Apie ją informavau nuo pat pradžių – beveik tiesiai iš paties įvykio, kuris buvo pagrindas vėlesniam teismui, nes ir pats jo metu buvau netoliese
Tai jaučiu pareigą ir pabaigti šia džiaugsminga kalėdine žinia.
Iš pirmo žvilgsnio pats tas įvykis neatrodo labai jau išskirtiniu, tuo labiau rezonansiniu. Na, kažkoks apsvaigęs chuliganas prisikabino prie žmonių aikštėje, pasiskeryčiojo ir pasidaužė. Toli, pvz., iki 40 mln. vagystės iš Nacionalinio Stadijono ar daugybės panašių įvykių, kurių Lietuvoje nestinga – daug didesnio mąsto ir išskirtinesnių aplinkybių.
Visgi, apie šį teismo sprendimą rašau ne vien aš ar keli Lietuvos Šeimų Sąjūdžio žmonės – pažiūrėjau, kad jį šiandien mini kone visa Lietuvos spauda.
Ir niekas nerašo kodėl yra tas toks susidomėjimas. Tuo pačiu visiems tai ir taip „tyliai” aišku. LGBT. Visur, kur tik pasirodo jie, viskas patampa išskirtiniu.
Lygiai taip pat tose eitynėse skandalas kilo išsyk, kai toks Šimaitis sudegino LGBT vėliavą. Suėmė, taip toliau. Nežinau, tiesa, kuo visa tai baigėsi. Šiaip jis buvo pranešęs apie tai, kad vykdys akciją, suderinęs ir t.t.
Žmogus juk taip išreiškė savo nepasitenkinimą ir nepritarimą tų LGBT idėjoms ir tikslams. Žodžio ir išraiškos laisvė, negi ne? Juk po jų eiseną nelakstė ir žmonių nedaužė. Jei, pvz., dabar jau nuteistasis Laurynas būtų sudeginęs Lietuvos Šeimų Sąjūdžio vėliavą ar pvz., išsikėlęs kokį plakatą „Nekenčiu normalių šeimų!”, gal ir būčiau supykęs, bet nematyčiau pagrindo jam dėl to kažkokius ieškinius reikšti.
Betgi teisme jis ištisai aiškino, kad toks jo „kontaktinis” būdas reikšti savo nepasitenkinimą taikaus protesto dalyviais (spardant ir daužant per galvas) – labai normalus ir sveikintinas, mat „jiems nepatinkame mes, o man nepatinka jie” ir todėl jam taip galima.
Ir ne man vienam buvo neramu, kad teismas dar gali jo tokius argumentus už tinkamus priimti. Juk LGBT. Juk išskirtiniai. Deja.
Tai džiaugiuosi, kad bent šiame įvykyje nugalėjo sveikas protas
Labai tikiuosi, kad tai ženklas kalėdinio stebuklo, kad nuo šiol mes vis labiau gyvensime be tokių „išskirtinių” ir „išskirtinumų”. Kur žmonės, norintys išreikšti savo nuomonę, tame tarpe nepasitenkinimą, galės tai daryti įvairiais būdais, bet taikiai – nepriklausomai nuo to, kokia nuomonė reiškiama. Ir kad jokie snukdaužiavimai ir prievartavimai lygiai vienodai bus netoleruojami tarp visų – tiek LGBT, tiek ne LGBT.
Toliau pateikiu tiesiog vieną iš daugybės straipsnių apie nuosprendį:
Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį kaltu dėl smurtavimo prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvius pripažino vasarą vykusių LGBTIQ eitynių dalyvį Lauryną Laurinavičių.
Jo veiksmus Katedros aikštėje ir Odminių skvere per šių metų vasarą vykusias LGBTIQ eitynes teismas įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir skyrė laisvės apribojimo bausmę vieniems metams be intensyvios priežiūros.
L. Laurinavičius turės dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat 40 valandų neatlygintinai dirbti socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos stokojančiais asmenimis. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį taip pat įpareigotas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Trims nukentėjusiems L. Laurinavičius turės iš viso atlyginti daugiau nei 1,3 tūkst. eurų neturtinę ir turtinę žalą
„Teismas nustatė, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją ir iš esmės iš dalies kaltinamojo duotus parodymus. Nors kaltinamasis nepripažino, kad savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką, tai vertino kaip gynybinius veiksmus, kaip provokuojančius nukentėjusiųjų veiksmus, vis dėl to byloje nustatyta, kad kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, nukentėjusieji išsigando, pasijuto šokiruoti. Kaltinamojo veiksmai pasirodė ir plačiai buvo komentuojami visuomenės informavimo priemonėse, visi veiksmai buvo atlikti kitų žmonių akivaizdoje: vieni stovėjo ir žiūrėjo, kiti filmavo ir fotografavo, treti jautėsi šokiruoti. Kaltinamojo veiksmai buvo nulemti pačio nepasitenkinimo dėl deklaruojamų išsakymų, kitokių vertybių“, – sakė teisėja Kristina-Gelgotė.
Šį nuosprendį teismo salėje susirinkę nukentėjusieji pasitiko plojimais, viena nukentėjusioji atėjo apsigaubusi vėliava. Byloje nukentėjusiais pripažinti penki asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai.
Šioje byloje viena iš nukentėjusiųjų – Lietuvos šeimų sąjūdžio tarybos narė Daiva Narkevičiūtė. Jai teismas iš L. Laurinavičiaus priteisė 50 eurų neturtinės žalos ir 150 eurų turtinės žalos. „Ta turtinė, neturtinė tai tik tarp kito, labiausiai mane tenkina teismo spendimas, kuris neliečia turtinių reikalų. Esu absoliučiai patenkinta, nesu kerštinga, bet labiausiai man patinka teismo nuosprendžio vieta, pagal kurią nuteistasis turės atlikti visuomenei naudingą darbą būtent globos, senelių įstaigose. Jeigu žmogus visuomenę sugeba įžeisti savo veiksmais, lygiai taip jis turi jos atsiprašyti per pagalbą visuomenei. Labai simboliška, kad šis sprendimas yra priimtas Kūčių išvakarėse. Kaip krikščionė esu labai patenkinta ir noriu padėkoti visų pirma prokurorei už kietą stuburą, kuri gindama, viešąjį interesą, šią bylą privedė iki teismo, ir teisėjai kuri priėmė labai teisingą sprendimą“, – žurnalistams sakė D. Narkevičiūtė. Ji pasakojo, kad iki šiol jaučia skaudulį dėl įvykio.
Kitas nukentėjusysis apgailestavo, kad savo poelgiu jaunas žmogus susigadino gyvenimą, po šio nuosprendžiu tampa teistu. „Gaila, galėtų būti naudingas visuomenei, galėtų šeimą turėti, vaikus augintų, dabar eina tokiu keliu. Gaila žmogaus prieš Kalėdas. Ar čia yra kuo džiaugtis? Jaunas žmogus, visko būna“, – sakė jis.
Dar kitas nukentėjusysis svarstė, kad po nuosprendžio L. Laurinavičius padarys išvadas, susimąstys, gal prisijungs prie Lietuvos šeimų sąjūdžio ir bus aktyvus kovotojas už šeimos vertybes.
Nuosprendis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas
Bylos duomenimis, 29 metų L. Laurinavičius birželio 8 dieną, apie 16 val., viešoje vietoje, sostinės Katedros aikštėje priėjo prie Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvių ir įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, įtariama, tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą vienos moters rankose laikytą skėtį ir jį sugadino, tokiu būdu padarydamas jai turtinę žalą. Paskui, žodinio konflikto su kitu asmeniu metu, rankos kumščiu pastarajam sudavė smūgį į veidą, po ko žmogus nukrito ant žemės, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Tęsdamas savo veiksmus, L. Laurinavičius viešoje vietoje, Vilniaus Odminių skvere, priėjo prie viešosios įstaigos „Krikščioniškosios kultūros institutas“ organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, nepriimtinu, iššaukiančiu elgesiu, užgauliodamas susirinkimo dalyvius, juos provokavo. Paskui, pribėgęs prie į Odminių skverą dviračiu atvažiavusio vyro, paėmė pastarąjį už kairės rankos ir, tempdamas į save, parvertė jį su dviračiu ant žemės. Vyrui atsikėlus, dar kartą pastarąjį pastūmė, pargriovė ant žemės bei dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas dviračiu atvažiavusiam vyrui fizinį skausmą.
Nukentėjusieji teisme nagrinėjant šią bylą pasakojo, kad L. Laurinavičius šaukė, kad visi kunigai yra pedofilai, šoko „labai nepadorų šokį“, šaukė „pederastai“, viešoje vietoje imitavo lytiną aktą ir masturbaciją
Prokuratūra teigė, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad savo akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu L. Laurinavičius demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai.
