Rusija elgiasi kaip teroristinė valstybė, JAV netyla kalbos apie branduolinę grėsmę
Pirmadienio rytą daugelis Ukrainos miestų buvo atakuojami raketomis ir dronais-kamikadzėmis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per mirtinų raketų ir bepiločių lėktuvų atakas visoje šalyje žuvo civiliai gyventojai, buvo pažeista infrastruktūra[1].
Kai kuriuose miestuose nutrūko elektros energijos tiekimas, o Kijevo valdžios institucijos pranešė, kad žala padaryta įrenginiams ir elektros linijoms 12-oje šalies regionų iš 27-ių.
Valdžios institucijos ragino namų ūkius sumažinti elektros energijos vartojimą ir išjungti nereikalingas šviesas bei prietaisus, kad būtų sumažinta tinklų apkrova.
Ukrainos valdžiai dėl brutalios atakos prieš gyventojus ir civilius kaltinant Rusiją, šios lyderis Vladimiras Putinas net nesiruošė slėpti, jog ataka prieš Ukrainos miestus – jo pajėgų darbas.
V. Putinas apkaltino Ukrainą dėl Kerčės tilto Kryme užpuolimo, sakydamas, kad tai yra „teroro aktas“ ir pagrasino, kad jei išpuoliai prieš Rusiją tęsis, atsakas bus griežtas[2].
Ukrainos miestus atakuoja raketomis ir Irano bepiločiais
Akivaizdu, kad Rusija specialiai taikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, įskaitant elektros ir šilumos gamybos įrenginius Kijeve ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose[3].
Raketos skriejo ir į infrastruktūros objektus, ir į gyvenamuosius namus bei civilius. Smūgių neišvengė nei Dniepras ar Zaporižė, nei sostinė Kijevas.
„Šis rytas sunkus. Turime reikalų su teroristais. Dešimtys raketų ir Irano bepiločių. Jie turi du taikinius. Energetikos objektai visoje šalyje ir žmonės,“ – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos dujų perdavimo įmonė „Operator GTS Ukrainy“ pirmadienio popietę paskelbtame pranešime teigė, kad po rytinio Rusijos apšaudymo kai kuriuose dujų transportavimo objektuose buvo naudojami atsarginiai elektros energijos tiekimo šaltiniai.
Tai buvo didelio masto ataka, kurios kai kurie didieji miestai, pavyzdžiui, Kijevas, nematė nuo karo pradžios. Raketos į judrias sankryžas, parkus ir turistinius objektus Kijevo centre rėžėsi nematytu intensyvumu.
V. Putinas teigia, kad atakos yra atsakas į teroristinius išpuolius
Per televiziją transliuotame kreipimesi V. Putinas sakė, kad įsakė surengti masinius tolimojo nuotolio smūgius prieš Ukrainos energetikos, valdymo ir komunikacijų objektus, panaudojant raketas, šaudomas iš oro, jūros ir sausumos, atsakydamas į tai, ką jis pavadino teroristiniais išpuoliais, įskaitant šeštadienio sprogimą ant Kerčės, Krymo sąsiaurio tilto.
„Kijevo režimas savo veiksmais atsidūrė tame pačiame lygyje kaip ir tarptautinės teroristinės organizacijos. Palikti tokius veiksmus be atsako tiesiog neįmanoma,“ – sakė V. Putinas.
Iki vidurdienio Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija paleido 81 sparnuotąją raketą, o Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 43 iš jų[4].
Ataka surengta ankstų rytą, kai gatvėse buvo daugiausiai žmonių
Ukrainos tarnybos taip pat pranešė, kad vien Kijeve žuvo mažiausiai penki žmonės, sužeista dvylika. Vėliau socialiniuose tinkluose įkeltame V. Zelenskio vaizdo įraše matyti tuščios sostinės Kijevo gatvės.
„Toks laikas ir tokie taikiniai buvo specialiai parinkti, kad padarytų kuo daugiau žalos,“ – sakė prezidentas, akcentuodamas tai, kad atakos įvyko ankstų rytą, kai daugybė žmonių vyko į darbus, universitetus, mokyklas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje rašė:
„Vienintelė Putino taktika – teroras taikiuose Ukrainos miestuose, bet jis nesugriaus Ukrainos. Toks yra ir jo atsakas visiems nuolaidžiautojams, kurie nori su juo kalbėtis apie taiką: Putinas yra teroristas, kuris kalbasi raketomis“.
Į „specialiąją operaciją“ įsitraukia ir Baltarusija
Dėl atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą ir civilius Rusija sulaukė Vakarų pasaulio pasmerkimo. Tačiau, regis, kad paskutinių savaičių Rusijos patirtos nesėkmės į „specialiją karinę operaciją“ įsitraukti galiausiai paskatino Baltarusiją.
Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija dislokuos bendrą karinę operatyvinę grupę[5].
Pirmadienį A. Lukašenka atskleidė, kad abi šalys pradėjo telkti bendras pajėgas prieš dvi dienas: būtent tuomet įvyko sprogimas ant tilto, vedančio į Krymo pusiasalį.
„Susitarėme dislokuoti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos regioninę grupuotę. Baltarusijos teritorijoje neturi būti jokio karo,“ – teigė A. Lukašenka, bet nenurodė, kur bus dislokuoti kariai[6].
Vasario 24 d. Rusijos pajėgos pasinaudojo Baltarusija kaip savo invazijos į Ukrainą priedanga, siųsdamos karius ir įrangą į šiaurės Ukrainą iš Baltarusijoje esančių bazių.
Vis tik į konfliktą tiesiogiai Baltarusija ligi šiol nebuvo įsitraukusi, o A. Lukašenka tik pastarosiomis dienomis ėmė keisti naratyvą. Spalio 4 d. susitikimo dėl karinio saugumo metu, A. Lukašenka vis tik prasitarė, kad „specialiojoje karinėje operacijoje“ Baltarusija vis tik dalyvauja:
„Kalbant apie mūsų dalyvavimą specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje, mes iš tiesų dalyvaujame. Mes to neslepiame. Tačiau mes nieko nežudome. Mes niekur nesiunčiame savo karių. Mes nepažeidžiame savo įsipareigojimų.“
Prabilo apie specialią „Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos karinę operaciją“
Tuomet A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijos dalyvavimo tikslas „operacijoje“ yra „užkirsti kelią šio konflikto išplitimui į Baltarusijos teritoriją“.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kaip yra siekiama užkirsti kelią smūgiui Baltarusijai „prisidengus specialia Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos karine operacija“.
Į tokius nepagrįstus kaltinimus sureagavusi Lenkija savo piliečiams rekomendavo nedelsiant išvykti iš Baltarusijos ir akcentavo, kad šių dviejų šalių santykiai tampa vis labiau įtempti[7].
Į Baltarusijos įsitraukimą į karą Ukrainoje sureagavo ir Europos Sąjunga[9]. Pirmadienį Europos Komisija prabilo apie naujų sankcijų Baltarusijai grėsmę ir paragino Minską nustoti skleisti melagingus kaltinimus bei atšaukti bendrą karių grupę su Rusija[9].
Baltarusijos kariuomenėje yra apie 60 000 žmonių. Šių metų pradžioje Baltarusija į pasienio rajonus dislokavo 6 bataliono taktines grupes, iš viso kelis tūkstančius karių[10].
Nuo Rusijos nusigręžia sąjungininkės
Po Rusijos raketų smūgių į Ukrainos miestus, šiuo išpuoliu, regis, pasibaisėjo net ir Rusijos sąjungininkės bei šalys, kurios ligi šiol Rusijos tiesiogiai nepasmerkė ir siekė išlaikyti neutralius santykius.
Pirmadienį dvi didžiausios Rusijos sąjungininkės – Kinija ir Indija – paragino prezidentą V. Putiną „deeskaluoti“ aštuonis mėnesius trunkantį konfliktą[11].
„Visos šalys nusipelno pagarbos savo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Reikėtų remti visas pastangas, kurios padėtų taikiai išspręsti krizę“, – pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Arindamas Bagchi teigė, kad Naujasis Delis siūlys visą įmanomą paramą ir dės papildomas pastangas, kad karas būtų nutrauktas.
Įtampai augant, J. Bidenas perspėja apie branduolinę grėsmę
Neatrodo, kad karas Ukrainoje gali baigtis artimiausiu metu. Rusijai patiriant nesėkmes ir imantis vis žiauresnių veiksmų, įtampa neslūgsta, vis dažniau kalbama ir apie branduolinio ginklo panaudojimo riziką.
JAV prezidentas J. Bidenas neseniai vėl prabilo apie galimą branduolinį konfliktą ir perspėjo, kad pasaulis gali susidurti su „Armagedonu“, jei V. Putinas, siekdamas bet kokia kaina laimėti karą Ukrainoje, panaudos taktinį branduolinį ginklą[12].
Niujorke vykusiame Demokratų partijos lėšų rinkimo renginyje JAV prezidentas kalbėjo apie branduolinio karo grėsmę, sakydamas, kad per pastaruosius šešiasdešimt metų nuo tada, kai baigėsi Kubos raketų krizė, pasaulis dabar yra arčiausiai branduolinės katastrofos.
„Armagedono perspektyva mums nebuvo tokia aktuali nuo Kenedžio ir Kubos raketų krizės laikų,“ – sakė jis.
Prezidento pareiškimas sukėlė pasipiktinimą
Tokios prezidento pastabos sukėlė pasipiktinimą pačiose valstijose. Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad prezidento J. Bideno komentarai buvo „neapgalvoti“[13].
„Visų pirma, tie komentarai buvo neapgalvoti. Manau, kad dar svarbiau yra tai, jog jie rodo galbūt vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių užsienio politikos nesėkmių – nesugebėjimą atgrasyti Vladimiro Putino taip, kaip tai ketverius metus darė D. Trumpo administracija,“ – sakė M. Pompeo[14].
Buvęs Jungtinio štabo vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike’as Mullenas taip pat prakalbo apie tai, kad prezidentui reikia „atsitraukti“ nuo branduolinės retorikos vien tam, kad galėtų priversti prezidentą V. Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina.
Atsirado ir J. Bideno gynėjų
Tiesa, Senato Užsienio reikalų komiteto narys senatorius Chrisas Murphy stojo prezidento pusėn ir teigė, kad J. Bidenas yra teisus leisdamas suprasti branduolinio konflikto riziką.
„Manau, kad J. Baidenas yra teisus, kad ši šalis tiesiog turi pasiruošti. Turime reikalų su neįtikėtinai pavojingu žmogumi Rusijoje, karas vyksta blogai ir tiesiog negalime nuspėti, ką jis darys toliau,“ – sakė C. Murphy.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby sekmadienį ABC laidoje „This Week“ kalbėjo apie tai, kad prezidento J. Bideno pastabos dėl „Armagedono“ atspindi „labai aukštą statymų lygį“:
„Prezidento kalba atspindi labai aukštą statymų žaidime lygį. Kai turite modernią branduolinę galią ir tos modernios branduolinės galios lyderį, pasiruošusį naudoti neatsakingą retoriką taip, kaip ponas Putinas kelis kartus per pastarąją savaitę ar dvi, taip pat kai per pastarąsias kelias dienas Ukrainoje tvyrojo didelė įtampa…Taigi prezidentas, manau, tiksliai atspindėjo faktą, kad šiuo metu statymai yra labai dideli.“
Ekspertai teigia, kad branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė jau yra didelė
V. Putinas ir jo pareigūnai ne kartą grasino panaudoti Rusijos branduolinį arsenalą, siekdami atgrasyti JAV ir sąjungininkes nuo paramos Ukrainai.
Pastarosiomis savaitėmis, kai Rusija Ukrainoje patyrė keletą ženklių pralaimėjimų, pradėta baimintis, kad V. Putinas gali panaudoti trumpojo nuotolio taktinį branduolinį ginklą, bandydamas sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą[15].
Jei Rusija vis dėlto panaudotų branduolinį ginklą, JAV ir jos sąjungininkės susidurtų su dilema, kaip į tai reaguoti. Dauguma ekspertų ir buvusių pareigūnų prognozuoja, kad jei Vašingtonas suduotų karinį smūgį, jis greičiausiai būtų suduotas įprastiniais ginklais, kad būtų išvengta greitos eskalacijos iki plataus masto branduolinio karo.
JAV žvalgybos agentūros mano, kad pats V. Putinas pralaimėjimą Ukrainoje suvokia kaip egzistencinę grėsmę savo režimui, kurią jis sieja su egzistencine grėsme Rusijai, o tai, pagal jo pasaulėžiūrą, gali pateisinti branduolinio ginklo panaudojimą.
Ekspertai akcentuoja, kad grėsmė iš tiesų didelė. Svarbu ir tai, kad moderniais laikais nebuvo precedento, todėl kaip elgtųsi Vakarai branduolinio ginklo panaudojimo atveju, nuspėti sunku.
J. Bideno administracija yra užstrigusi mąstysenoje iš Šaltojo karo laikų
Be to, XXI a. karą lemia ne tiek kariuomenės dydis, kiek greitis ir veiksmingumas, programinės įrangos valdomų sistemų tinklas, leidžiantis kariuomenei greitai suprasti grėsmes, nustatyti taikinius ir smogti priešininkui.
Nors tiek Rusija, tiek ir JAV pagal savo karines galimybes yra ypač pažangios valstybės, dalis ekspertų pastebi netikslingą JAV prezidento administracijos retoriką[16].
Užuot priėmusi savo branduolinę poziciją ir plėtojusi pajėgumus, kurie galėtų atgrasyti priešininką nuo branduolinio smūgio, J. Bideno administracija tebėra įstrigusi mąstysenoje iš Šaltojo karo laikų, kai pirmenybė buvo teikiama deryboms dėl ginklų kontrolės.
