- TS-LKD pirmininko rinkimuose galės dalyvauti ne tik partiečiai, bet ir bent eurą pervedę rėmėjai?
- Lietuvoje – didelis sujudimas dėl to, kas toliau vairuos TS-LKD partijos vairą
- Ir visuomenė, ir kolegos jau nusprendė, kad naujuoju pirmininku taps L. Kasčiūnas
TS-LKD pirmininko rinkimuose galės dalyvauti ne tik partiečiai, bet ir bent eurą pervedę rėmėjai?
Pasirodo, ir šiemet Lietuvoje įvyks svarbūs rinkimai. Ne, ne į seimą ar prezidento postą, o į naująjį konservatorių vado krėslą. Vienas realiausių kandidatų šioms pareigoms užimti – L. Kasčiūnas – jau pranešė ir apie tai, kad rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir jos rėmėjai, o čia jau ketinama surengti net ne vieną balsavimo turą su galimybe ir internetu, ir gyvai.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) planuoja tokio mąsto rinkimus, į kuriuos įsitrauktų visa Lietuva. Tarsi būtų renkamas naujas šešėlinis premjeras ar prezidentas. Patys konservatoriai jau pusę lūpų prasitaria, kad praėjusios kadencijos metu partija nuėjo kiek ne ta kryptimi, kuria turėjo, todėl pats laikas ją grąžinti į doros kelią.
Tą pasirengęs daryti buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pats pripažinęs, kad pokyčiai TS-LKD vagoje yra būtini. Politikas ambicingai skelbia, kad yra pasirengęs sugrąžinti žmonių pasitikėjimą šia partija.
L. Kasčiūno teigimu, TS-LKD partijos rinkimuose galės dalyvauti net pilnametystės nesulaukę asmenys, kuriems tuo metu bus bent 16 metų, o balsuoti esą bus galima tiek fiziškai, tiek internetu.
„Paverskime Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus dar stipresne jėga!“ – tautą pakurstė L. Kasčiūnas[1].
Tiesa, pati partija nurodo, kad rinkimuose gali dalyvauti tik jos nariai arba rėmėjai. TS-LKD rėmėjas yra „asmuo, pritariantis mūsų partijos vertybėms, tikslams bei vykdomai politikai.“
Taip pat nėra aišku, kaipgi tapti tuo rėmėju ir balsuoti, mat pagal partijos nuostatus, tapimas rėmėju yra „savanoriškas ir nereikalaujantis prisidėti prie partijos veiklos nei finansiškai, nei niekaip kitaip“. Bet balsuoti gali tik nariai arba rėmėjai. Tai ar pakaks partiją paremti bent jau euru, kad turėti galimybę čia atiduoti savo balsą?
Lietuvoje – didelis sujudimas dėl to, kas toliau vairuos TS-LKD partijos vairą
Nei viena politinė partija iki šiol nebuvo sulaukusi tokio visuomenės sujudimo po to, kai paskelbė apie savo naujo vedlio rinkimus. Nejaugi konservatoriai tapo kertine šalies partija?
Rinkimams sukurtas net specialus internetinis puslapis, skambiu pavadinimu „Demokratijos šventė“, tarsi tai būtų valstybinio lygmens rinkimai.
„Demokratijos šventėje“ piliečio balsas lemia tiek pat, kiek partijos nario. Jūs drauge su mumis nuspręsite, kas bus naujas TS-LKD partijos pirmininkas (-ė).“ – rašoma svetainėje.
O štai vien dėl L. Kasčiūno kandidatūros kai kurie tikina dalyvausiantys šiuose rinkimuose, nors ir nėra uolūs konservatorių gerbėjai. Taigi, vien dėl šios figūros, TS-LKD, tikėtina, pritrauks ir naujų narių, ir naujų rinkėjų.
Konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad partijos vairą perėmus L. Kasčiūnui į rankas, konservatoriai gerokai pasislinks į dešinę, o gal net ir kraštutinesnę, kad liberalioms jėgoms esą būtų „puiki žinia ir galimybė“, mat dešinėje atsirastų daugiau vietos liberalioms partijoms, o TS-LKD esą to ir reikia – plėsti savo elektoratą, o ne jį siaurinti[2].
Tačiau iš kitos pusės, pasak M. Lingės, L. Kasčiūno išrinkimas naujuoju vedliu susilpnintų Nacionalinį susivienijimą, kuriame dabar esama veikėjų, pasisakančių už L. Kasčiūno kandidatūrą ir net agituojama registruotis šiuose rinkimuose, kas suponuoja, kad partija galimai turi susijungimo viziją.
Visgi, kai kurie partijos nariai tvirtina, kad šiuose rinkimuose geresniu pasirinkimu iš siūlomų kandidatų būtų seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, mat ji galėtų tęsti nuosaikią, centrinę konservatorišką liniją. O štai kitiems, priešingai, atrodo, kad būtent ši kandidatė yra „paskutinis senelio projektas šioje ašarų pakalnėje“.
Ir visuomenė, ir kolegos jau nusprendė, kad naujuoju pirmininku taps L. Kasčiūnas
Tuo tarpu vos oficialiai pranešęs apie savo dalyvavimą partijos vadovo rinkimuose, L. Kasčiūnas susilaukė neregėtos palaikymo bangos. Palaikymą jam išreiškė ne tik partijos nariai ir konservatorių gerbėjai bei patys kolegos, bet net ir kitų politinių jėgų atstovai, kurių neturėtų „kasyti“, kas gi naujai vairuos partiją.
Savo įžvalgomis pasidalino ir politologai, teigę, kad po Kasčiūno pergalės TS-LKD gali pasukti į tradicinį konservatizmą, o jo oponentai, tokie kaip Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Žygimantas Pavilionis, nesukelsią jam rimtos konkurencijos.
Tuo tarpu L. Kasčiūnas sulaukia didelio palaikymo iš partijos skyrių ir gali pritraukti konservatyvesnius rinkėjus, tačiau gali prarasti liberalesnį elektoratą.
77.lt primena, kad TS-LKD pirmininko rinkimuose savo kandidatūrą iškėlė seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas, seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis bei TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.
Pranešama, kad registracija balsavimui vyksta iki sausio 19 d., o I turas prasidės vasario 4-5 d. (internetu) arba vasario 9 d. (gyvai), o jeigu prireiktų ir II-ojo turo, jis turėtų įvykti vasario 18-19 d. (internetu) arba vasario 23 d. (gyvai).
