- Rinkimai per mėnesį. Kažkuomet tokios problemos neturėjau
- Žmonės, dar neseniai apsitvėrę tą Seimą nuo žmonių tvoromis, diena iš dienos vaikšto mano miesto gatvėmis, dirba agitacijoje
- Visa tai būtų labai teisinga ir gerai, politinė agitacija yra politikos dalis, tik... kodėl visa tai turi įvykti per vieną mėnesį?!
- Ką gali išaiškinti kitiems, kurie nelabai gaudosi, rimtu klausimu per vieną minutę?!
Rinkimai per mėnesį. Kažkuomet tokios problemos neturėjau
Kai nesidomėjau politika ir rinkimais domėtis skirdavau tiek pat laiko, kiek jo skiria vidutinis Lietuvos pilietis - 15 minučių (šio tyrimo nuorodos neturiu, bet žinau, kad toks yra). Visas tas daugmaž 15 minučių sunaudodavau rinkimų dieną rinkimų apylinkėje. Pasiskaitydavau pasirinktinai vieno-kito kandidato aprašymą ir vienos-kitos partijos programas. Daugiau laiko užtrukdavau balsavimo kabinoje vartydamas knygelę su sąrašais. Įnirtingai bandydavau prisiminti ką esu girdėjęs apie tas partijas ir jų kandidatus. Na ir galiausiai "durdavau" į kažkurią (manydamas, kad konservatorių partijoje bus konservatoriai, o socdemų - socdemai ir t.t.) bei jų kandidatus.
Tik nesakykite, kad patys taip niekuomet nesate darę! Gerai, jei ir nesate, tikrai turite pažinoti žmonių, kurie elgiasi būtent taip. Jei ne - rinkimų dieną rinkimų apylinkėje apsidairykite aplink save. Tikrai pamatysite tokių žmonių. Bent aš vis susitinku tokių kad ir tarp dabartinių bendražygių, kurie kažkada elgėsi panašiai, o pastaruose rinkimuose mačiau taip balsuojančių bei prisiklausiau apie tai visokių pasakojimų iš serijos "ką apie tai mano ir šneka žmonės".
Kuo toliau, tuo labiau aš tuos žmones pradedu suprasti. Rinkimai užknisa. O kai kas nors užknisa, stengiesi pabėgti. Vienas variantas - išvis neini balsuoti. Kitas - stengiesi pernelyg neapsikrauti ir vadinamąją pareigą atlikti kuo greičiau ir paprasčiau arba, kaip madinga sakyti šiais laikais - "nesureikšminant".
Mane jie pradėjo užknisti vos tik pradėjau juose dalyvauti sąmoningai. Sąmoningai dalyvauti pradėjau po to, kai 2019 m. savivaldos rinkimuose beviltiškai spoksant į minėtus sąrašus balsavimo kabinoje pasidarė gėda. Pagalvojau - kaip aš toks, kuris save laikau jau subrendusiu ir, maža to, kataliku, visiškai nesigaudau mūsų bendruose reikaluose. Kitaip tariant - politikoje. Kitaip tariant - kodėl gi aš toks antivisuomeniškas, gi jau ne vaikigalis? Bet ne už ilgo laukė dar Europos parlamento ir Prezidento rinkimai. Ir aš pradėjau domėtis...
Ir nuo to laiko pastebėjau, kad rinkimai pradėjo užknisti. Dabar jau esu juose sudalyvavęs visais lygmenimis - kaip tiesiog rinkėjas, kaip agitatorius ir kaip kandidatas į politiko postą. Ir kuo "aukštesnis" tas lygmuo, tuo labiau jie užknisa.
Žmonės, dar neseniai apsitvėrę tą Seimą nuo žmonių tvoromis, diena iš dienos vaikšto mano miesto gatvėmis, dirba agitacijoje
Žmonės iš to paties dabartinio Seimo, dar neseniai apsitvėrę tą Seimą nuo žmonių tvoromis ir policijos kordonais bei reiškę pasipiktinimą, kad Lietuvos žmonės juos puola, diena iš dienos vaikšto mano miesto gatvėmis, lenda prie tų pačių žmonių drąsos įgiję, kad jų nebeužpuls, ir aiškina savo agitacijas. Feisbukas tiesiog plyšta. Tie, kurie nebuvo aktyvūs feisbukintojai iki šiolei, visaip kaip stengiasi pagaliau parodyti save, aiškinti apie savo darbus ir mintis, rodyti kaip jie smarkiai dirba agitacijoje ir t.t. Štai kažkas, pvz., puola sveikinti visų iš eilės kiekvieną dieną su kokia nors pagal kalendorių tą dieną minima proga. Arba išsyk su keliomis. Nagrinėti visus einamus ir nebelabai einamus politinius klausimus. Savus ir konkurentus, o juk jų yra labia daug.
Žodžiu, aš apsisprendžiau šiuo laikotarpiu į feisbuką kuo mažiau rašyti. Leisti bent nuo savęs pailsėti žmonėms. Tegu tai man būna užskaityta už gerą politinį darbą. O jei ir nebus, nemanau, kad bus daug prarasta - manasis profilis vis vien nuo metų pradžios yra "pilkajame bane", o ištisai matau skundus bandančių maksimaliai išnaudoti šį soc. tinklą rinkimuose žmonių apie tai, kad jų žiūrimumas irgi smarkiai krenta. Kur nekris, kai vienu metu iš paskutiniųjų tą savo žiūrimumą daugybe įrašų puolė kelti tokia pati daugybė žmonių.
Dabar jau gimtoji politikų ir aktyvistų aplinka atrodo tarsi siautulingas jaunuolių, prisivartojusių aktyvumą skatinančių priemonių, festivalis, kuris tęsiasi ne vieną dieną. Visi vos ne verčiasi per galvą lakstydami su laikraštukais, plakačiukais, lankstinukais, įvairiomis kitomis agitacijomis, ieško būdų kaip sutikti kuo daugiau žmonių ir apie save kuo daugiau paskleisti.
Visa tai būtų labai teisinga ir gerai, politinė agitacija yra politikos dalis, tik... kodėl visa tai turi įvykti per vieną mėnesį?!
Žmonės (tie, kurie tiesiog rinkėjai) jaučiasi pervargę ir pikti. Visuose rinkimuose matau tą patį. Kuo arčiau rinkimų data, tuo labiau jie, rodos, tegalvoja kaip "atsifutbolinti" nuo daugybės įkyrių reklamuotojų. Vakar, pvz., irgi sulaukiau kelių moterų, atėjusių į mūsų agitacinį renginį, priekaištų – kam jūs erzinate tuos žmones, vėl jūsų visų “popierių” mūsų pašto dėžutės pergrūstos? Ir iš tiesų, bent kelias savaites iki rinkimų galima stebėti kaip dauguma šiukšlių konteinerių patampa įvairiausios politinės agitacijos talpyklomis.
Tuo pat metu vyksta JAV prezidento rinkimų kampanija. Debatai jose – vos keli, trunka gal kiek ilgiau nei mūsiškiai, tap jų – ilgas laiko tarpas, o aptarinėjami jie yra bent keletą savaičių iki ir po jų, jei ne keletą mėnesių. Tiek kandidatų į prezidentus, tiek kandidatų į viceprezidentus. Pas mus atvirkščiai – tų debatų keliolika, dėmesio jiems užtenka vos kelioms dienoms, jei ir tiek.
Keliolika tai tik bendrųjų debatų – tarp sąrašų lyderių. Šie bent jau labiau išskleisti laike ir išdėlioti per tris savaites. O kur dar vienmandatininkų debatai? 71 debatai parodomi per 2 savaites (!). Na, jie vyksta pagrindiniai dveji – Delfi ir Žinau kas renku, gal kur nors dar kažkokie, tai gaunasi 142 laidos po 1,5 – 2 val. per 2 savaites (!!!). Ir kas tiek gali žiūrėti? Tų debatų, kuriuose aš dalyvavau, peržiūrų Youtube per nepilną savaitę 187 (Delfi, buvome 9 kandidatai iš 10) ir 329 (Žinau ką renku, buvome 4 kandidatai iš 10). Taip sakant, greičiausiai peržiūrėjo tik mūsų draugai, artimieji ir giminės.
Ką gali išaiškinti kitiems, kurie nelabai gaudosi, rimtu klausimu per vieną minutę?!
Pats debatų formatas, švelniai sakant, yra savotiškas. Į įvairiausius klausimus turi atsakyti per vieną minutę. Na, gali dar gauti papildomą pusę minutės kažką prireplikuoti, kai kuriais atvejais gal dar pusę minutės. Viskas gerai žiūrovui, kuris prisistudijavęs tų skirtingų politikų ir jau gerai gaudosi visame kame iki debatų. O ką tu rimtai gali išaiškinti kitiems, kurie nelabai gaudosi, rimtu klausimu per vieną minutę?! Sąrašų lyderių debatuose tai bent jiems nurodo kokiomis temomis bus kalbama, dar nors maždaug kažką galima ir pasiruošti. Gi vienmandatininkų debatuose kalbama viskas apie viską, o klausimai – griežtai neišduodami. Ką tu ten pasiruoši, pvz., argumentuoti skaičiais, kai dar ir didesnė dalis klausimų pasirodo, hm, švelniai tariant netikėta. Netikėta tuo, kad nė nebūtum pagalvojęs, jog toks klausimas kažkuo turėtų būti aktualus šiais laikais Lietuvai ir jos žmonėms. Taigi. Apie savo dalyvavimą debatuose bei kitus “nuotykius” bei įspūdžius dar parašysiu atskirai.
Tiesiog, didelė dalis Lietuvos žmonių, nesidominčių politika, po tam tikras temas ir idėjas nelabai ir gaudosi – apie ką jos? Pvz., oponentui iš Laisvės partijos debatuose mano pareiškimas apie demografijos klausimo aktualumą tiesiog pasirodė juokingas – jis nesupranta kam jį iš viso kelti. Na ir ką aš daug galiu pripaaiškinti žiūrovams per vieną minutę kodėl tas klausimas yra pats svarbiausias Lietuvai? Gi jojo ir kolegos iš Nacionalinio Susivienijimo beprasidedantį ginčą apie žmogaus prigimtines teises ir laisves paprašiau laidos vedėjos sustabdyti. Motyvuodamas tuo, kad tai jau yra ideologinis (o tuo pačiu ir teisinis, filosofinis bei teologinis) ginčas. Norint nors kažkiek išdiskutuoti tokią temą, reikėtų bent pusvalandžio, jei ne valandos.
Betgi – labai net panašūs debatai, visokie pasivaikščiojimai po žmones, agitacijos dalijimai, socialinių tinklų reklama ir daugybė kitokių dalykų vyksta juk ir daugumoje Vakarų demokratijos valstybių per rinkimus. Na, aš juose nedalyvauju, todėl įžvalgų apie juos turiu mažiau, tačiau galima pastebėti keletą dalykų. Žmonių į rinkimus tose valstybėse daugiausiai ateina daugiau, kai kur – žymiai. Prognozės pačių rezultatų bei jau patys rezultatai taip pat yra paprastai aprašomi remiantis politologinėmis, o ne verslo-marketinginėmis išvadomis, tokios pačios įžvalgos taikomos ir rinkimų kampanijoms aptarti. Reiškia, kad ten rinkimai veikia kur kas efektyviau, tuo pačiu tai reiškia, kad tiek jie, tiek demokratija žmones ten mažiau ir užknisa.
Kas, tuomet, negerai su mumis? Visų pirma nenoriu, kad būtų negerai su mano įrašu, kuris minėtu informacijos perkrovos laikotarpiu jau gavosi kiek ilgokas, todėl apie tai – kitame įraše.
