Tarp gyventojų atliktas tyrimas: beveik visi pritaria bent vienam „Kremliaus naratyvui“
„Beveik visi Lietuvos gyventojai tiki bent vienu Rusijos dezinformacijos naratyvu, rodo naujai atliktas tyrimas.“ – rašoma dienraščio Delfi išplatintame pranešime.
Kaip jame skelbiama, tyrimo metu respondentams esą buvo pateikti 27 dezinformacijos teiginiai, pagal kuriuos buvo nustatyti trys pažeidžiamumo lygiai: mažiausiai pažeidžiami sudaro 47 % gyventojų, vidutiniškai pažeidžiami – 43 %, o labiausiai pažeidžiami – 10 %. Vidutinio pažeidžiamumo grupė laikoma „pilkąja zona“, kurioje vyksta pagrindinė informacinė kova[1].
Tyrimas taip pat parodė, kad karo grėsmės suvokimas stipriai priklauso nuo pažeidžiamumo lygio. Mažiau pažeidžiami gyventojai ją vertina strategiškai – kaip rimtą, bet valdomą, o labiausiai pažeidžiami dažnai neigia grėsmę, nors jų elgesys esą rodo asmeninį nerimą.
Vidutiniškai pažeidžiami respondentai rodo prieštaringą suvokimą – valstybės grėsmė jiems atrodo mažesnė, bet asmeninio nesaugumo jausmas didesnis.
Tik gaunantys didesnes pajamas gali suprasti, kas yra dezinformacija?
Išvadose taip pat skelbiama, kad demografiniai veiksniai tyrimo metu turėjo minimalų poveikį pažeidžiamumui. Atspariausi dezinformacijai neva buvo žmonės, gaunantys didesnes pajamas, o amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos įtaka buvo silpna. Stereotipas, kad vyresni žmonės labiau pasiduoda propagandai, taip pat esą nepasitvirtino, o jaunesni šiek tiek rečiau tikėjo dezinformacija.
Žiniasklaidos vartojimo įpročiai taip pat buvo svarbūs tyrimo metu nustatant pažeidžiamumą. Rusakalbės medijos ir nevakarietiški socialiniai tinklai, tokie kaip „Telegram“ ar „TikTok“, susiję su didesniu pažeidžiamumu, o lietuviška, vakarietiška ar anglų kalba pateikiama užsienio medija įtakos nedarė.
Be to, tie, kurie nesidomi politika, dažniau buvo mažiau pažeidžiami, o subjektyvus pasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti dezinformaciją nebuvo patikimas indikatorius.
Apklausa: beveik pusė gyventojų neketina keisti gyvenimo dėl Rusijos keliamos grėsmės
Pateikiame gyventojų apklausos rezultatus:
- 33 proc. apklaustųjų teigė visiškai sutinkantys su teiginiu, kad Rusija gali pulti Lietuvą ar kitas Baltijos šalis (visiškai nesutiko 4 proc.);
- 48 proc. apklaustųjų visiškai nesutiko su teiginiu, kad dėl Rusijos grėsmės pastaruoju metu teko svarstyti galimybę išvykti laikinai ar visam laikui iš Lietuvos (visiškai sutiko 6 proc.);
- 42 proc. visiškai nesutiko su teiginiu, kad dėl Rusijos grėsmės per pastaruosius 12 mėn. teko atsisakyti didelių išlaidų (visiškai sutiko 5 proc.);
- 37 proc. nei sutiko, nei nesutiko su teiginiu, kad Lietuvos užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai yra pajėgūs apginti Lietuvą (visiškai sutiko – 12 proc., visiškai nesutiko – 11 proc.);
- 37 proc. teigė greičiau sutinkantys su teiginiu, kad mūsų šalies užpuolimo atveju NATO sąjungininkai gins Lietuvą (25 proc. tvirtino nei sutinkantys, nei nesutinkantys su tuo);
- 29 proc. tvirtino visiškai sutinkantys su tuo, kad Lietuva savo gynybai skirs 5-6 proc. BVP nuo 2026 m. (11 proc. visiškai nesutiko);
- 31 proc. neturėjo nuomonės, ar įmanoma įveikti Rusiją karinėmis priemonėmis (visiškai sutiko ir visiškai nesutiko – po 11 proc.);
- 45 proc. visiškai nesutiko su teiginiu, kad Vakarai turėtų švelninti ar atsisakyti sankcijų Rusijai, jei tai kenkia Vakarų ekonomikoms ir žmonių gerovei (8 proc. sutiko visiškai).
