilovas žuvo per Ukrainos saugumo tarnybos operaciją.
Manoma, kad I. Kirilovas galėjo būti nužudytas dėl nuolatinės kritikos Ukrainai naudojant cheminį ginklą, dėl jo vadovaujamo dalinio karių veikimo karo zonoje ar siekiant sutrikdyti Maskvos ir Kijevo dialogo dėl konflikto sprendimo pradžią. Tokia perspektyva buvo aptarta Jungtinėse Valstijose, Europoje ir net Rusijoje po Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimo Amerikos prezidentu.
Daugelis Rusijos politikų į sprogimą reagavo pareiškimais, kad dabar jokio dialogo su Ukraina negali būti. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad teroristinio išpuolio organizatoriai, „įskaitant aukščiausią nebegzistuojančios šalies karinę ir politinę vadovybę, susidurs su neišvengiamu atpildu“. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas kalbėjo panašiai, sakydamas, kad „Kijevo režimo nusikalstama esmė yra akivaizdi“ ir „visi atsakingi asmenys turi būti nubausti“.
„Organizatoriai ir vykdytojai bus surasti ir nubausti, kad ir kas jie būtų ir kur jie būtų“, – tikino Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas generolas pulkininkas Andrejus Kartapolovas.
Išpuolio išvakarėse Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Vasilijus Nebenzia, neatmesdamas derybų galimybės, JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl padėties Ukrainoje pabrėžė, kad jokios konflikto įšaldymo schemos Rusijai netiks. Jis patikino, kad Rusija neleis NATO dalyvauti sprendžiant Ukrainos krizę (Kijevas to reikalauja), o naujoji JAV vadovybė šiuo klausimu turi derėtis su Maskva.
Daug tolesnių karo veiksmų tęsimo šalininkų yra ir Kijeve. Jie, jausdami Europos šalių karinę paramą, tikisi atkeršyti Rusijai 2025 m. Tokią poziciją gruodžio 17 dieną išsakė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrejus Jermakas. Jis leido suprasti, kad Kijevas yra pasirengęs kovoti, ir pabrėžė, jog tikros derybos dėl tvarios taikos yra įmanomos tik tuo atveju, jei bus išnaudoti Rusijos ištekliai karo veiksmų tęsimui. A. Jermakas patikino, kad stipriems padedama, todėl Ukraina turi išlaikyti tvirta ir toliau aktyviai dirbti su tarptautiniais partneriais. A. Jermaką palaikė buvęs ir šiuo metu JAV saugiai įsikūręs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Kyla abejonių dėl galimybės pasiekti taiką Ukrainoje valdant naujajam JAV prezidentui D. Trampui, ypač atsižvelgiant į gilius nesutarimus su Rusija ir Ukrainos pažeidžiamumą be NATO paramos, – nurodė jis. – Europa negalės palikti Ukrainos be pagalbos, nes šalies žlugimas kelia grėsmę viso žemyno saugumui.“
Apie tai, kad Europoje suformuotos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) yra pasirengusios remti Ukrainą iki 2025 metų pradžios, gruodžio 17 dieną paskelbė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Garas Stiore (Jon Gahr Støre). Jie pabrėžė, kad būtina padėti Kijevui tiek panaudojant JEF, tiek glaudžiai bendradarbiaujant su NATO. Anksčiau Norvegijos ministras pirmininkas teigė, kad jo šalis skirs 240 mln. eurų stiprinti Ukrainos karines jūrų pajėgas.
„Kijevui reikia papildomos paramos, kad atgrasytų Rusijos karinį jūrų laivyną Juodojoje jūroje“, – milijonines išlaidas mėgino pagrįsti Norvegijos premjeras.
