<h2>Energetikos ministras susilaukia ir kritikos, ir apdovanojimų</h2>
<p>Energetikos krizė – reali ir labai didelė problema ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Taupyti raginami piliečiai baiminasi, jog artėjantis šaltasis metų sezonas atneš milžiniškas sąskaitas už energiją, kurios privers gerokai patuštinti kišenes.</p>
<p>Saugumo pojūčio nesukuria ir chaotiška situacija elektros rinkoje. Seimas pradėjo svarstyti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio mėnesio.</p>
<p>Tai nenumalšina piliečių nerimo, o dėl to daugiausiai kritikos skrieja į energetikos ministro Dainiaus Kreivio daržą.</p>
<p>Seimo socialdemokratai ministrui jau inicijuoja interpeliaciją dėl elektros energetikos rinkos liberalizavimo, energijos kainų šuolio.</p>
<p>Ministrui bus pateikti klausimai ir dėl „aplaidaus požiūrio į vadinamuosius nepriklausomus elektros tiekėjus“, ir padarytos didelės žalos valstybei, kai bendrovė „Perlas Energija“ vienašališkai nutraukė veiklą.</p>
<p>Tačiau tokių skandalų fone ministras ne tik kad nežada trauktis, bet ir yra linkęs savo darbą vertinti teigiamai. </p>
<blockquote>
<p>D. Kreivio manymu, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.</p>
</blockquote>
<p>Interpeliacijai besiruošiantis ministras sulaukia pagyrų ir iš užsienio. Neseniai D. Kreivys atsiėmė apdovanojimą už nuopelnus regiono energetiniam saugumui Lenkijos Žešuvo technikos universitete vykusioje energetinio saugumo konferencijoje.</p>
<h2>Lietuviai nerimauja dėl elektros sąskaitų ir diskutuoja apie elektros rinkos liberalizavimo naudą</h2>
<blockquote>
<p>Energijos krizė ir sparčiai artėjantis šildymo sezonas didelę dalį lietuvių verčia stipriai susiveržti diržus ir nerimauti. Kaip rodo „Swedbank“ finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad kainų šuoliai juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų[1].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau bene labiausiai neaiškumą lietuviams kelia situacija elektros energijos rinkoje.</p>
<p>Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, komentuodamas valdžios veiksmus dėl elektros rinkos liberalizavimo teigia, kad Vyriausybė sugadino liberalizavimą ir jį „vykdė netinkamu laiku ir netinkamais būdais“.</p>
<p>Tuo tarpu buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad rinkos liberalizavimas nėra toks lengvas ir paprastas žingsnis bei daug vertės jis neatneša.</p>
<blockquote>
<p>„Viena priežastis yra ta, kad nėra aiškių kriterijų, kodėl reikėtų pasirinkti vieną ar kitą tiekėją, tada, matyt, paprasčiausia likti prie esamo. Antra priežastis yra ta, kad kainos laimėjimas, kurį galima gauti pasirinkus kitą tiekėją, yra mažas," – teigia A. Sekmokas[2].</p>
</blockquote>
<p>A. Sekmokas pažymi ir tai, kad Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė. Kitos valstybės taip pat susiduria su sunkumais. Vis tik, buvęs energetikos ministras akcentuoja, kad rinkos liberalizavimas vykstant Rusijos energetiniam karui prieš Europos Sąjungą, nėra pati geriausia kryptis.</p>
<h2>Valdžia į kritiką neįsiklauso, premjerė ministro atsakomybės nemato</h2>
<p>Vis dėlto, valdžia situaciją vertina kitaip. Kritikos įsiklausoma nėra, o ministro darbo klaidų taip pat neįžvelgiama. </p>
<p>Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad trečiasis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams, bet nemano, kad atsakomybę dėl krizės turėtų prisiimti D. Kreivys. </p>
<blockquote>
<p>„Kažkokios specifinės ministro Kreivio atsakomybės aš tikrai nematyčiau, todėl, kad, mano nuomone, Energetikos ministerija nuo pat pradžių ėmėsi visų priemonių, kad ta „Perlo Energijos“ situacija būtų suvaldyta“, – sako I. Šimonytė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-dubovan-gxsrl8b_zqe-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Liberalizavimo procesas atidėtas trejiems metams</h2>
<p>Seimas pradėjo svarstyti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio mėnesio[4].</p>
<p>Jei Seimas pritars pateiktiems pakeitimams, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 m. sausio 1 d., o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.</p>
<p>Pasak projektą pristačiusios energetikos viceministrės Ingos Žilienės, ši iniciatyva teikiama reaguojant į susidariusią situaciją elektros rinkoje.</p>
<blockquote>
<p>„Priėmus šiuos pakeitimus, trečiojo etapo vartotojai iki 2026 metų galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti į visuomeninį tiekimą“, − tvirtino viceministrė.</p>
</blockquote>
<p>Kaip pabrėžė I. Žilienė, visi trečiojo etapo vartotojai – tiek pasirinkę, tiek nepasirinkę nepriklausomą tiekėją, bus papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą.</p>
<p>Į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.</p>
<p>Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, kad energijos skirstymo operatoriaus rugpjūčio mėnesio duomenimis 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą mokėjo pigiau nei nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be valstybės dalinės subsidijos.</p>
<blockquote>
<p>„Remiantis apibendrintais nepriklausomo elektros tiekėjo duomenimis, pirmojo liberalizacijos etapo vartotojai už suvartotą elektrą mokėjo vidutiniškai po 17 centų už kilovatvalandę, antrojo etapo – po 25 centrus už kilovatvalandę be valstybės subsidijos, tai yra beveik 50 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba iki kurios taikoma valstybės kompensacija, tai yra 24 centrai, tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. Ir tai reiškia, kad beveik 1 mln. Lietuvos buitinių vartotojų sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis šiuo metu elektrą perka žemesne nei rinkos kaina. Priminsiu, kad rugpjūčio mėnesio didmeninė elektros energijos kaina, susiformavusi Lietuvos NPS prekybos zonoje buvo 58 centai su PVM ir tai yra neskaičiuojant skirstymo sistemos operatoriaus, perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, VIAP sąnaudų ir kitų dedamųjų, kurias nustato reguliuotojas. Todėl sprendimas neatidėti antrojo etapo anaiptol nėra laikytina klaida, kadangi vartotojai gauna jau šiandien finansinę naudą“, − posėdyje sakė viceministrė.</p>
</blockquote>
<p>Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 114 Seimo narių, prieš – 1. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat pritarė Vyriausybės siūlymui šį projektą svarstyti skubos tvarka. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 29 d.</p>
<p>Tokiam siūlymui pritaria ir opozicija. Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartinę Vyriausybę pavadino „beviltiškai neįgalia“, bet kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikino, kad trečiąjį etapą iš tiesų vertėtų atidėti[5].</p>
<p>Anksčiau Prezidentūra taip pat pareiškė, kad būtų tikslinga atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą[6]. </p>
<h2>D. Kreivio likimas pakibo ant plauko</h2>
<p>Tačiau vienos problemos nukėlimas nereiškia, kad ministras D. Kreivys išvengs tolimesnių kritikos strėlių ir opozicijos spaudimo. Nepaisant, regis, visokeriopo premjerės palaikymo, ministrui rengiama interpeliacija.</p>
<p>Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija į diskusiją pasikvietė D. Kreivį, tačiau norimų atsakymų neišgirdo[7].</p>
<blockquote>
<p>„Iš ministro D. Kreivio išgirdome, kad kainos, kurias moka gyventojai tiek už šilumą, tiek už elektrą, yra įkandamos. Apmaudu ir kartu stebina tokie ministro žodžiai, kai tuo pačiu metu Lietuvoje didelė dalis žmonių kalba apie blogėjančią finansinę padėtį, ypač šeimos, auginančios po kelis vaikus, o verslai aiškiai skelbia apie veiklos sustabdymą, galimus bankrotus dėl išaugusių energetikos kainų“, – teigia frakcijos seniūnas Lukas Savickas. </p>
</blockquote>
<p>Seimo narė Laima Mogenienė taip pat atkreipė dėmesį į Energetikos ministerijos veiklos aplaidumą, kuris sukėlė bendrovės „Perlas Energija“ skandalą.</p>
<blockquote>
<p>„Neatskirti spekulianto nuo realių rinkos dalyvių yra kompetencijos ir atsakomybės klausimas. Taip pat stebina valdančiųjų kalbos, kad visoje šioje energetikos krizėje vyksta natūrali verslo rizika, kad žmonių atleidimai nėra reikšmingas įvykis. Tai yra nesuvokiama, nes valstybės interesas turi būti apsaugoti verslą, kad jis neužsidarytų ir jame dirbantiems žmonėms netektų prarasti darbų“, – kalbėjo L. Mogenienė.</p>
</blockquote>
<p>Susitikimo metu parlamentarai kėlė klausimus dėl didesnio dėmesio tūkstančiams Lietuvos namų ūkių, kurie nori patys gamintis elektros energiją, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiklos prognozuojant elektros kainų pokyčius, teikiant sprendimų siūlymus.</p>
<p>Tuo tarpu ministro darbu nepatenkinti socialdemokratai jau skelbia inicijuojantys interpeliaciją D. Kreiviui.</p>
<p>Skelbiama, kad ministrui bus pateikti klausimai dėl „aplaidaus požiūrio į vadinamuosius nepriklausomus elektros tiekėjus“, padarytos didelės žalos valstybei bendrovei „Perlas Energija“ vienašališkai nutraukus veiklą.</p>
<p>Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad interpeliacija gerai, nes ministrui bus galima užduoti rimtus klausimus ir reikalauti atsakymų. Prezidentas taip pat sako, kad ministras dar turi daug ką nuveikti europiniame formate[8].</p>
<blockquote>
<p>„Interpeliacija gerai jau vien tuo, kad galima užduoti labai rimtus klausimus ir reikalauti išsamaus atsakymo. Taip, yra apie daug ką pakalbėti, nes klausimų ratas labai platus, įvertinant ir tai, kas atsitiko, įvertinant tolesnę perspektyvą“, – žurnalistams penktadienį teigė prezidentas.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto prezidentas teigė matantis D. Kreivio pastangas, kad Europos Sąjungos principai atitiktų ir Lietuvos interesus. </p>
<blockquote>
<p>„Motyvavome ministrą įveikti atsilikimą, kuris buvo susidaręs per pastaruosius mėnesius, keista, kad iniciatyvumas nepasireiškė anksčiau, bet dabar jau matau nuoširdžias pastangas dedamas, kad europiniai dokumentai ir principai atitiktų ir Lietuvos, kaip mažai šiuo metu generuojančios valstybės, interesus“, – teigė valstybės vadovas.</p>
</blockquote>
<p>Pagal Seimo statutą interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29[9].</p>
<h2>Ministras savo klaidų nemato</h2>
<p>Energetikos ministras D. Kreivys savo klaidų neįžvelgia, o sunkmetį patiriančių lietuvių užjausti neketina.</p>
<p>Politiko nuomone, Lietuvos gyventojų mokamos kainos už šilumą ir elektros energiją yra įkandamos ir Vyriausybė padarys viską, kad taip liktų ir toliau.</p>
<p>D. Kreivio nuomone, socialdemokratų jam inicijuota interpeliacija yra pastarąjį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė[10]. </p>
<blockquote>
<p>„Nuo 2010 metų mes nepadarėme nieko, kad pasistatytume reikiamą generaciją. Todėl šiandien ir turime situaciją, kai importuojama 80 % visos elektros iš Europos, todėl ir turime tas nežmoniškas kainas, nes dujų kainos lemia elektros kainas, o mes turime tik likusią dujinę generaciją, – antradienį Seime teigė D. Kreivys. – Aš suprantu norą interpeliuoti, domėtis, tas yra neblogai, bet visą laiką pasižiūrėkime į savo daržą. Tą dešimtmetį, kur yra dvi vyriausybės, matome, kas buvo padaryta. Šiandien interpeliacija, kurią aš turiu, yra šito veikimo arba neveikimo pasekmė.“ </p>
</blockquote>
<p>Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.</p>
<p>Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.<img src="77_CDN_URL/images/kelly-sikkema-fzirmwarm0e-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepaisant kritikos, sulaukiama ir apdovanojimų </h2>
<p>Tiesa, kritika D. Kairiui netrukdo skinti apdovanojimų užsienyje. Lenkijos Žešuvo technikos universitete vykusioje energetinio saugumo konferencijoje energetikos ministrui įteiktas apdovanojimas už nuopelnus regiono energetiniam saugumui[11].</p>
<p>Savo kalboje D. Kreivys pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja daugybė bendrų strateginių interesų ir vieningas požiūris į energetinį saugumą.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva ir Lenkija dar prieš dešimtmetį, Nord Stream 1 kontekste, aktyviausiai kėlė klausimus dėl pavojaus, kuris kils su Rusija susisiejus energetiškai. Šiandien visiems partneriams drąsiai galime žiūrėti į akis. Artimiausias Lietuvos energetinio saugumo prioritetas – desinchronizacija nuo BRELL žiedo. Šį tikslą tikrai pasieksime anksčiau nei buvo planuota iki Rusijos karo prieš Ukrainą“, – sakė energetikos ministras.</p>
</blockquote>
<p>Kasmetinė Žešuvo technikos universiteto ir Ignaco Lukasiewicz Energetikos politikos instituto organizuojama konferencija yra vienas iš svarbiausių pramonės renginių Lenkijoje. </p>
