- Finansų ministerija koreguoja biudžetą: ukrainiečių išsilavinimui prireiks dar 33 mln. eurų
- Nemokamą mokslą lietuviams garantuoja tik aukšti įvertinimai, o ukrainiečiams šis reikalavimas netaikomas
- Lietuva ir toliau išlaiko vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje statusą
Finansų ministerija koreguoja biudžetą: ukrainiečių išsilavinimui prireiks dar 33 mln. eurų
Šiemet numatyta į Lietuvą atvykstančius ukrainiečius pamaloninti šiems ir toliau suteikiant teises į nemokamą mokslą – tiek pradinį, tiek pagrindinį ir net aukštąjį. O štai vietiniai studentai dėl aukštų studijų kainų dažnai net skolinasi iš bankų arba net migruoja svetur. Nebent studijų metu pavyksta savo vertę įrodyti aukštais balais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašė skirti 4 291 661 eurą asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje studijų kainai valstybinėse aukštosiose mokyklose kompensuoti bei stipendijoms mokėti 2025 metais. Taip pat prašyta 28 712 000 eurų mokymo lėšų mokinių, atvykusių iš Ukrainos, ugdymo pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose poreikiui patenkinti 2025 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais[1].
Finansų ministerijos projekte teigiama, kad rengiant 2025-2027 m. valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą lėšų tokiems tikslams esą nebuvo suplanuota, mat nebuvo galimybių iš anksto numatyti, koks bus šios paramos gavėjų skaičius ir koks bus reikalingas lėšų poreikis pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti.
Taip pat akcentuojama, kad pagal 2025-2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto k papunktį, Finansų ministerijai esą yra suteikta teisė skolintis pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti.
Nemokamą mokslą lietuviams garantuoja tik aukšti įvertinimai, o ukrainiečiams šis reikalavimas netaikomas
Taigi, remiantis Valstybinio studijų fondo pateikiama informacija, teisę į nemokamą mokslą Lietuvoje turi nuo Rusijos agresijos bėgę Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai, neturintys Ukrainos pilietybės bei asmenys be pilietybės, gyvenantys Ukrainoje ir pasitraukę iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir yra priimti studijuoti į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų arba vientisųjų studijų programas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai).
O štai norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose lietuviams teks gerokai paplušėti, mat tam, kad gauti valstybės lėšomis finansuojamą mokslą, teks studijuoti itin aukštais balais. O kadangi yra nemenka dalis studentų, kuriems studijas tenka derinti su darbiniais santykiais, mokslo balai dažnai nukenčia. Tad ir išsilaikyti save, ir dar mokėti už studijas kartais tampa neįkandama užduotimi – būtent dėl jos apsukresni studentai dažnai pasirenka kitas Vakarų šalis, kuriose yra palankesnės sąlygos studijuojantiems. O štai po to Lietuvos spaudoje didžiosiomis raidėmis mirga itin pavojinga tendencija, pavadinta „protų emigracija“.
Tačiau ir iki studijų aukštosiose mokyklose tikrai yra, ką nuveikti. Štai dar abitūros nepasiekę moksleiviai jau dabar dreba pagalvoję apie valstybinius brandos egzaminus, kurių „baubas“ persekioja kasmet – mat su kiekvienais metais ir kartelė didėja, o štai kai kurios švietimo įstaigos neturi pakankamai pedagogų, kad pavyktų įveikti visus egzaminų „baubus“. Puiku, jeigu pasiseka atžaloms pasamdyti korepetitorius, o jeigu ne?
Bet kokiu atveju, galima pasidžiaugti, kad išties atvejais, kai jauni Ukrainos žmonės bėgo į Lietuvą tuščiomis kišenėmis, mūsų valstybė renkasi padėti suteikti tą pagrindą po kojomis. Tačiau taip pat negalima atmesti ir to, kad jau skaičiuojant beveik tris metus nuo šio karo pradžios, gali atsirasti ir ne pavieniai piktnaudžiavimo atvejai. Mat Lietuvoje taip pat gausu jaunuolių, kuriems vaikystė nebūtinai buvo soti ir nerūpestinga.
Lietuva ir toliau išlaiko vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje statusą
Tuo tarpu baigiantis 2024-iesiems Vyriausybė patvirtino daugiau nei 56 mln. eurų paramą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams Lietuvoje. Didžioji dalis – 47,2 mln. eurų – atiteks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), siekiant užtikrinti beveik 12 tūkst. ukrainiečių mokinių ugdymą savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose. Taip pat dalis lėšų bus skirta naujai įsteigtai ukrainiečių mokyklai[2].
Beveik 9 mln. eurų paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), iš jų didžiausia dalis bus skirta socialinėms išmokoms: pašalpoms, būsto šildymo kompensacijoms, paramai vaikams ir kitoms priemonėms, padedančioms integruotis ukrainiečiams Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministerija gaus 8 tūkst. eurų, skirtų kompensuoti ukrainiečių apgyvendinimo išlaidas socialinių pokyčių inkubatoriuje „Domus solis“.
Lapkričio pabaigoje taip pat buvo pranešta apie Lietuvos sprendimą skirti 10 mln. eurų į Pasaulio banko fondą, padedantį atstatyti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, namus, mokyklas ir ligonines. Tai jau antras šalies įnašas – 2022 m. buvo skirta 5 mln. eurų[3].
Tuo tarpu spalį Vyriausybė pritarė papildomam 13 mln. eurų skyrimui į Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą, siekiant finansuoti Ukrainos atstatymo projektus. Anksčiau iš šio fondo jau buvo skirta 24 mln. eurų[4].
Fondo lėšomis buvo renovuotos mokyklos ir vaikų darželiai Borodyankoje ir Irpinėje, finansuojami sužeistų ukrainiečių reabilitacijos ir reintegracijos projektai.
Nuo karo pradžios Lietuva iš viso jau suteikė Ukrainai per 1,5 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos.
