Paviešinta septintoji tviterio dokumentų dalis apie JAV žvalgybos agentūrą
Pirmadienį buvo paviešinta jau septintoji tviterio dokumentų dalis. Joje, nepriklausomas žurnalistas Michaelis Shellenbergeris nagrinėja, kaip JAV žvalgybos agentūros „diskreditavo faktinę informaciją apie Hunterio Bideno verslo ryšius užsienyje“.
Kol tviterio vartotojai su nekantrumu sekė naujausią paviešintų dokumentų dalį, buvęs tviterio vadovas ir vienas iš įkūrėjų Jackas Dorsey prisipažino padaręs klaidų kompanijos valdyme ir išdėstė tris socialinės žiniasklaidos turinio principus, kurių reikėtų laikytis ateityje.
Tačiau į buvusio tviterio vadovo siūlymus vargu ar įsiklausys naujasis kompanijos vadovas Elonas Muskas. Jis pirmadienį pareiškė, kad tviterio apklausose bus leidžiama balsuoti tik platformos abonentams. Apie šį pokytį jis prabilo po to, kai anksčiau surengė apklausą, kurioje paklausė, ar turėtų jis pats atsistatydinti iš generalinio direktoriaus pareigų.
Tuo pat metu Atstovų Rūmų komitetas sprendė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo likimą dėl jo vaidmens Kapitolijaus maišto metu.
Nors buvusiam JAV lyderiui nuspręsta pateikti kaltinimus, beveik dvejus metus trukusiame tyrime nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad D. Trumpas organizavo ar skatino protestus Kapitolijuje. Priešingai, D. Trumpo šeimos narių ir kitų rėmėjų žinutės parodė, kad protestai visiškai nustebino prezidentą ir jo artimiausią aplinką.
FTB bendradarbiavo su tviteriu slepiant ir manipuliuojant informacija
Nepriklausomas žurnalista M. Shellenbergeris pirmadienį paskelbė septintąją tviterio dokumentų dalį, kurioje nagrinėja, kaip FTB ir žvalgybos agentūros slėpė dabartinio JAV prezidento Joe Bideno sūnaus H. Bideno ryšius su užsienio valstybėmis.
M. Shellenbergerio teigimu, šie dokumentai atskleidžia FTB „įtakos kampaniją“, kuri galiausiai suveikė, kai tviteris cenzūravo skandalingąjį straipsnį apie H. Bideną[1].
„Šeštoji tviterio dokumentų dalis parodė, kad FTB nepaliaujamai siekė daryti įtaką tviteriui, įskaitant jo turinį, naudotojus ir duomenis. Septintojoje tviterio dokumentų dalyje pateikiame įrodymų, kad žvalgybos bendruomenės atstovai organizuotai siekė diskredituoti nutekintą informaciją apie H. Bideną prieš ir po to, kai ji buvo paskelbta“, – teigia žurnalistas.
Pasak M. Shellenbergerio, istorija prasidėjo dar 2019 m. gruodį, kai Delavero kompiuterių parduotuvės savininkai kreipiasi į FTB dėl H. Bideno palikto nešiojamojo kompiuterio.
„Svarbu suprasti, kad H. Bidenas uždirbo dešimtis milijonų dolerių pagal sutartis su užsienio įmonėmis, įskaitant ir susijusias su Kinijos vyriausybe, kurioms Hanteris nesuteikė jokių realių paslaugų.“
Žurnalisto teigimu, per visus 2020 m. FTB ir kitos teisėsaugos institucijos ne kartą įkalbinėjo tviterio atstovus blokuoti pranešimus apie H. Bideno nešiojamąjį kompiuterį ir priskirti juos Rusijos „įsilaužimo ir informacijos nutekinimo“ operacijai.
M. Shellenbergeris pažymi, kad „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas yra atskleidęs, kad FTB kreipėsi į feisbuką ir įspėjo apie Rusijos „propagandą“.
„Ar FTB įspėjimai apie Rusijos įsilaužimo ir nutekinimo operaciją, susijusią su H. Bidenu, buvo pagrįsti kokiomis nors žiniomis? Ne, nebuvo. Tviterio vadovai ne kartą nurodė, jog Rusijos veikla platformoje buvo labai nedidelė“, – teigia žurnalistas[2].
M. Shellenbergeris akcentuoja, kad FTB prašė tviterio pateikti užsienio įtakos įrodymų, bet tviteris atsakė, kad neranda nieko, apie ką verta pranešti.
„Nepaisydamas tviterio atkirčio, FTB pakartotinai prašo iš tviterio informacijos, kuria kompanija jau aiškiai nurodė, kad nesidalys ne įprastais teisiniais kanalais. Yra įrodymų, kad FTB agentai įspėjo išrinktus pareigūnus apie užsienio įtaką, turėdami pagrindinį tikslą nutekinti informaciją naujienų žiniasklaidai. Tai yra politinis nešvarus triukas, naudojamas siekiant sudaryti netinkamo elgesio įspūdį“, – teigia M. Shellenbergeris.
Jau ir ankstesnė, šeštoji tviterio dokumentų dalis atkreipė dėmesį į glaudžius tviterio ryšius su FTB. Dokumentus atskleidęs žurnalistas Matas Taibbi teigė, kad teisėsaugos institucija veikė kaip technologijų milžinės „dukterinė įmonė“.
FTB sureagavo į tokius teiginius ir patvirtinto, kad reguliariai „bendradarbiauja su privačiojo sektoriaus subjektais, kad suteiktų konkrečios informacijos apie nustatytą užsienio piktybinės įtakos subjektų ardomąją, nedeklaruotą, slaptą ar nusikalstamą veiklą“.
„Privačiojo sektoriaus subjektai savarankiškai priima sprendimus dėl to, kokių veiksmų, jei apskritai kokių, jie imsis savo platformose ir savo klientams po to, kai FTB juos informavo“, – teigiama FTB pranešime.
Buvęs tviterio vadovas pripažino klydęs dėl kompanijos valdymo politikos
Vienas iš tviterio įkūrėjų ir buvęs vadovas J. Dorsey pripažino, kad padarė klaidų vadovaujant kompanijai, tačiau teigia, kad ir dabartinis tviteris neatitinka nė vieno iš laisvos žiniasklaidos priemonės principų[3].
„Didžiausia klaida, kurią padariau, buvo ta, kad toliau investavau į įrankių, skirtų mums valdyti viešą nuomonę, kūrimą, o ne į įrankių, skirtų tviteryje besinaudojantiems žmonėms ir jų nuomonės, kūrimą“, – sako J. Dorsey.
Jis prabilo ir apie skandalingą tviterio sprendimą sustabdyti D. Trumpo paskyrą. Dabar J. Dorsey sako, kad už šio sprendimo „nebuvo jokių neigiamų ketinimų ar paslėptų tikslų“ .
J. Dorsey taip pat prabilo apie tai, kokią norėtų matyti savo paties kažkada sukurtą platformą.
„Vis dar norėčiau, kad tviteris ir kiekviena bendrovė taptų nepatogiai skaidri visuose savo veiksmuose. Tikiu, kad absoliutus skaidrumas kuria pasitikėjimą. Kalbant apie dokumentus, norėčiau, kad jie būtų paskelbti „Wikileaks“ stiliumi, kad į juos galėtų atsižvelgti daug daugiau akių ir būtų daugiau interpretacijų“, – sako J. Dorsey[4].
Jis taip pat pripažino, kad „vyriausybės nori formuoti ir kontroliuoti viešąjį pokalbį, tam pasitelks visus turimus metodus, įskaitant žiniasklaidą“.
„O korporacijos galia daryti tą patį tik didėja. Labai svarbu, kad žmonės turėtų priemonių tam pasipriešinti ir kad tos priemonės galiausiai priklausytų žmonėms. Leidimas vyriausybei ar kelioms korporacijoms valdyti viešąjį pokalbį yra kelias į centralizuotą kontrolę“, – teigia tviterio įkūrėjas.
Vis dėlto, J. Dorsey abejoja, ar centralizuota sistema gali užtikrinti turinio moderavimą visame pasaulyje.
„Tai galima padaryti tik naudojant reitingavimo ir svarbos algoritmus, kuo labiau lokalizuotus, tuo geriau. Tačiau vietoj to, kad įmonė ar vyriausybė juos kurtų ir kontroliuotų, žmonės turėtų turėti galimybę kurti ir rinktis iš algoritmų, kurie geriausiai atitinka jų kriterijus, arba iš viso nesinaudoti jokiais algoritmais. Vienintelis man žinomas būdas iš tikrųjų laikytis šių 3 principų – tai laisvas ir atviras socialinės žiniasklaidos protokolas, kuris nepriklauso vienai įmonei ar įmonių grupei ir yra atsparus įmonių ir vyriausybių įtakai“, – teigia J. Dorsey.
E. Muskas tviterio valdžią gali perduoti kitam ir svarsto naujoves
Tuo tarpu tviteryje ir toliau tęsiasi pokyčiai. E. Muskas sako, kad su politika susijusiose apklausose nuo šiol galės balsuoti tik tviterio „mėlynieji abonentai“. Vienas tviterio vartotojas tokią idėją pasiūlė komentaruose, o netrukus E. Muskas pats pakomentavo, kad tai yra „geras pastebėjimas“ ir „tviteris atliks šį pakeitimą“[5].
Apie tai E. Muskas užsiminė po to, kad anksčiau pateikė viešą tviterio apklausą, kurioje klausė, ar jis turėtų atsistatydinti iš generalinio kompanijos direktoriaus pareigų.
„Ar turėčiau pasitraukti iš tviterio vadovo pareigų? Atsižvelgsiu į šios apklausos rezultatus“, – rašė E. Muskas.
Iki pirmadienio vakaro nebuvo jokių žinių apie tai, ar E. Muskas juokauja, ar iš tiesų kompanijos valdymą perduos į kitas rankas. Apklausa baigėsi pirmadienio rytą, o dauguma respondentų pasisakė už jo pasitraukimą. Galutiniais E. Musko apklausos rezultatais, 57,5 proc. respondentų pritaria jo pasitraukimui, o 42,5 proc. mano, kad jis turėtų likti tviterio vadovu.
Tiesa, dalis komentatorių pastebėjo, kad balsuojantys už jo pasitraukimą šiuo metu yra supykę dėl verslininko viešinamos informacijos ir platformoje vykdomų pokyčių. Būtent dėl to ir užsiminta apie abonentinių vartotojų balsavimą analogiškuose apklausose[6].
D. Trumpas sulaukė kaltinimų, nors nekurstė agresyvių riaušių Kapitolijuje
Kol tviteryje tęsiama atskleidžiamų dokumentų istorija, JAV Atstovų Rūmų komisija, tirianti 2021 m. sausio 6 d. išpuolį Kapitolijuje, pirmadienį paprašė federalinių prokurorų apkaltinti buvusį JAV prezidentą D. Trumpą keturiais nusikaltimais, įskaitant trukdymą teisėsaugai ir maišto kurstymą[7].
Buvusio prezidento aplinkos žmonės sukritikavo Atstovų Rūmų Sausio 6 d. komisiją. Pirmadienį išplatintame D. Trumpo pareiškime buvęs prezidentas pabrėžė, kad komisija „nėra dvipartinė“ ir pažymėjo, kad „apsimestiniame tyrime dalyvavo tik demokratai ir Trumpo kritikai“.
„Kurdama komitetą 2021 m. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi nesilaikė Atstovų Rūmų taisyklių, neleisdama Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei pasirinkti savo narių“, – teigiama pranešime.
Paviešintame pranešime D. Trumpas teigia, kad Atstovų Rūmų komisija yra „Amerikos žmonių apgaulė, kurią vykdo liberalūs demokratai, Trumpo kritikai ir didžioji žiniasklaida, siekdami užkirsti kelią D. Trumpui vėl kandidatuoti į prezidentus“.
Vis dėlto, buvęs JAV Kapitolijaus policijos viršininkas teigė, kad Atstovų rūmų ir Senato apsauga atmetė ankstyvuosius paties D. Trumpo prašymus iškviesti Nacionalinę gvardiją dar prieš sausio 6 d. Be to, buvęs prezidentas ir jo šalininkai nuolat pažymėdavo, kad sausio 6 d. jo kalba ragino pasekėjus taikiai protestuoti ir vengti smurto. Vienoje paviešintoje, D. Trumpo atblokuotos tviterio paskyros žinutėje buvęs prezidentas rašė:
„Prašau paremti Kapitolijaus policiją ir teisėsaugą. Jie tikrai yra mūsų šalies pusėje. Išlikite taikūs!“
