TFV patvirtino beveik 16 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdyba patvirtino 4 metų trukmės, 15,6 mlrd. JAV dolerių finansavimo programą Ukrainai, prie kurios prisidėjo ir JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Japonija bei kitos valstybės, tarp kurių – ir Lietuva[1].
Pirmasis paramos išmokėjimas – maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių – Ukrainą pasieks artimiausiomis dienomis, o programa padės padengti Ukrainos finansavimo poreikius.
Programa yra orientuota į šalies ekonomikos rėmimą, makroekonominio ir finansinio stabilumo stiprinimą ir ilgalaikių struktūrinių reformų Ukrainoje įgyvendinimą.
„Esu dėkingas TVF ir Kristalinai Georgievai už tai, kad patvirtino naują ketverių metų paramos Ukrainai programą, kuriai iš viso skirta 15,6 mlrd. Tai svarbi pagalba mūsų kovoje su Rusijos agresija. Kartu išlaikysime Ukrainos ekonomiką“, – parama džiaugėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis[2].
Už šio paramos paketo patvirtinimą dėkoti reikia ne tik TVF, tačiau ir valstybėms, kurios pateikė tarptautinei finansų organizacijai patikinimą, jog šalys ir toliau rems Ukrainą bei užtikrins Ukrainos pajėgumus ateityje vykdyti įsipareigojimus TVF.
Kaip teigia prie Ukrainos įsipareigojimus užtikrinančių šalių prisijungusios Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė, plačios apimties finansavimo programa papildys Europos Sąjungos (ES) lygiu, per kitas tarptautines finansų institucijas ir dvišalius santykius Ukrainai teikiamų finansų lėšas.
„Džiaugiamės kartu su Vakarų partneriais galėdami prisidėti prie TVF programos aktyvavimo – tai rodo mūsų pasiryžimą remti Ukrainą visais įmanomais būdais tiek kiek reikės“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
JAV pristatė dar vieną milijardinės paramos Kijevui planą
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos antradienį pristatė maždaug 2,6 mlrd. JAV dolerių naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įeina šaudmenys raketų sistemoms „HIMARS“, artilerijos sviediniai, amunicija priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“, taip pat šaudmenys ir prieštankinės raketos, naudojamos pėstininkų kovos mašinose „Bradley“[3].
JAV į šį naujausią paramos paketą Ukrainai įtraukė ir 120 mm kalibro tankų amuniciją, kurią naudoja amerikietiškieji tankai „Abrams“, kurių 31 vienetą Vašingtonas Kijevui pažadėjo dar šių metų pradžioje ir kurie į kovos lauką turėtų būti pristatyti iki šių metų rudens.
Tiesa, didžioji dalis paramai skirtų 2,1 mlrd. JAV dolerių yra skiriama Ukrainos saugumo paramos iniciatyvoms, kuriomis apmokamas papildomas gynybos pramonės įrangos įsigijimas.
JAV valstybės departamento duomenimis, įskaičiavus šį naujausią paramos paketą, nuo Rusijos invazijos Ukrainai iš viso bus skirta daugiau kaip 35,1 mlrd. JAV dolerių.
Kol JAV švaistosi milijardais Ukrainai, Prancūzija didina savo karinį biudžetą
Kol JAV skaičiuoja Ukrainai išleistus dešimtis milijardų, Prancūzijos vyriausybė žiūri į savąjį daržą ir antradienį patvirtino naują biudžeto įstatymą, kuris apima didžiausią karinių išlaidų planą per pastaruosius 50 metų[4]. Įstatymo projekte numatytos net 450 mlrd. JAV dolerių karinės išlaidos 2024-2030 m. laikotarpiu.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu teigia, kad įstatymo projekto politinė, biudžetinė, karinė ir technologinė nauda prilygsta dar XX a. septintojo dešimtmečio situaciją, kai Prancūzija dar tik kūrė branduolinius ginklus ir vėliau tapo viena iš didžiausių pasaulio karinių galių.
Jeigu siūlomas įstatymas būtų priimtas, šalyje pirmiausia būtų modernizuojamas Prancūzijos branduolinis arsenalas, net 60 proc. būtų didinamos išlaidos žvalgybai, taip pat – padvigubintas karinių rezervistų skaičius, sustiprinta kibernetinė gynyba ir sukurta daugiau nuotoliniu būdu valdomų ginklų.
Šį įstatymo projektą aktyviai remia ir šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, tačiau tam, kad jis būtų patvirtintas, projektas pirmiausia dar bus svarstomas Prancūzijos parlamente gegužės mėnesį. Jeigu bus priimtas, įstatymas įsigaliotų jau šių metų liepos viduryje.
Finansiniai įsipareigojimai Ukrainai vis dažniau tampa ilgalaikiai
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų sąjungininkai Ukrainai vis rečiau pažada šalies valdžios pareigūnų taip prašomų ginklų ir amunicijos. Tačiau ekspertai pažymi, kad nors Ukraina ir negauna visko, ko nori, bent partnerių finansiniai įsipareigojimai vis dažniau tampa ilgalaikiai. Būtent tai atskleidė nauja Kylio pasaulio ekonomikos instituto parengta ataskaita[5].
Ataskaitoje teigiama, kad palyginti su 2022 m. gruodžiu, šiuo metu Ukrainai pažadėtos naujos paramos suma yra sumažėjusi. Tyrime aptariamu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 24 d. Ukraina gavo 12,96 mlrd. eurų, tačiau didžiąją dalį šių lėšų skyrė vos keli donorai.
Tačiau iki 2023 m. pradžios Vakarų valstybės savo finansais švaistėsi dosniau: Norvegija pažadėjo 1,11 mlrd. eurų paramą, Švedija – 0,33 mlrd., Danija – 0,24 mlrd., Suomija – 0,56 mlrd., o tolimoji Japonija pažadėjo net 5,1 mlrd. eurų paskolų.
Pastaraisiais mėnesiais sumažėjusios finansinės paramos Ukrainai sumos, anot ekspertų, tėra ilgesnio planavimo ir perspektyvumo dalis.
Jei anksčiau įsipareigojimai buvo trumpalaikiai ir sunkiai nuspėjami, dabar pagalba gali būti žadama net keleriems metams. Pavyzdžiui, Norvegija neseniai paskelbė apie programą, pagal kurią, per ateinančius penkerius metus Ukrainai bus suteikta finansinė ir karinė pagalba, kurios vertė sieks apie 7 mlrd. eurų.
Ukraina rengiasi kontrpuolimui okupuotose teritorijose, perspėja savo piliečius
Tuo tarpu pačioje Ukrainoje ir toliau verda įnirtingi mūšiai, nors karo analitikai teigia, kad pastaruoju metu karščiausiu fronto tašku laikytas Bachmutas jau praranda didžiausią tempą, kariuomenės daliniai iš čia jau yra perkeliami į kitus fronto sektorius.
Be to, pasak JAV Karo tyrimų instituto (ISW), Rusijos privačios karinės grupės „Wagner“ samdiniams pavyko užimti Bachmuto administracijos pastatą[6].
Tačiau tai nereiškia, kad ukrainiečiai rengiasi atsitraukti. Priešingai, teigiama, kad Ukrainos vidaus reikalų ministerija rengia maždaug 40 tūkst. karių kontrpuolimui, kuris gali prasidėti bet kurią akimirką.
Tai signalizuoja ir Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščiuk žodžiai apie artėjantį Ukrainos pajėgų puolimą: vicepremjerė net paragino ukrainiečius, gyvenančius Rusijos okupuotose teritorijose, bėgti.
„Patariu ukrainiečiams laikinai okupuotose teritorijose arba bėgti į trečiąsias šalis, arba ruoštis. Jūs žinote, ką daryti. Saugokite save ir savo vaikus“, – rašė ji „Telegram“ kanale.
Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas „aktyviai neskatina“ Ukrainos susigrąžinti Krymą ir kitas okupuotas teritorijas, tačiau pabrėžia, kad galutinį sprendimą turi priimti pats Kijevas.
Praėjusį antradienį vykusioje virtualioje diskusijoje A. Blinkenas taip pat sakė, kad „daugybė balsų teigia, jog Ukraina nepajėgi visiškai atkurti savo teritorinio vientisumo, kad tai neįmanoma arba kad bandyti išlaisvinti Krymą yra pernelyg rizikinga ir pavojinga, kad Vladimiras Putinas neatsisakys šio pusiasalio“[7].
Tačiau JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad Ukraina „jokiu būdu nėra silpna“, o palaikyti ukrainiečius yra būtina, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų „visas priemones atkurti savo šalies teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą“.
Vis dėlto, JAV žiniasklaidoje jau kurį laiką diskutuojama apie tai, kad Pentagonas vis dažniau abejoja Ukrainos galimybėmis artimiausiu metu atsiimti okupuotas žemes.
