- Lietuvoje gimusį ir augusį režisierių R. Tuminą prieš mirtį pagerbė rusai
- Menininko nepageidavo nei Lietuva, nei Rusija
- Maestro po savęs paliko neaprėpiamą indėlį kultūrai
Lietuvoje gimusį ir augusį režisierių R. Tuminą prieš mirtį pagerbė rusai
Lietuva trečiadienį neteko ryškaus režisieriaus, teatro ikonos Rimo Tumino. Pastaruosius metus talentingas menininkas buvo trypiamas ir vėtomas į visas puses, tapo tikru „cancel“ kultūros įkaitu. Kaltintas ryšiais su Maskva jis prarado pagarbą iš Lietuvos, o negana to, ir iš tos pačios Rusijos gavo antausį, kuri atšaukė jam skirtą apdovanojimą. Nepaisant to, rusai bent jau prieš mirtį sugebėjo maestro jautriai pagerbti.
Nors iš savo Tėvynės Lietuvos R. Tuminas už savo padarytus darbus pagarbos nesulaukė, vis dėlto, ją atidavė J. Vachtagovo teatro, kuriam jis vadovavo iki mirties, aktoriai. Tiesa, pastarieji tą suspėjo padaryti dar R. Tuminui esant gyvam. Jautriu įrašu, kuriame rusų aktoriai dainuoja lietuviškai, dar 2018-aisiais buvo pasidalinta „YouTube“ kanale[1].
Odę lietuvių kalbai tąkart rusų aktoriai, dainuodami kūrinį „Dangus tau dovanojo aukštį“, skyrė garsios režisierės Anželikos Cholinos dėka, išmokinusios juos dainuoti jautrias eiles lietuviškai.
Internautai netgi pasidalino, kad pagarba R. Tuminui buvo parodyta ir po jo mirties. Tik, deja, ne gimtinėje, bet Maskvoje – čia ant teatro įtaisytose švieslentėse degė garsaus režisieriaus atvaizdai, prie kurių įsitaisė ir atminimui pagerbti skirti gėlių žiedai.
Menininko nepageidavo nei Lietuva, nei Rusija
Tačiau pastarieji metai R. Tuminui nebuvo lengvi. Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, šis tapo situacijos įkaitu ir buvo išmėžtas ir iš Tėvynės, ir iš Rusijos, kuriai atidavė didžiąją dalį savo jėgų ir meilės. 2022 metų gegužės 6-ąją R. Tuminas atsistatydino iš Vachtangovo teatro meno vadovo pareigų, kur praleido gražiausius savo gyvenimo metus nuo pat 2007-ųjų.
Nepaisant to, Rusijos premjeras tąkart nusprendė iš režisieriaus atimti ir dar 2017 metais pačio V. Putino šiam skirtą Garbės ordiną už indėlį kultūrai.
Sopulį dėl neįvertinto viso gyvenimo darbo R. Tuminui dar labiau sustiprino tai, kad jo tada atsikratė ne tik Rusija, bet ir Lietuva. Gimtojoje žemelėje jis tapo nebepageidaujamas netgi jo paties įkurtame Vilniaus mažajame teatre.
Kultūros ministras Simonas Kairys tąkart menininką sumalė su miltais prilygindamas jį „girtam rusų kareiviui“, kuris neva „lenda į svetimą žemę“.
Maestro po savęs paliko neaprėpiamą indėlį kultūrai
R. Tuminas į amžinybės klodus, eidamas 73-uosius metus, iškeliavo kovo 6-ąją. Apie jo mirtį savo „Facebook“ paskyroje pranešė A. Cholina. Į aštuntąją gyvenimo dešimtį įkopusio menininko gyvybė Italijoje užgeso po dešimtmetį trukusios kovos su plaučių vėžiu. Tačiau kol kas Lietuvoje oficialiai nekalbama nei apie laidojimo vietą, nei apie patį atsisveikinimą.
Maestro gimė 1952 m. sausio 20 d. Kelmėje. 1978-aisiais R. Tuminas baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute, o nuo 1981 metų dėstė LMTA Vaidybos ir režisūros katedroje bei Vilniaus dailės akademijoje[2]. 1990 m. R. Tuminas įsteigė Vilniaus mažąjį teatrą.
Atsikandus režisūros duonos Lietuvoje, R. Tumino keliai netrukus pasuko į Maskvą, kur nuo 2007 iki pat 2022 metų jis pradėjo eiti Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas.
Per savo gyvenimą menininkas tiek Lietuvos, tiek užsienio teatruose režisavo daugiau kaip 70 spektaklių, o pastatė – per keturiasdešimt.
