Lietuva stiprina informacinę gynybą: kriminalizuojama dezinformacija ir uždraudžiami SIM spiečiai
Lietuva stiprina informacinę gynybą: Seime pristatytas įstatymų paketas, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformaciją ir suteikti valstybės institucijoms veiksmingus įrankius kovoti su melagingos informacijos sklaida. Pasiūlymai apima dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, taip pat galimybę institucijoms greičiau reaguoti į grėsmes ir kontroliuoti pavojingą turinį internete.
Įstatymų pakeitimai numato atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą dezinformacijai skleisti, o socialinės platformos įpareigojamos bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti turinį, galintį pakenkti nacionaliniam saugumui. Paketas apima Visuomenės informavimo, Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymus bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamuosius kodeksus[1].
Iniciatyva siekiama užtikrinti, kad Lietuva galėtų veiksmingai gintis nuo geopolitinių grėsmių, hibridinių atakų ir kitų informacinių pavojų. Ankstesnėse situacijose trūko teisinių priemonių, leidžiančių greitai reaguoti į melagingos informacijos sklaidą ir apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę.
Ekspertai vertina pakeitimus kaip subalansuotus ir tinkamus stiprinti valstybės gynybą informacinio karo sąlygomis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuota beveik 3,9 tūkst. kibernetinių incidentų – tai 63 % daugiau nei 2023-aisiais, o sisteminių pažeidžiamumų skaičius taip pat išaugo, pabrėžiant naujų priemonių būtinybę.
Pernai metais darbą pradėjo kariuomenės kibernetinės gynybos valdyba
Tuo tarpunuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjo veikti nauja Kibernetinės gynybos valdyba, įsteigta Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva. Naujas junginys planuoja ir vykdo operacijas kibernetinėje erdvėje, diegia ryšių ir informacines sistemas bei užtikrina sklandžią sąveiką su NATO ir kitomis valstybės institucijomis[2].
Valdybą sudaro štabas, ryšių ir informacinių sistemų batalionas bei reorganizuota Informacinių technologijų tarnyba. Dauguma šios tarnybos resursų ir funkcijų buvo perkeltos į naują valdybą, o likusios – perduotos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui, kurie toliau vykdo nacionalinės kibernetinio saugumo funkcijas.
Visi lietuviai – bent šiek tiek „vatnikai“
Beveik visi Lietuvos gyventojai yra paveiki bent vieno Rusijos dezinformacijos naratyvo, rodo nauja apklausa. Tyrimo metu respondentai buvo suskirstyti į tris pažeidžiamumo grupes: mažiausiai pažeidžiami (47 %), vidutiniškai pažeidžiami – „pilkoji zona“ (43 %) ir labiausiai pažeidžiami (10 %). Vidutinio pažeidžiamumo grupė patiria prieštaringą suvokimą: valstybės grėsmė jiems atrodo mažesnė, bet asmeninio nesaugumo jausmas didesnis.
Tyrimas taip pat parodė, kad demografiniai veiksniai daro minimalų poveikį, o atspariausi dezinformacijai buvo didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Žiniasklaidos vartojimas taip pat turėjo įtakos: rusakalbės medijos bei nevakarietiški socialiniai tinklai, tokie kaip „Telegram“ ar „TikTok“, susiję su didesniu pažeidžiamumu, tuo tarpu lietuviška ir vakarietiška medija įtakos nedarė.
Nepaisant Rusijos grėsmės, dauguma gyventojų neketina keisti savo gyvenimo. 33 % apklaustųjų mano, kad Rusija gali pulti Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, tačiau 48 % nesvarstė išvykimo galimybės, o 42 % neatsisakė didelių išlaidų dėl grėsmės. Dauguma gyventojų pasitiki NATO ir Lietuvos kariuomene, o beveik pusė nepritaria Vakarų sankcijų Rusijai švelninimui, net jei tai galėtų pakenkti Vakarų ekonomikai ar žmonių gerovei.
