Po dešimtmečius trukusio augimo – krypties pokytis
Dešimtmečius Europoje augusios vaikų vakcinacijos apimtys pastaraisiais metais dalyje Europos Sąjungos šalių ėmė mažėti. Naujas tyrimas rodo, kad iki tol ilgą laiką gerėję rodikliai kai kuriose valstybėse pakeitė kryptį, o ryškesni pokyčiai sutapo su COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
Italijos mokslininkai išanalizavo Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF duomenis iš visų 27 ES valstybių. Tyrimas apėmė 1980–2024 metus ir septynias vaikų vakcinas – nuo skiepų nuo poliomielito, hepatito B ir tymų iki vakcinų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, pneumokokinės infekcijos ir raudonukės[1].
Per daugiau nei keturis dešimtmečius daugumoje ES šalių vakcinacijos rodikliai augo, todėl bendras vaizdas ilgą laiką buvo palankus. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad ši tendencija ne visur išsilaikė.
16-oje ES valstybių pastaraisiais metais mažėjimo tendencija nustatyta bent keturių iš septynių analizuotų vakcinų atveju. Tai rodo, kad dalyje Europos šalių ankstesnė pažanga pristabdyta, o kai kur – ir pasukta priešinga kryptimi.
„Vakcinacijos aprėptis pastaruoju metu stagnavo arba sumažėjo nemažoje dalyje ES šalių.“ – nurodoma tyrimo rezultatuose.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pokyčiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir konkrečios vakcinos, todėl visos ES situacijos negalima vertinti vienodai. Vienose valstybėse mažėjimas apima beveik visas tirtas vakcinas, kitose neigiamos tendencijos matomos tik dalies jų atveju.
Šešiose valstybėse mažėjo visų tirtų vakcinų aprėptis
Ryškiausi pokyčiai užfiksuoti šešiose ES šalyse. Bulgarijoje, Kipre, Airijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Švedijoje pastaruoju laikotarpiu mažėjo visų septynių tirtų vakcinų aprėptis.
Vokietijoje ir Ispanijoje neigiamos tendencijos nustatytos penkių iš septynių vakcinų atveju. Prancūzijoje ir Italijoje situacija buvo mišresnė – keturių vakcinų aprėptis didėjo, o trijų mažėjo.
Tyrimas taip pat parodė, kad ne visų skiepų rodikliai prastėjo vienodai. Plačiausiai nuosmukis pastebėtas skiepijant nuo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos ir poliomielito. Mažėjimas taip pat dažnai fiksuotas skiepijant nuo hepatito B bei difterijos, stabligės ir kokliušo.
Tuo metu skiepų nuo tymų ir raudonukės rodikliai daugelyje valstybių buvo palankesni. Tai reiškia, kad net ir tose šalyse, kur bendras vakcinacijos vaizdas prastėja, atskirų skiepų aprėptis gali išlikti stabili ar net didėti.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik dabartinį vakcinacijos lygį, bet ir kryptį, kuria jis juda.
„Mažėjimo tendencijos vertos atidaus dėmesio, nes jos gali rodyti atsirandantį pažeidžiamumą.“ – rašoma ataskaitoje.
Todėl net ir valstybėse, kuriose skiepijimo aprėptis tebėra gana aukšta, ilgiau besitęsiantis mažėjimas gali tapti svarbiu ankstyvu signalu visuomenės sveikatos specialistams.
Lūžis sutapo su COVID-19 pandemijos metais
Dauguma naujų mažėjimo tendencijų prasidėjo 2019–2022 metais. Šis laikotarpis sutampa su COVID-19 pandemija, todėl tyrimo autoriai neatmeta, kad pandemijos metu kilę sveikatos apsaugos sistemos sutrikimai galėjo turėti įtakos įprastai vaikų vakcinacijai.
Pandemijos laikotarpiu daugelyje šalių sveikatos sistemos susidūrė su dideliu krūviu. Dalis įprastų profilaktinių paslaugų buvo atidedamos, kai kur mažėjo galimybės lankytis gydymo įstaigose, o sveikatos priežiūros ištekliai buvo nukreipiami COVID-19 valdymui. Tokie veiksniai galėjo apsunkinti ir įprastų vaikų skiepų organizavimą.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbų tyrimo apribojimą – jų analizė buvo skirta vakcinacijos rodiklių pokyčiams nustatyti, o ne priežastims paaiškinti. Todėl vien tai, kad mažėjimas sutapo su pandemijos laikotarpiu, dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.
Vakcinacijos apimtims gali turėti įtakos ir daugiau veiksnių, todėl tyrėjai pabrėžia, kad atskirų valstybių situacijai paaiškinti reikalingi papildomi tyrimai. Nepaisant to, bendras vaizdas rodo, kad po ilgą laiką trukusios pažangos dalyje ES valstybių vaikų vakcinacijos rodikliai nebeauga taip stabiliai kaip anksčiau.
