<h2>Dėl karo ir suirutės Europoje kalta ne tik Rusija</h2>
<p>Karas Ukrainoje tapo tikru iššūkiu Europoje. Staigų šoką dėl numatytų, bet vis tiek nustebinusių įvykių greitai pakeitė energetinė, ekonominė bei politinė krizė.</p>
<p>Dabar, karui tęsiantis jau 7 mėnesius, Europoje situacija atrodo įtempta kaip niekad. Europos Sąjungos (ES) šalys ir jų piliečiai baiminasi artėjančios žiemos ir sunkumų, kurie neabejotinai kils dėl nežmoniškai išaugusių elektros kainų. Ne mažiau baiminamasi ir perspektyvos Europai pristigti dujų dėl Rusijai įvestų sankcijų. </p>
<p>Ekonomistai ir finansininkai jau dabar teigia, kad Europai nepavyks išvengti recesijos.</p>
<p>Jaučiamas karo nuovargis prisideda ir prie prieštaringų politinių diskusijų; manoma, kad parama Ukrainai gali sumenkti, o Bendrijoje gali daugėti diskusijų dėl santykių su Rusija atnaujinimo.</p>
<p>Visas šis chaosas yra įvardijamas kaip Vladimiro Putino sukelto karo padarinys. Tačiau, gali būti, kad situacija yra visiškai kitokia nei įsivaizduojame.</p>
<blockquote>
<p>Kalbama, kad karas Ukrainoje ir krizė Europoje yra ypač parankūs JAV. </p>
</blockquote>
<h2>Prie karo ir krizės Europoje nagus prikišti galėjo JAV</h2>
<p>Neseniai pasirodė sensacinga, tačiau oficialiai nepatvirtinta informacija apie galimus JAV planus pakenkti Europai.</p>
<p>Iš analitinio centro „RAND Corporation“, kuris yra žinomas kaip tas, kuris Šaltojo karo metais kūrė JAV užsienio ir gynybos politikos strategiją, nutekėjo išskirtinė informacija, kurioje išsamiai aprašoma, kaip Jungtinės Valstijos planavo energetikos krizę Europoje[1].</p>
<p>Sausio mėnesį datuojamame, tačiau viešumą tik neseniai pasiekusiame dokumente aiškinama, kad agresyvi užsienio politika, kurią prieš konfliktą vykdė Ukraina, privers Rusiją imtis karinių veiksmų prieš šią šalį. Tokios situacijos nauda JAV – galimybė spausti Europą priimti įvairias sankcijas Rusijai.</p>
<blockquote>
<p>Dokumente teigiama, kad pagrindinis tokios JAV „operacijos“ tikslas – suskaldyti Europą, supriešinti Vokietiją ir Rusiją bei sunaikinti Europos ekonomiką.</p>
</blockquote>
<p>RAND dokumente pavadinimu „Silpninti Vokietiją stiprinant JAV“, teigiama, kad „būtina skubiai pritraukti papildomų išteklių, kad būtų galima išlaikyti visą Amerikos ekonomiką, o ypač bankų sistemą“.</p>
<p>Kaip teigiama dokumente, pagrindinė kliūtis šiam siekiui įgyvendinti yra didėjanti Vokietijos nepriklausomybė. Nurodoma, kad dėl „Brexit“ Vokietija įgijo daugiau nepriklausomybės ir JAV tapo sunkiau daryti įtaką Europos vyriausybių sprendimams.</p>
<p>Jeigu JAV ši strategija pavyktų, numatyta, būtų sugriautas Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos bendradarbiavimas. </p>
<p>Vis dėlto, verta pažymėti, kad RAND ekspertų grupė išplatino pranešimą spaudai, kuriame paneigė, kad ši ataskaita parengta jų.</p>
<p>Jokių komentarų apie tai, kurios ataskaitos dalys yra melagingos, o kurios tikslios, nepateikiama, tiesiog rašoma, jog dokumentas yra suklastotas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/luke-michael-tdwu35bcuj0-unsplash-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Apie JAV įsikišimą kalba ir pati Rusija</h2>
<p>Kaip ir galima numanyti, Rusija kratosi savo atsakomybės dėl karo Ukrainoje bei kalba apie tai, kad „specialioji karinė operacija“ buvo Vakarų išprovokuota būtinybė, o neva puolama Rusija esą turėjo gintis.</p>
<p>Tačiau Rusijos valdžios atstovai yra užsiminę apie galimą naudą, kurią dėl šio karo gauna JAV. Rusijos prezidento V. Putino patarėjas Valerijus Fadejevas, kalbėdamas apie ilgalaikį karo poveikį teigė, kad Rusijai taikomos sankcijos iš tikrųjų labiau kenkia Europai:</p>
<blockquote>
<p>„Europos silpnėjimas atitinka Amerikos interesus. Amerikiečiai jau 30 metų nepritaria Europos siūlymams kurti Europos kariuomenę už NATO ribų“[2].</p>
</blockquote>
<h2>Ameriką kaltina bandant primesti tik jai naudingomis žaidimo taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką</h2>
<p>Panašios pozicijos laikosi ir Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kuris teigė, kad Jungtinės Valstijos siekia susilpninti Europą ir susikurti neabejotinų pranašumų savo ekonomikos plėtrai.</p>
<blockquote>
<p>„Amerikiečių tikslas, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, akivaizdus – susilpninti Europą ir padaryti kuo didesnę žalą jos santykiams su Rusija, sukuriant neginčijamų pranašumų tolesnei ekonominei plėtrai[3].“</p>
</blockquote>
<p>Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus, amerikiečiai naudojasi savo partneriais kitose šalyse, kartu siekdami primesti tik jiems naudingomis žaidimo taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką.</p>
<p>N. Patruševas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vašingtonas „privertė savo sąjungininkus Europoje prisijungti prie neteisėtų antirusiškų ekonominių sankcijų, taip pakenkdamas jų pačių interesams“. Kaip pavyzdį jis pateikė susidariusią padėtį Europos energijos ir maisto produktų rinkose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ian-hutchinson-0x8kon3jp3y-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karas pakeitė Europos planus tapti nepriklausoma nuo JAV</h2>
<p>Apie tikslus tapti labiau nepriklausoma nuo JAV, ypač gynybos bei saugumo srityse, ES ir visa Europa kalbėjo jau kuris laikas. Tačiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą, viskas pasikeitė. Europai prireikė staigios pagalbos, o JAV galybė ir stiprybė vėl tapo akivaizdžiai pastebima[4].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, dabar Europa priklausoma jau ne tik nuo JAV, bet nuo visų: nuo Rusijos dėl energetikos išteklių, nuo Kinijos – dėl prekybos, nuo Amerikos – dėl saugumo. Siekdama lėtai ir atsargiai atsiskirti nuo JAV, Europa atsidūrė blogiausioje padėtyje, kurią tik buvo galima numanyti. </p>
</blockquote>
<p>Rusijos invazija atskleidė Europos silpnumo mastą, tačiau būtent šis silpnumas reiškia, kad daugumai žemyno šalių vienintelis racionalus sprendimas yra vengti visko, kas galėtų pakenkti Amerikos įsipareigojimams. Tai savo ruožtu dar labiau didina Europos priklausomybę nuo JAV.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-8yw6tsb8tnc-unsplash-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Investuotojai iš ES bėga į JAV</h2>
<p>Dėl karo Ukrainoje ir neužtikrintos ekonominės padėties Europoje iš žemyno jau traukiasi vis daugiau investuotojų. Jau dabar investuotojai perkėlė apie 83 mlrd. dolerių iš Europos akcijų fondų į JAV, o tai yra ypač blogas ženklas Europos ekonomikai[5].</p>
<blockquote>
<p>Vien rugpjūtį Europa prarado 7,7 mlrd. dolerių, kurie buvo išimti iš sektoriaus. Tai buvo šeštas iš eilės grynojo nutekėjimo mėnuo.</p>
</blockquote>
<p>Ekonomistai niūriai vertina Europos ekonomikos situaciją.</p>
<p>„Acatis“ kapitalo rinkos strategas Stefanas Riße teigia, kad milijardai nepervedami į kitas investavimo formas; paprastai tai būna per krizes, bet ši situacija skiriasi nuo paskutinio karto, kai panašus pinigų kiekis iš Europos nutekėjo kitur. </p>
<p>Manoma, kad šiuo metu investuotojai palieka pinigus akcijose dėl aukštų infliacijos rodiklių, bet perkelia į JAV. O esant dabartinei situacijai, būtent JAV yra saugiausia rinka, kurioje rizika yra mažiausia.</p>
<p>Pasak S. Rißes, Europoje karas Ukrainoje yra daug arčiau:</p>
<blockquote>
<p>„Jei, pavyzdžiui, Ukrainoje įvyktų avarija atominėje elektrinėje, branduolinis debesis persikeltų pas mus.“</p>
</blockquote>
<p>Karo pradžioje Vakarams netgi kilo grėsmė, kad jie bus įtraukti į karą. Tuo tarpu Europą, ypač Vokietiją, ištiko energetikos krizė. Dėl to kainos labai išaugo.</p>
<p>Kita vertus, ekspertas pažymi, kad JAV nėra priklausoma nuo Rusijos energijos, todėl energijos kainų kilimas joms daro daug mažesnį poveikį. Dėl šios priežasties investicijos į Amerikos įmones atrodo daug patrauklesnės.</p>
<blockquote>
<p>Jų akcijos yra brangesnės, JAV įmonės auga daug sparčiau ir yra pelningesnės. Be to, didžiosios IT bendrovės yra įsikūrusios JAV, o tai leidžia manyti, kad amerikiečių augimo pranašumas ir toliau didės.</p>
</blockquote>
<h2>JAV dolerio vertė sparčiai kyla</h2>
<p>Verta pažymėti, kad jau daugiau nei metus JAV dolerio vertė taip pat kyla. Dabar JAV dolerio vertė yra arti aukščiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, palyginti su pagrindiniu šešių pagrindinių valiutų, įskaitant eurą, indeksu[6].</p>
<p>Tuo tarpu Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas tampa dar viena našta ir ženklu, kad senajame žemyne situacija prastėja.</p>
