Ukraina artėja prie ekonominio žlugimo ribos, šalies BVP vien šiemet smuko net 40 proc.
Akivaizdu, kad Ukraina artėja prie ekonominio žlugimo ribos. Vakarams vis sunkiau finansuoti karo alinamą šalį – kiek beskirsi jai pinigų, visi sukrenta kaip į kiaurą maišą, kuriame nėra dugno. Akivaizdu ir tai, kad po karo šiai šaliai atsitiesti bus labai sunku, o ukrainiečių tauta bus pasmerkta sunkiai pakeliamoms skoloms.
2022 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, Ukrainos skola išorės skolintojams siekė jau apie 60 mlrd. dolerių, o tai atitinka beveik 30 proc. jos bendrojo vidaus produkto iki invazijos. Dėl karo padarinių Ukrainos BVP vien šiais metais smuko net 40 proc. Kitais metais Ukrainos išorės skolos ir BVP santykis, tikėtina, augs[1].
Nerimą kelia ir tai, kad vien dabartiniai Ukrainos įsipareigojimai išorės kreditoriams siekia 22 mlrd. dolerių. Tačiau galimybės padengti išorės skolą, išskyrus tarptautinių finansų institucijų pagalbą, per ateinančius penkerius metus sudaro beveik 18 mlrd. Tai yra daugiau kaip 70 proc. visos šalies užsienio valiutos atsargų. Kitaip tariant, skola yra beveik nepadengiama jau dabar.
Nors Kijevo duomenimis, kitais metais pagrindinėms valstybėms išlaidoms padengti prireiks mažiausiai 55 mlrd. dolerių užsienio pagalbos, kas yra daugiau nei visos šalies metinės prieškario išlaidos, tokia parama, karui tęsiantis nebe mėnesius, bet metus, nebus nepertraukiama ir garantuojama. Be to, ji galimai nėra ir be papildomų įsipareigojimų.
Dalis Europos Sąjungos (ES) politikų jau kalba apie tai, kad finansinė Ukrainos krizė ir tiesioginė priklausomybė nuo Vakarų ilgalaikiu laikotarpiu gali būti palanki būtent ES, kuri taip sieks savo politiką įgyvendinti Ukrainoje. Tuo tarpu NATO naudojasi Ukraina kaip galimybe sunaikinti Rusijos galią. Apie tai kalba airių Europos Parlamento (EP) narė Clare Daly, kuri nevengia teigti, kad ES daro viską, kad karas tęstųsi dėl individualių Vakarų valstybių siekių.
Rusijai specialiai naikinant infrastruktūrą, Ukraina žengia link bankroto – bijo , kad žmonės vėl gali bėgti iš šalies su savo pinigais, o tai galėtų sužlugdyti griviną
Rusijos invazijos metu Ukrainoje sugriauta šimtai ligoninių, jūrų ir oro uostų, tiltų, sunaikinti keliai. Nepaisant tarptautinio susitarimo, pagal kurį buvo išsaugotas tam tikras grūdų tiekimas į likusias pasaulio šalis, žemės ūkio produktų eksportas praktiškai nevyksta. Didžiuliai Ukrainos pramonės plotai dabar yra okupuotoje teritorijoje. Sunaikinta net trečdalis šalies miškų.
„Kaip apskritai gali funkcionuoti ekonomika, kai civilinei infrastruktūrai padaryta tokia žala? Nemanau, kad kada nors esame tai matę. Negaliu prisiminti nė vienos ekonomikos, kuri kada nors būtų bandžiusi tai padaryti“, – sako Simonas Johnsonas, Masačusetso technologijų instituto ekonomistas, bendraujantis su Ukrainos pareigūnais.
Dabar, kai Ukrainos energetikos infrastruktūros sistemos yra nuolat atakuojamos, o visi ženklai rodo, kad masinės, plataus masto atakos tęsis ir kitais metais bei bus dar didesnės, kai kurie pareigūnai net ima teigti, kad Ukrainos ekonomikos gyvybingumui palaikyti gali prireikti dar papildomų 2 mlrd. dolerių per mėnesį.
Neseniai Ukrainos nacionaliniame banke vykusiame uždarame susitikime centrinio banko pareigūnai svarstė, kas gali nutikti, jei Rusijos išpuoliai sustiprės. Tuomet buvo numatyti įvairūs scenarijai, o vienas iš niūriausių, jog žmonės gali imti vėl masiškai bėgti iš Ukrainos, su savimi pasiimdami visus pinigus. Tai gali sužlugdyti vietinę valiutą griviną[2].
Ukrainos vyriausybė gali likti be tarptautinių atsargų, kad galėtų mokėti už prioritetinį importą ir nepajėgti įvykdyti savo užsienio skolos įsipareigojimų. Tai būtų mokėjimų balanso krizė.
Pagal vieną iš tokių baisiausių scenarijų, Ukrainos ekonomika kitais metais gali susitraukti dar 5 proc., be 33 proc. susitraukimo šiais metais. Tai būtų didelis smūgis tiek šalies valdžiai, siekiant kontroliuoti padėtį, tiek partneriams Vakaruose, metantiems milijardus paramai Ukrainoje.
Šiuo metu ES ir JAV bendrai pažadėjo kitais metais Ukrainai atsiųsti daugiau kaip 30 mlrd. dolerių.
Ekonominė Ukrainos krizė gali būti paranki Vakarams
Šiuo metu vyrauja naratyvas, jog Vakarai pasiaukojančiai teikia bet kokią paramą Ukrainai dėl šios šalies ir jos piliečių gerovės, be jokių savanaudiškų tikslų ir kėslų.
Tačiau tokį požiūrį dalis Europos politikų ima kvestionuoti. Europos Parlamento (EP) narė iš Airijos, Clare Daly, jau prieš keletą mėnesių įspėjo, jog Vakarų politikai su NATO priešakyje, niekada nebuvo neutralūs Rusijos atžvilgiu, o dabar, invaziją į Ukrainą vertina kaip galimybę visiškai nutraukti tariamą neutralumo politiką.
„ES militarizmas ir NATO yra dvi tos pačios monetos pusės, o ginklų pramonė iš dabartinio konflikto gauna didžiulį pelną. Tai nereiškia, kad noriu pateisinti Rusiją, kuri yra 100 proc. atsakinga už įsiveržimą į Ukrainą. Turime šešis milijonus iš savo tėvynės priverstų bėgti žmonių, tūkstančius žuvusiųjų, Ukrainos sugriovimą, maisto ir ekonominę krizę, stumiančią ES į gilią recesiją – ir už tai vienareikšmiškai atsakomybė tenka Rusijai. Ji įsiveržė į Ukrainą ir pažeidė jos vientisumą. Tačiau negalime ignoruoti ES ir JAV vaidmens. Neteisinu Rusijos, bet paprasčiausiai sakau, kad negalime išspręsti problemos, jei nesuprantame jos šaknų“, – sako EP narė C. Daly[3].
Politikės nuomone, Vakarų intervencijos kitose šalyse ir nuolatinis skatinimas didinti išlaidas gynybai pakurstė konfrontaciją ir atitinkamą Rusijos reakciją. C. Daly teigia, kad kol vyksta šis karas, ES ir Airijos vyriausybės atsakas „iš esmės buvo eskaluoti karą ir užtikrinti, kad jis tęstųsi“.
„Kitas sprendimas buvo toliau į konfliktą kišti ginklus, tačiau tai nereiškia, kad Ukraina neturi teisės gintis. Ji neabejotinai turi. Tačiau negirdėti, kad tai būtų sakoma apie žmonių ginklavimą Irake, Palestinoje ar Jemene“, – sako C. Daly.
Pasak jos, daugelis aukštų pareigūnų Vakaruose sako, kad nori, jog karas tęstųsi, kad susilpnintų Rusiją.
„Pagalvokite apie to, ką jie sako, pasekmes. Nes tai reiškia tai, apie ką kalbėjo Hillary Clinton. Ukrainos pavertimą Afganistanu. Tai reiškia nuniokojimą, sunaikinimą, didžiulius žmonių nuostolius. Ir už tai mokės Ukrainos žmonės. Sprendimas iš tikrųjų yra demilitarizacija. Tačiau, žinoma, tai buvo erezija nes karo liepsnas kursto karinis-pramoninis kompleksas.“
Ukrainos tema vėl kalbėdama lapkričio mėnesį, C. Daly teigė, jog milijardai, skiriami pagalbai Ukrainai, yra „toli gražu ne dovana, o paskola“, kurios Ukraina niekaip neįstengs grąžinti:
„O komplekte su šia paskola dar įeina ir visokie neoliberalūs instrumentai. Jei įsiklausyti į ekonomistus, Ukrainai gresia didžiulė šoko terapija: valstybinių žemių išpardavimas, darbo liberalizavimas, valstybinių aktyvų išpardavimas – viskas, kas reikalinga šalies ateičiai, išparduodama tam, kad finansuoti proxy konfliktą, kuris drasko valstybę į gabalus. Ir žinoma, pirminė euro kreditų sąlyga yra reikalavimas Ukrainai palaikyti demokratiją ir įstatymo viršenybę, bet gi Zelenskis uždraudė daugumą opozicinių partijų ir žiniasklaidos priemonių, bei atakavo profsąjungas ir darbuotojų teises. Tačiau milijonai kaip ir tekėjo, taip ir teka į šią valstybę upėmis“[4].
Politikės išsakytos mintys kasdien gali atrodyti vis teisingesnės. Karui tęsiantis, Ukraina tampa vis labiau priklausoma nuo Vakarų: tiek ginklais, tiek ir finansais.
Jeigu karas Ukrainai baigsis palankiai, šalis turės „atsidėkoti“ Vakarams už visą šį indėlį. Tai gali būti bet kas, pavyzdžiui, nuo karinės bazės Ukrainoje įsteigimo, iki europinės Briuselio politikos propagavimo. Galima neabejoti, kad milžiniška Vakarų parama nėra neatlyginama.
O tokios „neatlygintinos“ paramos mastai Ukrainai gali ir išaugti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasiūlė šią žiemą surengti pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Pasauliui pasiūlėme Taikos formulę. Absoliučiai teisingą. Pasiūlėme ją todėl, kad kare nėra čempionų, negali būti lygiųjų. Skelbiu iniciatyvą šią žiemą surengti Pasaulinį taikos formulės aukščiausiojo lygio susitikimą. Aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio tikslas – suvienyti visas pasaulio tautas visuotinės taikos labui“, – sakė V. Zelenskis[5].
Kol kas nėra aišku, ar į iniciatyvą sureaguos Vakarai, tačiau jeigu toks susitikimas iš tiesų įvyktų, galima numanyti, kad juo Ukraina siektų užsitikrinti papildomos finansinės ir galbūt karinės paramos garantus.
