<p>Baigiantis rugpjūčiui, ant Vilniaus Žaliojo tilto iškilo tikra meninė instaliacija, sarkastiškai labiau primenanti kartuves nei meno šedevrą. Žinoma, Vilnius nuo seniau pasižymėjo išskirtiniu skoniu rengiant menininkų paruoštus darbus. Juk dar 2009 metais Vilniaus centre iškilo Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, labiau primenanti įprastą surūdijusį vamzdį. Tiesa, net ir toks palyginimas nėra iš piršto laužtas – ši vadinama arka ir buvo sumontuota iš dujų vamzdžių.[1]</p>
<p>Žaliasis tiltas, nuėmus sovietinę ideologiją atspindinčias dar 1952 m. pastatytas skulptūras, tapo liūdnas, todėl jį reikėjo kažkaip „gelbėti“. Todėl šiemet buvo paskelbtas konkursas pavadinimu „Kuriu Vilnių“, sušaukęs net 188 dalyvius, iš kurių komisijos nariai atrinko 12 projektų, kuriems buvo paskirstyta įspūdinga 500 000 eurų parama, o architekto Audriaus Ambraso „Žaliesiems tilto ženklams“ teko 18 464 eurai.[2]</p>
<p>Tai štai nupirko meną už tokią įspūdingą sumą – vieną meną nugriovė, kitą jo vietoje pastatė ir visi laimingi. Kaip ir su šviesoforų rodyklėmis – iš pradžių nutarė nuimti, o po to grąžino. Tiesa, ir čia nebuvo dirbta „už dyką“. Už 103 000 eurų Vilniuje buvo nuimtos 120 lentelių su žaliomis rodyklėmis, o matematiškai skaičiuojant, gavosi 858 eurai už vienos lentelės pašalinimą.</p>
<p>Deja, netgi pašalinus šias lenteles ilgai netruko jas vėl grąžinti – žinoma, už tai taipogi papildomai sumokėta. Dar tuomet Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pažymėjo, kad daugiau nei 100 tūkst. kainavo dvidešimties sankryžų rekonstrukcija – esą į tai įėjo ir šviesoforų su sekcijomis įrengimas, linzių bei programų keitimas bei eismo juostų perbraižymas.[3]</p>
<p>Žinoma, už „ačiū“ ir čia niekas nedirbo – juk reikėjo vėl iš „kažkur“ ištraukti rodykles, jas sukabinti, informuoti visuomenę apie dar kartą pasikeitusias taisykles. Reikia pinigų – bus. Arba reikia, pinigų bus. Bet kokiu atveju jų visada bus tam, kam reikia. Nebūtinai mums, žinoma.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sviesoforas.jpg" alt="Šviesoforai" /></p>
