Tomas SENŪTA: Moterų klausimu. IV dalis

IV dalis. (NE DIDŽIAUSIOS, DAUGIAUSIAI MOTERŲ) EGZISTENCINĖS ŠIŲ LAIKŲ PROBLEMOS

Egzistencinės jos, nes gresia moterų egzistavimui. Beje, egzistencinės problemos būna individualios – kai kam mažos, o kai kam ir labai didelės. Kol kas tik užsieniuose. Tik nepamirškime – visa kas blogo iš tų užsienių labai greitai yra linkę pasiekti ir mus. Daugybė pavyzdžių. Su geraisiais pavyzdžiais, deja, nėra taip gerai.

Taigi:

Naikinamas moterų sportas

Kai kuriose sporto šakose, federacijose, turnyruose ar pan. moterims rungtis tapo neįmanoma. Mat jas nuolat „deda į vietą“ nevykėliai vyrai, kurie pasiskelbia moterimis tam, kad rungtyniautų su jomis. Reikalas tas, kad galima gamtą neigti kokiais nors politiniais manifestais, deja fizinėje realybėje ji yra nepaneigiama. Suprantama, kad, sakykim, vidutiniokas sportininkas sunkumų kilnotojas vyras vis vien bus pajėgesnis toje rungtyje ir už geriausias sunkumų kilnotojas moteris. Taigi, tokio pasirodymas kokiame nors moterų čempionate iš anksto nulemia jo baigtį – kas bus jo nugalėtojas. Deja, taip yra daugumoje sporto rungčių. Vyrų raumenynas, plaučiai, fizinė ištvermė ir kt. fiziniai parametrai yra kitokie negu moterų ir nieko čia nepadarysi. Tokiu būdu gyvename absurdo sporte laikais. Įvairiose profesionalų rungtyse didelis dėmesys skiriamas dopingo kontrolei – tam kad jie tarpusavy rungtyniautų sąžiningai. O čia daugiau negu dopingas, akivaizdžiai nesąžininga. Na, bet juk „lyčių“, t.y. transseksualų „teisės“ svarbiau! O kas šiais laikais yra transseksualai? Bet kas! Pasakei, kad esi transseksualas, vadinasi ir esi. Pvz., tam kad atimti kokį aukso medalį iš vargšių sportininkių merginų.

Tokiu būdu kovos už moterų teises, ypač tas, kad joms „visi keliai būtų atviri“, pasekmė tapo ta, kad bent jau į vieną veiklą – sportą keliai joms tapo užverti. Praktiškai. Žinoma, galima toliau sportuoti mėgėjiškai tik dėl savo sveikatos – bėgioti sau vienai, mankštintis ar pan. Tačiau jei nori dalyvauti tikrose varžybose, daugeliu atveju nebelieka prasmės. O šiuolaikinės merginos tai mėgdavo. Lengvai nesusitaiko. Ypač garsėja vienos plaukimo čempionės iš JAV kova, kad atimtų visus moterų plaukimo čempionių medalius iš vieno vyro ir šiaip jokiems vyrams ten dalyvauti nebeleistų. Garsėja ir tuo, kad ją labai smarkiai puola radikaliosios feministės. Per įvairiausių lygių ir sričių federacijas vyksta visokiausios kovos ir ginčai – vienur biologinių vyrų dalyvavimas moterų rungtyse uždraudžiamas, kitur – atvirkščiai, tačiau būna, kad tie sprendimai keičiami. Dar platesnė kova vyksta įvairiausiuose JAV valstijų teismuose, senatuose ir bendruomenių rūmuose ir t.t. Dėl to ar leisti, ar neleisti moterimis besiskelbiančius vyrus į merginų sportą koledžuose bei mokyklose. Įvairios bylos jau pradeda pasiekti ir JAV Aukščiausiąjį teismą kol Bideno administracija „advokatauja transseksualams“. Kol kas aiškumo nėra.

Psichologinis moterų gniuždymas sporte – dar ne pilna bėda, mat tenka joms patirti ir fizinių sužalojimų. Ir nemažai. Paskutinis didžiausias skandalas, kiek pamenu, buvo kad fiziškai buvo smarkiai traumuotos net trys vienos JAV jaunių mergaičių krepšinio komandos mergaitės per rungtynes su kita komanda, savo gretas papildžiusia keliais „zdaravais“ vyrukais. O štai per bokso ar pan. rungtynes kai kurios net kelios vienų geriausių kovotojų tam tikrų moteriškėmis atseit pavirtusių vyrukų buvo pritalžytos tiek, kad ilgiausiai gulėjo ligoninėse ir vos galo negavo. Pamenu, kad viena jų tuomet, kai po visą šalį sklido pasipiktinimo tuo įvykiu banga, atkakliai tylėjo ir jokio pasipiktinimo nereiškė, dargi išlemeno, kad, maždaug, viskas gerai. Išsigando, vargšė, tapti nepolitkorektiška ir galimai susilaukti ne mažiau aršaus kaip to vyruko, tik kitokio liberaliosios žiniasklaidos ir feminisčių-aktyvisčių puolimo. Juk „lyčių teisės“ ir visa kita. Galima smarkiai pakenkti ir karjerai, minėjau, kad elitai šiais laikais, tame tarpe ir su sportu susiję, yra labai „trans progresyvūs“. Tačiau ne visos bijo. Kovos tarp tikrųjų moterų teisių į savo sportą (tuo pačiu netgi į savo gyvybę ir sveikatą) ir „socialinių lyčių teisių“ verda vis didesniu smarkumu. JAV žiniasklaidoje, ypač konservatyvioje, tai yra viena iš top temų.

Naikinamos privačios moterų erdvės

Gal kas pamenate, o gal ne, kad mūsiškė LGBT Laisvės partija vos tik patekusi į valdžią savo „pokyčius po pokyčių“ bandė pradėti pirmiausia nuo Seimo tualetų reformos. Labai simboliška ir pagal naujausias „trans madas“ – kad įvairūs Seimo „ono“ galėtų vaikščioti pasirinktinai į kokį nori tualetą ne pagal savo biologinę lytį. Gal kad Seime tuomet „ono“ neatsirado, bet ši reforma nepasisekė, nėra pas mus dar tokios mados. Užtai užsieniuose – seniai yra. Kad gali į kokį norint tualetą vaikščioti pagal savo tuo metu „pasirinktą“ lytį yra padaryta daug kur nuo viešųjų, įstaigų, įmonių tualetų iki tualetų universitetuose, mokyklose ar darželiuose. Spėkit – kas dažniau vaikšto pas ką – ar mergaitės į berniukų tualetus, ar berniukai į mergaičių? Taigi.

Tik, žinoma, tai jokiais būdais neapsiriboja vien tualetais. Tas pats yra ir su moterų persirengimo patalpomis šalia baseinų, pirčių ar prie tų pačių sporto salių ir pan. Pamenu pasakojimus apie tai, kad senesniais laikais būdavo kad retkarčiais koks su glaudėmis vyras į Palangos moterų pliažą užklysdavo. Tai ne tik, kad būdavo tuoj pat išvejamas, bet dažnas būdavo ir moterų apkultas. Šiais laikais tokios moterys, jei kur užsienyje, būtų apkaltintos baisiausia transfobija, seksizmu ir kitais baisingai nepolitkorektiškais dalykais, turėtų visokiausių bėdų, masinio pasmerkimo, o gal ir apkaltinimo kriminaliniu nusikaltimu. Gal dar net blogiau joms būtų, jei toks vyras ten patektų be glaudžių.

„Keistuolių“, norinčių patekti pas nuogas moteris būdavo net pas mus prie sovietų, tai ką jau kalbėt apie skaičius tų, kurie, naudojasi, taip sakant, naujomis galimybėmis ir „lyčių laisve“ užsieniuose. Manau, kad ypač mažoms mergaitėms stebėti tokius iškrypėlius „asmenis su nuogais peniais“ yra ir nesveika, dargi turėtų būti koktu. Nekalbant, kad susidaro rojaus sąlygos pedofilams. Beje, kaip nebūtų keista, panašiai mano ir vis dar dauguma moterų tuose užsieniuose, ne tik dėl mažų mergaičių, bet ir dėl savęs pačių. Ir kelia dėl to vis didesnį triukšmą. Būna vietų, kur jau bandoma tai uždrausti. Nors apskritai tokia anti-reforma vis dar stumiasi kelią sunkiai.

Didžiausios problemos kyla specifinei moterų grupei – esančioms įkalinimo ar sulaikymo įstaigose

Visai nebejuokingos. Galima įvairiai manyti kaip jos ten nusipelno būti laikomos, gyventi ir jaustis, na bet jau tikrai nenusipelno būti prievartaujamos vyrų, jei tik sėdi įstaigoje, esančioje civilizuotoje valstybėje. Kol kas tokie skandalai nugriaudėjo garsiausiai. Ir netgi nulėmė ilgametės Škotijos Ministrės pirmininkės atsistatydinimą. Ši buvo irgi labai „trans progresyvi“ ir nei kiek nekreipė dėmesio į pastabas, kad į moterų kamerą buvo pasodintas garsus moterų prievartautojas vyras, kuris, papuolęs į kalėjimą, „susiprato“, kad iš tikro tai yra moteris. Tai ir toje kameroje intensyviai paužsiiminėjo ta pačia „veikla“. Tiktai pasaulyje toks skandalas tikrai buvo ne pirmas ir ne paskutinis. Vėlgi – „lyčių teisės“, tai ką daryt? Dabar pasipylė skandalų, kai tokie va įvairūs recidyvistai „moterys“ papuola į kalėjimus kaip moterys, kaip moterims jiems nustatomos palengvintos ar lygtinės bausmės, o išėjus vėl priprievartauja ne vieną moterį. Na, galbūt juk būtų galima viską suversti, kad nieko čia tokio, tiesiog „asmuo su peniu“ pridarė nusikaltimų prieš „asmenis su vaginomis“ ir jokios moterų teisės nenukentėjo. Tačiau šį kartą toks triukas taip lengvai kažko nesigauna. Visuomenės nuomonė masiškai ir kardinaliai yra prieš tokias praktikas bei pasiteisinimus. Vargšai politikai visaip „suka uodegas“, bet galo tam dar nematyt.

Gali būti, kad kažkokias problemas praleidau ir čia neaprašiau. Visgi, ši „pažanga“ žengia sparčiai, o iš paskos sparčiai atsiranda ir visokiausių naujų problemų, visų nespėju „gaudyti“. Neabejotinai jų bus ir daugiau.

Viena iš tokių kapitalinių problemų virš šito visko – moterys sukilo prieš moteris. Vienoje pusėje – radikaliosios „trečiabangininkės“, kitoje – „ketvirtabangininkės“, anti-feministės bei ne feministės. Ir štai dėl ko. Garsioji „tarpsekcijinės represijos sistemos“ schema. Apie ją rašiau III dalyje – kad represuotojais buvo baltaodžiai vyrai, o represuojamaisiais – LGBT, juodaodžiai ir moterys. Tai štai, kaip atsaką į sukilusią moterų kovą prieš transseksualinę revoliuciją, „trečiabangininkės“ šią schemą pakeitė. Kiek pakoregavusios ir pačią teoriją – pagal ją stipriausi represuoja silpnesnius, o silpnesni – dar silpnesnius. Ką gi, buvo pripažinta, kad moterys pakankamai išstiprėjo, o silpniausiais tapo vargšai transseksualai. Tokiu būdu moterys atsistojo šalia vyrų represuoti transseksualų ir tapo pasaulinės revoliucijos prieš patriarchatą priešėmis.

Ką gi, kaip sakoma – revoliucija niekuomet nesustoja pakol suvalgo visus savo vaikus. Klasika

Taigi, netikėtai jau būti ir (ypač baltaodėmis) heteroseksualiomis moterimis tapo labai nebe cool. Nebent labai ir be išlygų remi trans judėjimą, tada pateisinama. Arba lengviau jau tapti lesbiete. Dar geriau – transseksuale, kuria nors iš „72 lyčių“. Kaip minėjau, kas ta transseksualė pasakyti tiksliai ir aiškiai vis vien niekas negali, todėl visai nebloga išeitis – įjungti fantaziją ir kažkuo ten apsimesti. Na, svarbu nebūti „paprasta“ moterimi. Štai iš čia ir atsiranda tokia mada, kaip minėjau, kad apklausose jau gerokai daugiau nei pusė jaunuolių vaikinų ir merginų nepriskiria savęs „heteroseksuliesiems paprastiesiems vyrams ar moterims“, o priskiria kokioms nors „šiuolaikinėms homo-bi-trans-ono cool būtybėms“.

Tik kad visi tokie bandymai gyventi neadekvačiose fantazijose, o ne realybėje paprastai nesibaigia gerai. Visų pirma – psichiškai. Ne viename savo feisbuko įraše jau pasakojau apie Vakarus apėmusią psichinių ligų epidemiją, ypač – depresijos. Štai šį reiškinį aš ir laikau PAČIA DIDŽIAUSIA TIESIOGINE FEMINIZMO IR LGBT JUDĖJIMO PASEKME. IR SKAUDŽIAUSIA. Depresija sergančių jaunuolių liberaliose, turtingose ir sekuliariose (nereligingose) šeimose, t.y. tokiose, kurios daugiausiai ir palaiko visokias „progreso“ idėjas, skaičius perkopė 50%. Didesnis šis skaičius yra jaunų merginų tarpe – kai kur siekia 70%. Kaip ir savižudybių. Per kokius pastaruosius penkis metus savižudybių skaičius tokių merginų tarpe išaugo 4 kartus!

Beje, reikia paminėti, kad skaldymasis įvyko ir LGBT judėjime

Atsirado visokių „LGB bet be T“ ir pan., nes ir kai kuriuos gėjus bei lesbietes tie trans užkniso. Aš jau nekalbu apie visokiausius juodaodžius, kurie masiškai pasisako ne tik prieš LGBT (gal dar dažniau nei baltaodžiai), bet ir prieš tuos pačius Black Lives Matter. Tačiau koncentruokimės į moteris, o šituos dabar palikime.

Šios temos pabaigai dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką. Vos ne kas kartą, kai rašau tokiomis temomis susilaukiu komentarų apie tai, kad „neverta kreipti į tuos durnius dėmesio, jų visada buvo“, arba kad „reikia įvardinti tiesiogiai – visokie „šyzikai“ eina į valdžią, tas ir vyksta“. Pastarasis paaiškinimas ypač patogus, nes paprastas, o pirmasis – nes nuraminantis. Deja, prie šio nusiraminimo aš negaliu prisidėti, nes taip nėra. Paaiškinimai yra. Gal jie net ir paprasti, tačiau, kad juos suprasti, reikia žvelgti „giliau“, t.y. ne į pačius „durnius ir šyzikus“, bet kas už to.

Apie tai, kodėl „trečiabangininkių“ feminizmas buvo ir tebėra ypač naudingas turtingųjų elitui jau rašiau III dalyje, o apie homoseksualizmo revoliucijos privalumus tiek jam, tiek biurokratų-politikų elitui jau rašiau savo feisbuke tiek daug kartų, kad dabar nebegrįšiu, ilgai gausis. Faktas, kad per žmonijos istoriją tų „durnių ir šyzikų“ taip paprastai „į valdžią“ gi nieks neleisdavo, o be palaikymo, sakyčiau, jiems patiems ten patekti būtų neįmanoma arba labai sunku. Žinoma, kartais tai atsitikdavo dėl laikinai susiklosčiusių aplinkybių ar neapskaičiavimo, tačiau neilgam. Du garsesni atvejai yra pereito amžiaus pradžios istorijoje. Hitlerio aplinkoje jam kylant į valdžią buvo nemažai homoseksualų (toks SA „šturmuotojų“ vadas Remas, pvz.), tačiau vėliau jie jo paties nurodymu buvo išžudyti, o „paprasti“ homoseksualai buvo pradėti tremti į koncentracijos stovyklas. Tą patį padarė Stalinas, tik jau su Lenino palikimu. Lenino metais įvyko ne tik pirmoji komunistinė revoliucija, bet ir pirmoji seksualinė revoliucija kartu su visais tuolaikiniais LGBT. Visa ta „bledstva“ buvo jau tiek įsisiūbavusi, kad grasino sunaikinti šalį. Taigi, Stalinas 1934 m. „užraukė“ visas tokias „revoliucijas“ įvedęs baudžiamąją atsakomybę už homoseksualizmą ir sugrąžinęs tradicinių šeimos vertybių puoselėjimą. Priminsiu, kad ir JAV buvo baudžiamoji atsakomybė už tai iki pat 1970 m., kaip ir kitose Vakarų valstybėse. Na, su tuo tai aš nesutinku, nes tai tik padėdavo vystyti mafijinius-korupcinius tos atsakomybės vengiančių, šiaip mafijozinių struktūrų ir valdžios pareigūnų struktūrų tinklus. Bet apie tai ilga atskira istorija, nuo jos 1969 m. ir prasidėjo dabartinis LGBT judėjimas.

Klausimas – kodėl dabar viso to homoseksualizmo bei transseksualizmo plitimo (beveik) niekas neskuba „raukt“? Tai dabar apie trans judėjimą

Vieni sako, kad toks lyčių „suinifikavimas“ į vieną „unisex“, kur nebesuprasi kur kas, padeda stambiajam tarptautiniam verslui unifikuoti patį tą verslą po visą pasaulį, o taip yra efektyviau. Kaip, be abejo ir visokių rasinių, tautinių ir kt. skirtumų niveliavimas. Teisybės yra.

Galų gale, tokius trans žmones bus žymiai lengviau valdyti ir manipuliuoti. Profesijų galima apmokyti kaip ir suaugusius, tačiau jų sąmonė yra mažo vaiko lygio. Nes žmonės savo tapatybes išsiaiškina, paprastai, iki paauglystės pabaigos, o lytines tapatybes – dar ankstyvoje vaikystėje. Gi mūsų naujieji keistuoliai leis laiką „keitinėdami“ tas lytis dar ir senatvėje, išlikdami daugiausiai paaugliško proto.

Daug akivaizdžiau, kad iš visų tų trans „teisių“ poreikių atsiranda stambi medicininio verslo šaka, susijusi su lyties keitimo procedūromis (hormonų ir brendimo blokatorių terapijomis bei visokių ten galų nukirpimu ar prisiuvimu, konsultacijomis, etc.), o taip pat jau mano III skyriuje minėtomis laktozei vyrams sukelti preparatais ir ką ten dar beišras. Ji kol kas dar nėra didžiausia medicininio verslo šaka, užtai auga tempais milžiniškais, reiškia, kad kaipo tokia – perspektyviausia. Šalia dar atsiranda blokas visokių ten „valdiškų“ reguliatorių, patarėjų, specialistų, mokytojų, konsultantų, terapeutų ir ko tik norint. Naujoviški filmai, filmukai, rūbai, knygos, žurnalai ir t.t. ir pan. Blogiausiai yra tai, kad visokie tokie „procedūrinimai“ ypač žaloja vargšų „pacientų“ ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą, neatitaisomai, o dar blogiau – visas šis blogis pirmiausiai yra skirtas vaikams, kuriais bjauriausiais būdais manipuliuojama, kad tik išmelžti kuo daugiau pinigų (paprastai – iš mokesčių mokėtojų kišenių). Paminėtina, kad kaip ir su eks-LGBT, kurie yra dabar aršiausi kovotojai prieš LGBT Vakaruose, atsiranda vis daugiau ir eks-trans, kurie kelia vis didesnę sumaištį ir reikalauja kompensacijų už savo gyvenimų sugriovimą.

Transseksualizmo filosofija yra susijusi su transhumanizmo filosofija

Yra ir dar vienas dalykas. Transseksualizmo filosofija yra susijusi su transhumanizmo filosofija, abi yra apie tam tikrą žmogaus transformavimą, abi siekia, kad žmogus nebebūtų priklausomas nuo savo biologijos, o kaip tik ją valdytų. Būtų „žmogus Dievas“, kaip pasakytų Yuval Noam Harari, parašęs ir tokio pavadinimo knygą (Homo Deus), ji yra išversta ir lietuviškai, buvo labai populiari. Jis gi yra ir tokio Klauso Švabo (tikiuosi, kad šitą žinote ir pristatinėti nereikės) kaipo toks spaudos atstovas, o šiaip vadinamas jo dešiniąja ranka. Na, tai jau technologinės filosofijos, judėjimo ar net ruošiamos revoliucijos dalis. Žinoma, „dievais“ žmonės galės tapti nebent už nemažus pinigus, taigi, aišku kam tai skirta. Na, tai jau didžiųjų technologinių ir ypač biotechnologinių korporacijų laukas. Apie žmogaus jungimą su mašinomis (robotais, dirbtiniais intelektais), t.y. kyborgus, kamieninių ląstelių persodinimus, DNR perprogamavimus ar bent jau dažnus organų persodinimus ir atnaujinimus ir t.t. ir pan. Čia jau sunkiau papasakoti, mažiau iš to lauko informacijos nuteka. Žodžiu, neaiškumai, kaip ir su tuo kovid virusu – o kaipgi jis atsirado? Gali būti ir kad visokių tokių panašių eksperimentų metu. Nes šiaip ne viskas ten ir legalu, ypač dėl pasirodančių istorijų apie abortuotų kūdikių panaudojimus, dirbtinius organų auginimus kryžminant žmogaus ląsteles su gyvūnais, bandymus klonuoti žmones ar gal net ir išvis tų žmogaus organų atsigabenimą išpjovus juos iš gyvų žmonių, pvz., kur nors komunistinėje Kinijoje. Žodžiu gyva pekla reikalų, galbūt galinčių mus kada nors atvesti prie tikrosios peklos, tik viskas gana miglota, o neatsakytų bioetikos ir moralės klausimų – gausybė. Tiek, kad tai visiškai atitinka trans filosofiją – žmogaus neturi varžyti gamta per jo įgimtą lytį, jis tai turi galėti išspręsti technologijomis – kaip mano minėta, šiuo metu – hormonais, blokatoriais bei chirurginėmis operacijomis. Beje, pastaruoju atveju tai niekaip nepadeda.

Galų gale, sakyčiau, prie to reiktų priskirti ir įsivažiavusią abortų bei eutanazijos (pagalbinės savižudybės) pramonių filosofijas. Pirmoji – milžiniška seniai, antroji – sparčiai auga. Abortai gi yra pagrindinė mirčių pasaulyje priežastis, toli lenkianti mirčių skaičių nuo visų kitų priežasčių. Statistikai abortus vis dar kaip žmonių mirtis skaičiuoja, ir teisingai daro, nes taip ir yra. Ir dėl jų yra daugiau pasauliui problemų nei dėl LGBT ar trans judėjimų. Apie jas ir pakalbėsiu kitame skyriuje. Teks pakalbėti ir apie eutanazijas, gali būti, kad jos senyviems neturtingiems žmonėms greitai bus skatinamos panašiai taip pat intensyviai, kaip kad lyčių keitimo operacijos dabar užsieniuose yra skatinamos vaikams. Kitame skyriuje irgi pakalbėsiu kodėl. Bet kuriuo atveju tai ta pati filosofija – ne Dievas ir ne gamta turi nuspręsti tavo pagrindinius biologinius faktus – lytį, patį gimimo faktą bei (nesmurtinės) mirties datą.

Gal ne veltui sakoma, kad moteris – visas pasaulis?

Taigi, kaip matote ir vis dar liko ką daug aptarti, vos tik palietus vieną, atrodytų paprastutę temą – moteris. Gal ne veltui sakoma, kad moteris – visas pasaulis? Rizikuoju pralenkti Radžvilą rašant ilgus straipsnius iš daug dalių, bet ką darysi – pabaiga yra pati svarbiausia. Ir ten jau bus atskira, kitokia tema.

Nes iš viso to, ką parašiau, galima būtų ir taip pagalvoti. Kažkokie transhumanizmai, kada ir kaip kas ten bus dar visiškai neaišku. Gerai, bjauru tie visokie trans „fokusai“, na bet tai viskas vyksta užsieniuose, o mums kas? O ir ten, turbūt – vienur tokių durnių pasitaiko, o kitur gal ir ne. Būna gal ir didesnių problemų. Pas mus tų lgbt‘šnikų irgi yra, na bet juk nedaug, ir ką jie jau ten labai? Gal tuoj valdžia pasikeis ir nebebus. Telikuose gal ir yra visokių ten feminisčių ar šiaip baisių ir durnų bobų pilna, bet juk galima ir nežiūrėt.

Niekaip negaliu nesutikti ir su tokia šios temos traktuote. Tuo labiau, kad pats buvau įsijungęs „valdišką“ teliką per kovo 11 d. ir mačiau kaip ten visaip gąsdino, kad gal greitai jau karas ir pas mus, ruoškimės. Turėtų būti baisiau. O ir taip baisu, kad kainos kaip pakilo, taip ir nenukrito, o atlyginimai nelabai kyla. Kaip ir visus, erzina jau nebe dešimtys, bet gal šimtai pačių įvairiausių smulkesnių ir stambesnių (kaip kam) vietinių nesąmonių. Koks dar feminizmas, koks dar LGBT?!

Bet jei rimtai, net ir šitų nelaikau svarbiausiais mums klausimais. Yra keletas svarbesnių. Apie vieną jų ir papasakosiu. Kitame skyriuje.