Ukraina kariauja ne tik su Rusija, bet ir su korupcija
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paskelbė atsistatydinantis po to, kai šalies saugumo tarnybų tyrimas atskleidė didelio masto korupcinę schemą, pagal kurią vyriausybės pareigūnams galimai buvo sudaromos išimtys dėl šaukimo į kariuomenę[1].
Jo pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė surengęs susitikimą su aukštais Ukrainos pareigūnais dėl plačiai paplitusio piktnaudžiavimo išduodant neįgalumo pažymėjimus pareigūnams įvairiose valstybinėse institucijose. Šie pažymėjimai leidžia jiems išvengti karinės tarnybos.
„Ukrainos prokuratūros sistemoje nustatyta daug gėdingų piktnaudžiavimo faktų. Manau, kad teisinga paskelbti apie savo atsistatydinimą iš generalinio prokuroro pareigų“, – sakoma A. Kostino pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Po anksčiau įvykusio susitikimo paskelbtame pareiškime prezidentas V. Zelenskis teigė, kad A. Kostinas turėtų prisiimti „politinę atsakomybę“ už padėtį savo įstaigoje.
Į korupcinę schemą įsivėlę skirtingų institucijų pareigūnai
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) anksčiau paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad 64-iems Medicinos ir Socialinės ekspertizės komisijų pareigūnams buvo pranešta, jog jų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl neteisėto neįgalumo pažymėjimų išdavimo. Dar devyni asmenys jau nuteisti, 4 106 neįgalumo pažymėjimai buvo panaikinti.
Be to, Ukrainos generalinė prokuratūra tiria 49 Vakarų Ukrainos Chmelnyckio srities prokurorus, mėginusius išvengti karinės tarnybos įsigyjant neįgalumo statusą. Tarp įtariamųjų yra vyriausiasis srities prokuroras. Prokurorai gaudavo invalidumo pensijas, už tai mokėjo moteriai, regioninės tarybos narei iš prezidento Volodymyro Zelenskio partijos. Teigiama, kad tokie neįgalumo pažymėjimai kainavo iki 4000 JAV dolerių.
Ji kaltinama už pinigus priskyrusi tūkstančius ukrainiečių neįgaliesiems, todėl jie buvo neva netinkami karinei tarnybai. Moteris ir jos sūnus, vadovavęs srities pensijų fondui, sulaikyti. Teigiama, kad šeima namuose ir užsienyje laikė daugiau nei 10 mln. dolerių grynųjų, jiems priklauso trys namai Ukrainoje bei Europoje, o užsienio bankuose šeima taip pat turėjo dar beveik 2,3 mln. dolerių
Kiek anksčiau šį rudenį Zaporižios srities prokuroro pavaduotoja taip pat įkliuvo, imdama kyšį. Kyšio suma siekė 40 tūkst. dolerių. Nustatyta, kad pareigūnė mainais žadėjo baudžiamojoje byloje panaikinti turto areštą ir padėti išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal ikiteisminio tyrimo rezultatus. Šiuo metu jai turėtų būti pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė.
Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai demaskavo ir Kirovohrado srities Kropyvnyckio miesto karinės medicinos komisijos (KMK) vadovą, kuris, susimokęs su vieno iš regiono dispanserių darbuotoja, organizavo prekybą „baltais bilietais“. KMK vadovui inkriminuojamas pinigų gavimo iš šauktinių schemos sukūrimas. Už tai, kad būtų pripažinti „netinkamais“ tarnybai, vyrai turėjo mokėti nuo 2 iki 10 tūkst. dolerių. Į schemą buvo įtraukta dispanserio gydytoja, kuri ieškodavo norinčiųjų išvengti mobilizacijos ir nustatydavo jiems klaidingas diagnozes.
Operatyviniais duomenimis, per šešis schemos veikimo mėnesius „verslininkai“ iš vengiančių karinės tarnybos vyrų „uždirbo“ daugiau nei milijoną grivinų (apie 22 tūkst. eurų). KMK vadovą ir jo bendrininkę teisėsaugininkai sulaikė, kai šie dalijosi pinigus, gautus už dar vieną „baltą bilietą“.
Jiems buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėtos naudos gavimo. Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Boryspilio ir Bučos teritorinių komplektavimo ir socialinės paramos centrų vadovus bei jų bendrininką, kurie iš mobilizacijos vengiančių vyrų „uždirbo“ daugiau nei 1 mln. dolerių.
Be to, metų pradžioje Ukrainos žiniasklaidą apskriejo žinia, kad per kratas pas buvusį Černigovo srities karinės medicinos komisijos vadovą, buvo rasta beveik milijonas JAV dolerių kyšio. Buvęs Černigovo karinės medicinos komisijos vadovas buvo sulaikytas jau imantis naują kyšį. Per kratas jo namuose iš viso rasta beveik 1 mln. dolerių ir daugiau kaip 22 tūkst. eurų.
Mobilizacija vis dažniau skaldo Ukrainos visuomenę
Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto invaziją, Ukraina paskelbė vyrų nuo 18 iki 60 metų mobilizaciją. Šio amžiaus grupės asmenys gali išvykti iš šalies tik išskirtinėmis aplinkybėmis, tačiau jei yra neįgalūs arba vieninteliai neįgaliojo globėjai, jie gali laisvai išvykti.
Vis tik, pastaruoju metu mobilizacija Ukrainoje yra karštų ginčų ir prieštaringų vertinimų objektas, kuris poliarizavo visuomenę po to, kai anksčiau šiais metais buvo surengta plataus masto kariuomenės verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.
Dar šią savaitę oficialūs Ukrainos pareigūnai, pranešė, kad vyriškis, kuris buvo ieškomas, nes mėgino išvengti šaukimo į kariuomenę, nusižudė, kai policija jį sulaikė ir pristatė į karinį komisariatą. Vyriškio kūnas buvo rastas vienoje iš centro „techninių patalpų“, ant jo buvo matyti „akivaizdžių ženklų“, kad jis pats pakenkė sau. Teigiama, kad joks „fizinis ar psichologinis spaudimas“ vyriškiui nebuvo daromas.
Tai tik parodo, kokia jautri tema mobilizacija tapo. Nuo to laiko, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą, keli ukrainiečiai net žuvo, mėgindami perplaukti šalies vakarinę sieną žyminčias upes, kad išvengtų mobilizacijos.Be to, pasigirsta ir kaltinimų dėl korupcijos, o keli valdžios atstovai įsivėlė į skandalus, mat ėmė kyšius, manais išduodami medicininius dokumentus, pagal kuriuos vyrai būdavo atleidžiami nuo karo tarnybos.
Vasarą atliktos visuomenės apklausos duomenimis, dauguma ukrainiečių teigė suprantantys tuos, kurie bando išvengti mobilizacijos. Apklausa parodė, kad 53,9 proc. respondentų pritarė teiginiui, jog „vengiančius mobilizacijos galima suprasti – niekas nenori mirti“. Dar 17 proc. nesutiko, o 29 proc. respondentų teigė, kad sunku atsakyti į šį klausimą. Kita vertus, beveik 43 proc. respondentų teigė, kad jiems gėda dėl vyrų, kurie vengia mobilizacijos[2].
