V. Orbano partija „Fidesz“ laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovaujama partija „Fidesz“ laimėjo Europos rinkimus, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus maždaug 95 proc. balsų pranešė rinkimų komisija.
„Fidesz“ pirmoje vietoje atsidūrė surinkusi 44,4 proc. balsų. Pirmąkart rinkimuose dalyvavusiai naujajai buvusio V. Orbáno sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai atiteko 29,8 proc. rinkėjų balsų.
P. Magyaras šiemet sukėlė daug triukšmo, pasitraukdamas iš V. Orbáno partijos „Fidesz“, kad į savo rankas paimtų mažai kam žinomos centro dešiniųjų partijos „TISZA“ vadžias.
Preliminariais duomenimis, „Fidesz“ Europos Parlamente laimėjo 11 vietų, prarasdama dvi vietas. Partijai „TISZA“ atiteks 7 mandatai.
Dvi vietos turėtų atitekti socialdemokratų sąjungai, dar viena – tradicinių dešiniųjų partijai „Mi Hazank“.
Vokietijos rinkimuose tradicinių dešiniųjų partija AfD užsitikrino antrąją vietą
Vokietijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo centro dešiniųjų partijų CDU / CSU sąjunga, antrą vietą užsitikrino tradicinių dešiniųjų pažiūrų „Vokietijos alternatyva“ (AfD), ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus visus balsus patvirtino nacionalinė rinkimų komisija.
Preliminarūs rezultatai atitiko prognozes.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo koalicijai rinkimuose sekėsi prastai – partijai AfD nusileido tiek jo vadovaujami socialdemokratai (SPD), tiek pagrindiniai jų koalicijos partneriai žalieji.
Opozicijos krikščionys demokratai (CDU) ir jiems gimininga Bavarijos „Socialistinė krikščionių sąjunga“ (CSU) drauge surinko 30 proc. balsų.
Už nacionalinės politikos stiprinimą ir prieš imigrantus pasisakanti AfD, 2019 m. įvykusiuose Europos rinkimuose gavusi 11 proc. balsų, šiemet sulaukė 15,9 proc. rinkėjų palankumo.
Jai nusileido O. Scholzo vadovaujama SPD, surinkusi 13,9 proc. rinkėjų balsų. Tai – prasčiausias šios centro kairiųjų partijos – nuo seno vienos iš stipriausių Vokietijos politinių partijų – rezultatas šalyje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose per daugiau nei šimtmetį.
Žaliuosius, 2019 m. rinkimuose surinkusius 20,5 proc. balsų, dabar palaikė vos 11,9 proc. rinkėjų, tuo tarpu jaunesnioji koalicijos partnerė FDP gavo 5,2 proc. balsų.
Naujai įsteigta partija „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW) užsitikrino 6,2 proc. balsų, tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Kairė“ jų tegavo vos 2,7 proc.
Rytinėje Vokietijos dalyje, kur AfD turi daugiausiai rėmėjų, aiškiai pirmavo Europos rinkimuose.
Čekijoje EP rinkimus laimėjo opozicinė partija ANO
Per Europos Parlamento rinkimus Čekijoje daugiausiai balsų iškovojo opozicinė partija ANO. Buvusio premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo partija surinko 26,1 proc. balsų ir turės septynis mandatus. Tai yra vienu mandatu daugiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.
ANO partija ES lygiu priklauso liberaliai frakcijai „Renew Europe“. Antrojoje vietoje liko vyriausybės vadovo Petro Fialos konservatyvus rinkimų aljansas „Spolu“ („Drauge“). Jis su 22,3 proc. balsų turės šešias vietas EP.
Į Europos Parlamentą savo atstovus siųs dar dvi valdančiosios partijos. STAN iškovojo du mandatus, o Piratų partija neteko dviejų, tačiau vieną apgynė. Koalicijos partijos EP priklauso skirtingoms frakcijoms. Netikėtai po du mandatus laimėjo buvusio policininko Roberto Slachtos dešinioji partija „Prisaha“ („Priesaika“) ir naujas kairysis aljansas „Stacilo!“ („Užteks“).
Rinkėjų aktyvumas Čekijoje siekė 36,5 proc. ir buvo didesnis nei per visus ankstesnius EP rinkimus šalyje.
Austrijoje rinkimuose triumfavo tradiciniai dešinieji
Europos Parlamento rinkimus Austrijoje laimėjo dešinioji Laisvės partija (FPÖ). Preliminariais rezultatais jie gavo 25,5 proc. balsų. Konservatyvi Žmonių partija (ÖVP) surinko 24,7 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPÖ) – 23,3 proc.
Tai pirmas kartas, kai dešinioji, tradicines vertybes atstovaujanti partija, Austrijoje užėmė pirmąją vietą visuotiniuose rinkimuose. Partija per rinkimų kampaniją, kurios moto buvo „Sustabdyti ES beprotybę“, ne kartą pabrėžė savo skeptiškumą ES ir Bendriją Ukrainos konflikte vadino karą kurstančia jėga.
FPÖ lyderis Herbertas Kicklas dabar galimai priartėjo prie savo tikslo tapti kitu šalies kancleriu. Kitas etapas yra federalinio kanclerio postas, sakė jis partijos rinkimų vakarėlyje. Rudenį Austrijoje vyks naujo parlamento rinkimai.
Nyderlanduose Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija iškovojo 6 mandatus
Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.
Antroje vietoje liko Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės net šešis mandatus. Prieš penkerius metus PVV vietų neiškovojo, tačiau gavo vieną mandatą, kai po „Brexito“ buvo perskirstomi britų mandatai.
Nyderlanduose rinkimai vyko ketvirtadienį. Dabar paskelbti rezultatai atitinka rinkimų vakaro prognozes. Kadenciją baigiančio premjero Marko Ruttės dešiniųjų liberalų partija VVD patyrė nedidelių nuostolių ir turės keturias vietas.
Prieš rinkimus apklausos rodė, kad G. Wilderso partija laimės EP rinkimus. G. Wildersas su savo antiislamiška partija lapkritį netikėtai šventė pergalę nacionaliniuose parlamento rinkimuose ir dabar valdys su dar trimis dešiniosiomis partijomis.
Italijoje EP rinkimus laimėjo premjerės G. Meloni partija
Italijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo dešiniųjų pažiūrų premjerė Giorgia Meloni su savo partija „Italijos broliai“ („Fratelli d’Italia“).
Didžiausia valdančioji partija, remiantis TV stoties „Rai“ skelbiama prognoze, gavo nuo 26 iki 30 proc. balsų ir aiškiai lenkia visas kitas politines jėgas.
Slovėnijoje laimėjo konservatyvioji opozicija
Buvusio Slovėnijos dešiniųjų nacionalistų pažiūrų prezidento Janezo Janšos vadovaujama demokratų partija (SDS) laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 90 proc. balsų pranešė rinkimų komisija.
SDS surinko 31,3 proc. balsų ir užsitikrino keturias iš šaliai priklausančių devynių vietų Europos Parlamente.
Valdančiajam ministro pirmininko Roberto Golobo liberaliam kairiųjų Laisvės sąjūdžiui (GS) atiteko 21,9 proc. balsų ir dvi vietos parlamente.
Po vieną vietą gavo socialdemokratai – naujoji žaliųjų partija „Vesna“ – ir konservatyvioji „Naujosios Slovėnijos“ partija.
Portugalijoje 9,81 proc. balsų gavo 2019m. įsteigta dešiniųjų pažiūrų partija „Chega“
Portugalijoje pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą šventė opozicinė socialistų partija (PS), sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 99 proc. biuletenių pranešė rinkimų komisija.
Socialistams atiteko 32,12 proc. balsų – kiek daugiau nei antroje vietoje likusiam valdančiųjų konservatorių „Demokratinis aljansui“, kuris surinko 31,31 proc. balsų.
Dešiniųjų pažiūrų partijai „Chega“ teko 9,81 proc. balsų. Ši 2019 m. įsteigta partija Europos rinkimuose dalyvavo pirmą kartą.
Per kovą įvykusius parlamento rinkimus „Chega“ surinko 18,7 proc. balsų.
Sekmadienį vykusiuose ES rinkimuose Portugalijos liberalai, kovą surengtuose nacionaliniuose rinkimuose gavę 4,9 proc. balsų, sulaukė 8,95 proc. rinkėjų palankumo.
Rinkėjų aktyvumas Portugalijoje siekė maždaug 37 proc. ir buvo didesnis nei 2019 m. (30,75 proc.).
Belgijoje tradiciniai dešinieji iškovojo antrąją vietą
Didžiausia Belgijos dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, gavo 22 proc. balsų.
Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.
Prieš rinkimus kelis mėnesius tirti rinkėjų ketinimai rodė, kad „Vlaams Belang“ turi tapti didžiausia Flandrijos partija, laimėjusi daugiausiai mandatų 150 vietų federaliniame parlamente. Tačiau pirminiai rezultatai parodė, kad pirmauja Flandrijos valdančiajai koalicijai vadovaujanti N-VA. Po pastarųjų rinkimų 2019 m. kalbiškai padalytai šaliai prireikė 493 dienų, kad suburtų septynių partijų valdančiąją koaliciją.
„Vlaams Belang“ siekia, kad Flandrija būtų nepriklausoma. Kitos Flandrijos partijos, įskaitant N-VA, yra susitarusios neįsileisti tradicinių konservatyviųjų dešiniųjų į regiono vyriausybę.
Atėjęs balsuoti, „Vlaams Belang“ lyderis Tomas van Griekenas sakė: „Belgija yra praeitis, Flandrija – ateitis“.
Panašu, kad dabartinei ministro pirmininko Alexandero De Croo septynių partijų valdančiajai koalicijai nepavyks išlaikyti daugumos parlamente. Balsuodamas A. De Croo žurnalistams sakė, kad Belgija ir Europa yra „kryžkelėje“. Jis paliko atviras duris potencialiam ryšiui su N-VA, kuriai greičiausiai būtų sunku įveikti kairiąsias prancūzakalbes partijas, prieštaraujančias jos pastangoms apriboti pašalpas bedarbiams.
Pagrindinį vaidmenį sudarant bet kokią koaliciją greičiausiai vaidins prancūzakalbiai Reformistų judėjimo (MR) liberalai ir centristai iš „The Engaged“, sustiprinę savo pozicijas, kaip rodė apklausos.
Balsavimas Belgijoje yra provalomas. Sekmadienį rinkėjai rinko ir Belgijos įstatymų leidėjus, dirbsiančius Europos Parlamente, o taip pat atstovus regioniniuose Flandrijos, Valonijos, Briuselio regiono ir nedidelės vokiškai kalbančios bendruomenės parlamentuose. Flandrijos visuomeninės televizijos tinklas VRT pranešė, kad A. De Croo partija „Open VLD“ Flandrijos parlamente neteks devynių iš 16-os turėtų vietų. „Vlaams Belang“ pridės dar aštuonis įstatymų leidėjus prie 23, tad iš viso turės 31 atstovą – mažiau nei 32 mandatus laimėjusi N-VA.
Parengta remiantis ELTA.
