Europos Sąjunga įsipareigoja Ukrainai skirti dar dešimtis milijardų finansinės paramos
Karui Ukrainoje tęsiantis jau ilgiau nei metus, o šalies valdžiai nepaliaujamai kalbant apie bet kurią akimirką prasidėti galintį kontrpuolimą, Ukrainoje aktualus išlieka ne tik gynybinių bei puolamųjų resursų užtikrinimas, bet ir finansai.
Šalies ekonomikai karas padarė milžinišką žalą ir dabar Ukraina jos gyvastį palaiko tik didžiule finansine Vakarų parama. O tokios paramos, regis, reikės ir pačioje netolimiausioje ateityje.
Praėjusią savaitę Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka pareiškė, kad Ukrainos kitų metų biudžeto poreikiai išliks tokie pat dideli kaip ir šiemet.
Europos Sąjunga (ES) šiemet Kijevui suteikė 18 mlrd. eurų paskolų. Didelę dalį finansinės paramos sudarė ir JAV bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos.
O tokio paties Vakarų įsipareigojimo prireiks ir ateinančiais metais. Karo akivaizdoje savo biudžeto rėmų Ukraina nesiaurina ir kalba apie būtinus naujus finansinės pagalbos iš Vakarų srautus.
„Kalbant apie galimą 2024 m. finansavimo poreikį, jis taip pat bus didžiulis. Manau, kad mums nebus lengva drastiškai sumažinti savo išlaidas. Žinoma, tai priklauso nuo karinės kampanijos, bet manau, kad tai galėtų būti ne mažiau nei 18 mlrd. eurų, kiek turėjome šiems metams“, – kalba Ukrainos finansų ministras S. Marčenka[1].
Ar ES atsižvelgs į Ukrainos prašymus, kol kas aišku nėra, tačiau žvelgiant į itin gausią ankstesnę paramą karo niokojamai šaliai, abejotina, kad Bendrija ženkliai sumažintų savuosius finansinius įsipareigojimus jai.
Iš tiesų, ES jau kitą mėnesį rengiasi peržiūrėti savo biudžetą. Viliamasi, kad tuomet pavyks rasti ir daugiau papildomų lėšų, kurios be kitų prioritetinių krypčių, be abejonės, būtų skiriamas ir paramai Ukrainai.
Vis dėlto, galutiniai sprendimai bus priimami ateityje, o tvirtų pažadų dalinti neskuba net Bendrijos pareigūnai. ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni sako, kad diskusija dėl kitų metų Bendrijos biudžeto ir paramos Ukrainai bus tęsiama[2].
Europa didina ir ginklų tiekimo apsukas, tačiau tai daro ne dėl savęs
Tuo tarpu dar praėjusį mėnesį ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai patvirtino 2 mlrd. eurų vertės planą, kuriuo siekiama padidinti amunicijos tiekimą Ukrainai. Toks planas bus įgyvendintas vykdant bendrus pirkimus, o tai, tikėtina, sukels kai kurių ES narių pasipiktinimą.
Tačiau aukščiausio rango ES diplomatas Josephas Borrellas pats aiškiai pabrėžia, kad ginklų ir amunicijos tiekimo Ukrainai svarba yra aktuali visam Senajam žemynui.
„Kad Ukraina galėtų švęsti pergalę, ji turi laimėti šį karą. O Ukrainos kariuomenei reikia nuolatinės mūsų paramos, ypač amunicijos klausimu. Turime tiekti daugiau ginklų, bet turime juos tiekti greičiau“, – sakė J. Borrelas[3].
ES ekspertai yra atlikę analizę ir pateikę duomenis, kad jei karo eiga klostysis panašiai kaip dabar, per ateinančius metus Ukrainai reikės maždaug 1 mln. šaudmenų, daugiausiai – 155 mm kalibro.
Tam skiriami pinigai bus paimami iš Europos taikos priemonės (EPF) nebiudžetinio fondo, iš kurio valstybės narės gali gauti kompensaciją už dalį Ukrainai suteiktų lėšų ar ginkluotės.
Vis dėlto, tikėtis greitos amunicijos siuntos Ukraina negali. Šiuo metu vidutinis pristatymo laikas yra daugiau nei 12 mėnesių. Vykstant didžiulės svarbos mūšiams, ES pareigūnai viliasi, kad galės pateikti didelius užsakymus, o ginklų pramonė paspartins savo gamybą.
Europos Komisija (EK) jau anksčiau yra apskaičiavusi, kad karinės gamybos pajėgumai per metus galėtų padidėti bent 17 proc. Šiuo metu visoje ES į karinę pramonę yra įsitraukusios 11 valstybių narių, jose veikia 15 įmonių, galinčių gaminti tiek sovietinę, tiek vakarietišką amuniciją, kurios reikia Ukrainai.
Lietuva Ukrainai jau suteikė beprecedentę sumą
Nuo vakarietiškų paramos mastų Ukrainai neatsilieka ir Lietuva. Mūsų valstybė nuolat minima kaip viena iš dosniausių ir gausiausiai kariaujančią šalį remiančiųjų.
Tai atsispindi ir Lietuvos jau išleistose pinigų sumose. Vakar Seimo Užsienio reikalų komitetas susipažino su Užsienio reikalų ministerijos parengta Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos įgyvendinimo 2022 metais ataskaita.
Komitetas posėdyje teigiamai įvertino 2022 m. įvykusį Lietuvos oficialios paramos vystymuisi proveržį. Iš tiesų, ataskaitoje pateikti skaičiai yra įspūdingi. Lietuva užsienio šalių paramai skyrė net 187,46 mln. eurų[4].
„Lietuvos skirta oficiali parama vystymuisi 2022 metais pasiekė 0,29 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ir tai leido reikšmingai priartėti prie tarptautinio įsipareigojimo iki 2030 m. oficialiai paramai kasmet skirti 0,33 proc. BNP. Todėl labai svarbu Vyriausybei, jos atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms toliau tęsti paramą Ukrainai ir kitoms šalims partnerėms, nemažinant savo įsipareigojimų, bei atrasti papildomų galimybių finansuoti paramą vystymuisi ir teikti humanitarinę pagalbą“, – teigia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
O Lietuvos vyriausybės raginti gausiau remti kitas partneres ar tą pačią Ukrainą, regis, tikrai nereikia. Vien praėjusiais metais Lietuva Ukrainai skyrė paramą už beprecedentę sumą – 47 mln. eurų.
Dar apie 43 mln. eurų sudarė valstybės ir Lietuvos savivaldybių išlaidos pabėgėliams iš Ukrainos. Lietuva taip pat buvo viena iš pirmųjų valstybių, pradėjusi įgyvendinti Ukrainos infrastruktūros atstatymo projektus.
Nesibaigianti parama Ukrainai skaldo Vakarų vienybę
Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ES ar bendrai Vakaruose vis dažniau pasigirsta abejonių dėl tokios milžiniškos paramos Ukrainai. Kalbama apie tai, kad finansinė pagalba nebegalės tęstis amžinai, pabrėžiamas ir vis dažniau jaučiamas karo nuovargio faktas.
Tikėtina, kad ir paskutinis Ukrainos prašymas kitiems metams jai skirti 18 mlrd. eurų sukels didelį pasipiktinimą Europoje, ypač tokiose ES valstybėse kaip Vengrija.
O toks nepasitenkinimas tikrai nėra nepagrįstas. Didelė dalis pasaulio Ukrainą remia gausiai ir nepailstamai, tačiau viskam galiausiai ateina galas.
Šiais metais Kylio pasaulio ekonomikos instituto parengtame Paramos Ukrainai stebėjimo leidinyje apskaičiuota, kad bendra finansinės, humanitarinės ir karinės pagalbos Ukrainai nuo 2022 m. sausio mėnesio, iki 2023 m. sausio mėnesio vertė iš viso siekia 143 mlrd. eurų[5]. Daugiausia paramos suteikė JAV, skyrusi 73,18 mlrd. eurų. Antroje vietoje buvo ES institucijos ir ES valstybės narės, kurios išleido 54,92 mlrd. eurų.
Abejotina, ar galima kaltinti ES, jog ši daro per mažai, kad padėtų karo užkluptai valstybei. Ekspertai pabrėžia, kad Bendrija, pati neturėdama vieningos ir bendros užsienio arba net saugumo politikos, elgiasi gana solidariai ir išvengia didžiulių nesutarimų.
Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad dėl paramos priemonių masto galiausiai sprendimus priima pačios suverenios valstybės narės. Kol Vakarai dar daugiau ar mažiau, tačiau vieningai planuoja remti Ukrainą, suvienyti ES nares yra lengviau.
Kitaip tariant, kol JAV toliau teiks paramą Kijevui, jos įtakos sferoje esančios valstybės prisidės, nors ir akivaizdžiai skirtingu entuziazmu arba tiksliau – jo stoka. Jei atsitrauks JAV, galima neabejoti, kad iš paskos joms seks ir vis daugiau Europos šalių.
