Ūkininkai nepritaria mokesčių didinimui
Seimui svarsčius mokesčių reformą, o antradienio rytą jai ir pritarus, dalis ūkininkų bendruomenės kyla ginti savo interesų. Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga ketvirtadienį prie parlamento rengia įspėjamąjį protestą.
Žemdirbiai piktinasi, kad jų balsas diskusijose dėl mokesčių buvo neišgirstas, o siūlomi pokyčiai gali smogti ūkininkams per kišenę. Pasak organizatorių, daliai jų mokesčių našta gali padidėti 100 proc. ar net daugiau[1].
Protestuotojai nesutinka su Vyriausybės siūlymu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 25 proc. Jie siūlo jį kelti tik iki 20 proc., o mažesnėms pajamoms taikyti 15 proc. tarifą.
Ūkininkai taip pat prašo, kad GPM jiems būtų skaičiuojamas pagal 3 metų apmokestinamų pajamų vidurkį, atsižvelgiant į veiklos svyravimus, kuriuos lemia gamta ir rinka. Pasak jų, ūkininkavimas – veikla, kuri didele dalimi nepriklauso nuo pačių ūkininkų, o jų pajamos gali svyruoti drastiškai.
Į ketvirtadienį prie Seimo vyksiantį protestą planuoja atvykti 500 dalyvių, atsivešiančių 100 traktorių. Taip žemdirbiai tikisi atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį, kad jų balsas mokesčių reformoje taip pat svarbus.
Lengvatų draudžiant žemės ūkio techniką nebus
Antradienį Seimas priėmė naują Saugumo įnašo įstatymą, pagal kurį nuo 2026 metų draudikai Lietuvoje turės mokėti 10 % mokestį nuo ne gyvybės draudimo įmokų. Šis mokestis bus taikomas beveik visoms ne gyvybės draudimo rūšims, išskyrus privalomą civilinės atsakomybės draudimą transporto priemonėms bei draudimus žemės ūkio pasėliams, augalams ir gyvūnams.
Nepaisant žemės ūkio sektoriaus protestų, žemės ūkio technikos draudimas nebus atleistas nuo šio mokesčio. Surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynybos fondui, stiprinant šalies saugumą. Už šį įstatymą balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo 11.
Didžiulis žemdirbių protestas įvyko ir pernai metais
2024 m. sausį Vilniuje vyko didžiulis ūkininkų protestas – per tūkstantis žemės ūkio technikos vienetų, daugiausia traktorių, blokavo centrinę miesto dalį, Gedimino prospektą. Ūkininkai iš visos Lietuvos taip protestavo prieš Vyriausybės žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymo reikalavimus ir pieno sektoriaus krizę[2].
Protestuotojai teigė, kad dėl augančių mokesčių, mažinamų išmokų ir vis griežtėjančių reikalavimų smulkūs ūkiai atsidūrė ties bankroto riba. Jie reikalavo peržiūrėti mokesčių politiką, atšaukti dalį reikalavimų ir spręsti sektoriuje susikaupusias problemas. Pasak organizatorių, ūkininkai buvo pasiryžę protestuoti, kol valdžia atsižvelgs į jų prašymus.
