Suprasti akimirksniu
  • Aukoti priimtina ir per vestuves, ir krikštynas, ir laidotuves 
  • Kada duoti auką kunigui?
  • Kunigai per krikštynas elgiasi skirtingai
Šaltiniai
krikštas
Josh Applegate/ Unsplash.com nuotrauka

Aukoti priimtina ir per vestuves, ir krikštynas, ir laidotuves 

Vasarą paprastai uždera itin daug gražių švenčių – vestuvių ir krikštynų. Žinoma, būna ir liūdnų progų susitikti draugams ir giminėms, jei reikia anapilin palydėti mylimą artimąjį. Dažniausiai visada apeigose dalyvauja ir kunigas, na, nebent jau vestuvės griežtai tik su metrikacijos darbuotoju, arba laidojamas užkietėjęs ateistas. Ir nors kunigai, sakoma, yra Dievo tarnai, visgi už apeigas priimtina paaukoti kažkiek pinigų. O štai čia iškyla amžinas klausimas – kiek?

Iš tiesų aukos dydis labai priklauso nuo daugelio faktorių. Pirmiausiai – nuo pačių šventės dalyvių. Tėvai ir krikšto tėvai dažnai pasitaria ir nusprendžia, kiek gi reikėtų aukoti kunigui, priklausomai nuo jų finansinių galimybių. Kai kuriais atvejais tai nusprendžia krikšto tėvai, mat esą tradiciškai kunigui auką duoti turėtų vaikelio krikšto tėtis. 

Kitas dalykas, kuris, pasirodo, yra svarbus – kokiame mieste švenčiamos krikštynos. Didžiuosiuose miestuose aukos paprastai būna didesnės, nei mažesniuose miesteliuose. Tačiau tai – nebūtinai taisyklė. Mažesniuose miesteliuose yra labai gražių, jaukių, naujų bažnyčių, kuriose tuoktis arba krikštyti vaikus laikoma prestižo ženklu. Tų bažnyčių užimtumas būna gerokai didesnis, tad nenuostabu, kad tokiu atveju ir auka paprastai būna didesnė.

Dar vienas niuansas – kunigas, kuris atlieka apeigas. Kai kurie kunigai Lietuvoje yra populiaresni už kitus, tad yra ir labiau „norimi“ asmeninėje šventėje. Vieni kunigus renkasi pagal jų sakomų pamokslų turinį, kiti gi nori žinomo visuomenėje kunigo. Tokiems kunigams, kurie yra labai populiarūs, paprastai taip pat paruošiamos didesnės aukos.

Kada duoti auką kunigui?

Dažnai iškylantis klausimas – kas ir kada turėtų duoti auką kunigui. Kaip minėjome anksčiau, paprastai krikštynų metu auką duoda vaikelio krikšto tėtis. Dažniausiai auka kunigui paduodama po ceremonijos, kai atliekami „biurokratiniai“ reikalai – vaikui išduodamas krikšto pažymėjimas, suvedami visi jo ir krikšto tėvų duomenys. Tada, atsidėkojant už pamaldas ir krikštą, krikšto tėtis gali kunigui perduoti auką ar vokelį tiesiog palikti ant kunigo stalo.

Vestuvėse kunigui auką duoda liudininkai arba kažkurio iš jaunųjų tėvai. Lygiai taip pat po ceremonijos kunigas turi surašyti santuokos liudijimą, tad tai – veikiausiai tinkamiausias metas paaukoti.

Kokios aukos kunigams yra šiuo metu?

Feisbuko grupės Viskas krikštynoms įrašas
Feisbuko grupės Viskas krikštynoms įrašas

Aukos kunigams keičiasi veikiausiai kas keletą metų. Be jokios abejonės, viską apibrėžia finansinės galimybės, ir nuoširdus kunigas niekada nereikalaus aukos iš tų žmonių, kurie jos skirti tiesiog neišgali, nes visus pinigėlius atidavė pačioms krikštynoms. 

Socialiniame tinkle grupėse, kuriose mamos kalbasi apie krikštynas, dažniausiai kalbama apie 50 arba 100 eurų auką už vieno vaiko pakrikštijimą. Tiesa, būna visokių situacijų.

„Aukas davėme mes tėvai patys, krikštatėvių neipareigojame, davėme 100 eurų, ir kunigas pasakė dar įduoti 20 eurų moteriškei tvarkančiai bažnyčią“, – patirtimi dalijosi Jarutienė Aistė, bet neįvardijo, kurioje bažnyčioje tai įvyko.

Yra ir tėvų, kurie auką įvardija kaip duoklę bažnyčiai, bet ne kunigui, ir neišlaidauja.

„Visiems vaikams dėjau 20 eurų. Čia yra auka bažnyčiai ne kunigui.

Nuo sumos skirtumo jis nepkrikštys, nepašventins kažkaip švenčiau. Geriau daugiau prie dovanos prisidėti krikštukui“, – mano Egidija Sutkienė.

„Tarnauju bažnyčioje 12 metį, negaliu sakyti, kaip kitose parapijose, kalbu konkrečiai apie savo – Trakų.. Auka yra auka. Klebonas visada pabrėžia: kas kiek galite ( nesureikšmina ) ir voko neatidarinėja nei prieš krikštą, nei prieš santuoką, nei prieš laidotuves… Taigi logiškai mąstant apeigos visiems vienodos neatsižvelgiant į aukos dydį. 

Yra buvę atvejų, kada Klebonas pats neėmė vokio dėl akivaizdžios sunkios tėvelių finansinės padėties, pasiliko tik saldainius“, – sako Trakų bažnyčioje patarnaujanti Vilma Kudrevičiūtė ir priduria, kad visgi dažniausios aukos yra 50 arba 100 eurų[1]

Kunigai per krikštynas elgiasi skirtingai

Socialiniuose tinkluose gerai žinomas kunigas Benas Lyris sako, kad tėvai turėtų suprasti, kad auka už krikštą iš esmės yra kunigo „atlyginimas“.

„Čia neegzistuoja kainos. Jeigu bažnyčioje atsirastų kainos, tai ribotų žmogaus galimybes būti krikščioniu, visi norintys turi galėti gauti krikštą. Kiekvieno iš mūsų galimybės yra individualios, reikėtų atminti, kad krikštynų auka yra tos dienos kunigo atlyginimas. 

Vienam „neskauda“ paaukoti ir 100 eurų, tačiau kitam galimybės neleidžia duoti 50 eurų. Kartais būna skaudu, kai tėvai nusprendžia paskirti 10 eurų auką bažnyčiai, bet krikštynoms pasisamdo tris fotografus“, – sako B. Lyris[2].

Tiesa, paaiškėjo, kad kunigai šiaip jau gali patys nustatyti orientacinį aukos dydį. Žinoma, riba labai slidi, nes kainų bažnyčioje būti negali.

„Katalikų bažnyčios Kanonų teisės kodeksas suteikia vietos vyskupams galimybę nustatyti jos orientacinį dydį, tačiau viešas to paskelbimas kaip tik ir galėtų būti klaidingai prilygintas kainininkui“, – teigia Vilniaus arkivyskupija.

Tačiau girdėti tikrai ne viena istorija, kai kunigas kartais net nedviprasmiškai pasako, kad auka buvo… per maža.

Feisbuko grupės Viskas krikštynoms komentarai
Feisbuko grupės Viskas krikštynoms komentarai

Moteris spaudai pasakojo, kad krikšto tėvai bažnyčiai paaukojo 30 eurų, bet, panašu, kunigui to buvo per maža.

„Voką su pinigais krikšto tėvai padavė kunigo pagalbininkui, nes prieš mus vyko kitos krikštynos ir tuo metu kunigo nebuvo zakristijoje. Vėliau kunigas atėjo, matyt, peržiūrėjo vokelį ir, kai mes prieš krikštynas užėjome su juo pabendrauti, pakomentavo. Jis paklausė, ar mūsų šeimoje viskas gerai, ar neturime problemų, kad galbūt tėvai suvertė auką krikšto tėvams, nors turėtų aukoti ir patys. Gana aiškiai leido suprasti, kad reikia duoti daugiau pinigų“, – pasakojo moteris.

Dėl tokių kunigo komentarų moteris sakė apstulbusi ir nežinojusi, kaip elgtis. „Galiausiai į zakristiją nunešiau dar 50 eurų, bet kunigas jau buvo išėjęs pradėti krikštynų ceremonijos. Pinigus perdaviau kunigo pagalbininkui ir paklausiau, ar užteks, o jis pasakė: „Na, nežinau.“ Iš viso palikome 80 eurų“, – pasakojo moteris[3].