Autoimuninės ligos kaip žvynelinė ar vilkligė didina psichikos sveikatos sutrikimų riziką
Naujas tyrimas, apėmęs daugiau nei 1,5 milijono žmonių Jungtinėje Karalystėje, atskleidė glaudų ryšį tarp autoimuninių ligų ir padidėjusios rizikos sirgti psichikos sutrikimais, įskaitant depresiją, nerimo sutrikimus bei bipolinį afektinį sutrikimą[1].
Tyrėjai iš Edinburgo universiteto teigia, kad ši sąsaja gali būti paaiškinama ilgalaikiu sisteminiu uždegimu, kuris dažnai lydi autoimuninius susirgimus. Tokie sutrikimai, reumatoidinis artritas, vilkligė, išsėtinė sklerozė, Hašimoto liga, uždegiminė žarnyno liga, psoriazė bei Greivo liga, buvo pagrindinis šio tyrimo objektas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad psichikos sveikatos problemų paplitimas tarp žmonių, sergančių autoimuninėmis ligomis, siekė net 29 %, kai bendroje populiacijoje šis rodiklis sudarė 18 %.
Depresija buvo nustatyta 25,5 % autoimuninių ligonių, palyginti su 15 % tarp kitų dalyvių, o nerimo sutrikimai 21 %, palyginti su 12,5 %. Bipolinis sutrikimas, nors ir retesnis, taip pat buvo dažnesnis tarp sergančiųjų beveik 1 % prieš 0,5 %.

Moterų pažeidžiamumas tokiems sutrikimams dar ryškesnis
Tyrimas taip pat atskleidė aiškų lyties skirtumą: moterys, sergančios autoimuninėmis ligomis, žymiai dažniau nei vyrai pranešė apie diagnozuotus afektinius sutrikimus: 32 % moterų ir 21 % vyrų.
Tyrimo autoriai aiškina, kad tokie skirtumai gali būti susiję su hormoniniais bei genetiniais veiksniais, taip pat ir su cirkuliuojančių antikūnų lygių skirtumais tarp lyčių. Visgi, reikalingi tolimesni tyrimai, kad būtų nustatyta, kurie mechanizmai daro didžiausią įtaką šiam skirtumui[2].
„Psichikos sutrikimai dažnai laikomi ‘virš kaklo’ problemomis, tačiau iš tikrųjų jie glaudžiai susiję su viso kūno sveikata,“ sakė profesorius Danielis Smithas, tyrimo vadovas ir Edinburgo universiteto psichiatrijos skyriaus vadovas. „Ši analizė rodo, kad psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos yra daug stipresnės, nei iki šiol buvo manyta.“

Didžiausio masto tyrimas šioje srityje
Skirtingai nuo ankstesnių studijų, kuriose dalyvaudavo palyginti nedidelės imtys, šis tyrimas pasinaudojo plataus masto nacionaline programa „Our Future Health“, į kurią įtraukti 1,5 mln. žmonių iš visos Jungtinės Karalystės.
Iš jų beveik 38 tūkst. asmenų nurodė sergantys bent viena autoimunine liga. Visi tyrimo dalyviai užpildė išsamią apklausą apie savo sveikatą, gyvenimo būdą, demografinius rodiklius ir šeimos istoriją. Įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, pajamos ar psichikos ligos šeimoje, ryšys tarp autoimuninių ligų ir afektinių sutrikimų išliko stiprus: rizika išliko 87–97 % didesnė.
Vis dėlto tyrimas turėjo tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, nebuvo renkami duomenys apie ligos trukmę ar uždegimo lygį, todėl nebuvo galima tiksliai nustatyti, ar autoimuniniai sutrikimai prasidėjo prieš, po ar kartu su psichikos sveikatos problemomis.
Taip pat didžioji dalis dalyvių buvo baltaodžiai (90 %) ir moterys (57 %), kas riboja apibendrinimo galimybes kitoms demografinėms grupėms.
Tyrėjai teigia, kad jų išvados kelia svarbų klausimą apie sisteminį požiūrį į pacientų priežiūrą: autoimuninių ligų turintiems žmonėms, ypač moterims, reikėtų reguliariai atlikti psichikos sveikatos patikras, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą ir išvengti komplikacijų.
„Jeigu norime iš tiesų suprasti, kaip atsiranda psichikos sutrikimai, turime žiūrėti į visą kūną, o ne tik į smegenis“, sakė Smithas.