Didėja kartelė abiturientams – norint mokytis toliau teks gerokai pasistengti
Atrodo, kuo toliau, tuo labiau stengiamasi, kad Lietuvos jaunimas būtų kuo mažiau išsimokslinęs ir emigruotų aukštojo mokslo studijų ragauti į užsienį. Nuo šių metų didėja brandos egzamino kartelė ir auga egzaminų vidurkio reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas, o štai svečios šalys vilioja ne tik pigesniu arba nemokamu mokslu, bet ir geresnėmis pragyvenimo galimybėmis.
Prasidėjus 2025-iesiems švietimo sistemoje įsigalios kelios svarbios naujovės. Vienas iš esminių pakeitimų – brandos egzaminų išlaikymo riba. Nuo 2025 metų egzaminas bus laikomas išlaikytu tik tuomet, jei mokinys surinks bent 35 taškus iš 100 (iki šiol buvo pakankama 16 taškų)[1].
Be to, egzaminų taškai bus konvertuojami pridedant 5 vienetus prie surinktų taškų, taigi, pavyzdžiui, 35 taškai taps 40 balų. Taip bus apskaičiuotas galutinis balų skaičius. Pavyzdžiui, jei abiturientas surinks 35 taškus, tai atitiks 40 balų, o surinkus 55 taškus – 60 balų.
Iki 40 % balų bus galima surinkti per tarpinius patikrinimus III ir IV gimnazijos klasėje, o likusius 60 % – per pagrindinę egzaminų sesiją.
Stojant į aukštąsias mokyklas, kaip ir anksčiau, reikės išlaikyti valstybinį brandos egzaminą matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei kito pasirinkto dalyko A arba B kurso lygmeniu, tačiau naujovė yra ta, kad mokiniai, kurie pasirinko A kursą, privalės ir laikyti A kurso egzaminą.
Stojant į universitetus, reikalingas egzaminų vidurkis turi būti bent 50 balų iš 100 galimų, o stojant į kolegijas – ne mažesnis nei 41 balas.
Naujovė taip pat numato, kad egzaminų rezultatai bus perskaičiuojami taikant koeficientus: B kurso egzaminų įvertinimas bus dauginamas iš 0,7, o A kurso – iš 1,1. Nuo 2025 metų taip pat nebeliks ribojimo, kiek egzaminų galima laikyti, tačiau tam būtina turėti bent jau patekinamą metinį įvertinimą.
Išsilavinimą iš lietuvių atims čia atvykstantys studijuoti užsieniečiai?
Ne paslaptis, kad Lietuva, prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjo vis plačiau taikyti savo „atvirų durų“ politiką, todėl kartais mieliau nusprendžiama čia studijuoti priimti atvykėlius nei savus.
Tą siūlo ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuris užsieniečiams studentams turi ir „dovanų“ – galimybę pabaigus studijas išduoti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Tokia galimybe buvo siūlyta pasinaudoti Ukrainos, Uzbekistano, Azerbaidžano, Kazachstano ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei[2].
Tas pats universitetas siūlo ir galimybę studijuoti taip nekenčiama rusų kalba, jei užsieniečiams sunkiai sekasi susikalbėti angliškai.
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) 2023 metais pranešė apie priimtą sprendimą kofinansuoti nuo karo pabėgusių ukrainiečių studijas Lietuvoje bei skirti stipendijas, kam 2023-2024 m. laikotarpiu buvo numatyta skirti beveik 643 tūkst. eurų[3].
Situacija studijuojant užsienyje – kardinaliai skiriasi: studentai ne tik mokosi, bet ir gali dirbti ir net susitaupyti
Nors studijuojantys ir kartu dirbantys žmonės ir Lietuvoje nėra naujiena, nereiktų slėpti fakto, kad dirbant vos pusę etato, išties sunku patenkinti pagrindinius studento poreikius – sumokėti už nuomą, mokesčius, maistą. O kur dar kalbos apie tai, kad iš šių pajamų pavyktų dar ir atsidėti „juodai dienai“, mat minimalus mėnesinis darbo užmokestis (dažnai mokamas dar patirties neturintiems jaunuoliams) šalyje 2025 metais pasiekė 777 eurus į rankas. Taigi, galima skaičiuoti, kad suma už pusę etato būtų perpus mažesnė ir būtų maždaug 388,5 eurai.
O štai pavyzdžiui, Kauno technologijų universitete (KTU) norint gauti vienvietį bendrabutį, gali tekti susimokėti ir beveik 249 eurus. Taigi, paprastai skaičiuojant, maistui ir transportui studijuojančiam žmogui kas mėnesį lieka apie 139,5 eurus. Na, žinoma, situaciją kiek gelbėtų, jei studentui pavyktų darbą suderinti kartu su puikiais mokslo rezultatais ir gauti stipendiją. Tačiau esmės tai nekeičia – tam, kad išgyventi studijuojant gimtojoje šalyje, teks arti „juodai“.
Visgi, situacija kardinaliai skiriasi pasirinkus studijas užsienyje. Nors iki šiol atrodė, kad mokslas užsienyje prieinamas tik jaunuoliams iš pasiturinčių šeimų, pasirodo, dabar jos yra prieinamos labiau nei bet kada anksčiau, o mokslas kai kuriose Europos šalyse yra ne tik ganėtinai pigus, bet kartais ir nemokamas.
Karjeros specialistai neslepia, kad vis labiau populiarėja studijos Nyderlanduose, mokslai anglų kalba Vokietijoje bei Pietų Europos šalyse (Ispanijoje, Italijoje). Taip pat atsigauna ir studijų rinka Didžiojoje Britanijoje, kuri buvo smukusi po „Brexit“[4].
D. Britanijoje yra gausu universitetų, taikančių tokias pačias mokestines sistemas kaip ir vietiniams britams – studijų kaina siekia nuo 9 250 svarų sterlingų per metus. Ir, nors nemokamo mokslo čia gauti neįmanoma, sudaromos palankios galimybės dirbti ir studijuoti vienu metu.
Siekiantiems nemokamo mokslo, tokią galimybę teikia Švedija, tačiau pabrėžiama, kad galimybės čia dar ir dirbti – labai ribotos.
Į užsienį išvykęs studentas gali susitaupyti daugiau nei Lietuvoje uždirbti
Tuo tarpu, ne tik mokslas ir tarptautinės galimybės abiturientus vilioja palikti Tėvynę, bet ir galimybės studijuojant ne tik išgyventi, bet ir gyventi ganėtinai neblogai.
Konsultacijas studijų klausimais teikiančios organizacijos „Kas tu“ duomenimis, studentai dirbdami bent po 15 valandų per savaitę, turi galimybę ne tik save išlaikyti pilnai, bet ir vidutiniškai susitaupyti po 720 eurų per mėnesį arba 8 640 eurų per metus[5].
Nemokamai studijuoti šiuo metu galima Danijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Lietuvoje (jei įstojama į nemokamas studijas). Tačiau net ir pasirinkus už mokslą mokėti, tiek Nyderlanduose, tiek Belgijoje studijų kaina nėra didelė ir atitinkamai siekia 2 601 ir 1 116 eurus. Vokietijoje vidutinė aukštojo mokslo kaina svyruoja priklausomai nuo įgyto vokiečių kalbos lygio ir gali siekti iki maždaug 2,5 tūkst. eurų.
Lietuvoje studijų kainos, rodos, didesnės. 2023 m. duomenimis, studijų programos „rekordininkės“ titulą gavo pilotų rengimo ir skrydžių valdymo studijos, kainavusios 17 962 eurus per metus. Po jų sekė odontologijos, veterinarijos, medicinos, muzikos, architektūros studijos, kasmet atsiėjusios po maždaug 8 244 eurus.
Vidutinė studijų kaina svyruoja tarp 2-5 tūkst. eurų per metus. Tokios sumos gali pareikalauti dailės, teatro, dizaino, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, architektūros, visuomenės saugumo, ekonomikos, finansų, politikos mokslų, komunikacijos, lingvistikos, verslo vadybos studijos.
Palyginimui, mažiausias vidutines mėnesio išlaidos studentui gali garantuoti Lietuva (550-750 Eur) ir Švedija (600-1 500 Eur). Didžiausios tenka pasirinkusiems studijuoti Belgijoje (800-950 eurų) ir Vokietijoje (850 Eur).
Už 15 valandų studentišką darbą per savaitę didžiausią atlyginimą galima gauti Danijoje (885 eurus), kartu suteikiant galimybę čia gauti ir 914 eurų per mėnesį siekiančią stipendiją. Palyginimui, Lietuvoje atlyginimas už tokį darbą siekia vos 350 eurų per mėnesį.
