Šokių mokytoja nenorėjo naudoti lyčiai neutralių išsireiškimų
Nors tolerancija vieni kitiems yra sveikintinas dalykas, tačiau vis dažniau galima išgirsti, kaip prisidengiant tolerancija paminamos kitokią nuomonę turinčių žmonių teisės. Štai dabar išaiškėjo, jog pramoginių šokių mokytoja elitiniame Prancūzijos „Science Po“ universitete dirbusi moteris neteko darbo vien todėl, kad atsisakė keisti įprastą vyrų ir moterų terminologiją. Ji sulaukė griežtų priekaištų, jog studentus norėjo vadinti tik vyrais ir moterimis, o ne naudoti su lytimi nesusijusią kalbą.
Buvusi „Sciences Po“ mokytoja Valerie, kuri nenorėjo atskleisti pilnos savo pavardės, aiškino[1]:
„Aš sakau moterys vienoje pusėje, o vyrai – kitoje, nes šokyje yra vaidmuo vyrui ir moteriai. Tai yra priežastis, kodėl patraukėme skirtingais keliais.“
Buvusi pramoginių šokių mokytoja teigė, kad universiteto atstovai surengė su ja susitikimą dėl jos vartojamos „diskriminacinės“ kalbos ir reikalavo keisti įprastą terminologiją. Universitetas pageidavo, kad moteris vartotų tokius žodžius kaip „lyderis“, „sekėjas“ ir panašiai, o „vyrai“ ir „moterys“ visiškai dingtų iš mokytojos žodyno. Vėliau dėl šios priežasties Valerie išėjo iš darbo, nes atsisakė paklusti tokiems reikalavimams.
Atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl mokinio skundo
„Sciences Po“ yra prestižinis, dar 1872 metais įkurtas universitetas. Jis laikomas elitine mokymo įstaiga, nes jame vykdomas sudėtingas priėmimo procesas, dėl kurio daugybė norinčiųjų taip ir nepatenka į universiteto studentų sąrašus.
Valerie jame dirbo specializuodamasi į tango, valso, salsos ir kitų pramoginių šokių stilius, siūlydama besimokantiems asmenims įdomią popamokinę programą.
Įprastas jos darbas pakrypo link šaltų santykių su vadovybe, kai buvo gautas studento skundas. Vėliau šio asmens žodžius patvirtino ir keli kiti studentai, kurie teigė, kad Valerie išsakė „diskriminacinio pobūdžio pastabas dėl vyrų vaidmens šokyje“. Universiteto atstovai sakė:
„Prašėme jos susilaikyti nuo tokio elgesio, tačiau ji to nenorėjo daryti ir nusprendė nebetęsti pamokų.“
Su Paryžiaus žiniasklaida bendravęs mokinys apibūdino Valerie kaip senų pažiūrų mokytoją, kuri privertė klasę „jaustis nesmagiai“.
Po skundų universitetas perspėjo moterį nutraukti diskriminacinius komentarus, bet ji nepanoro keisti savo kalbos ir galiausiai liko be darbo. Tuomet spauda pradėjo mirgėti nuo antraščių, kad mokytoja buvo atleista, tačiau „Sciences Po“ atstovai tvirtino, jog pati mokytoja informavo nebenorinti tęsti pamokų šioje mokymo įstaigoje.
Tuo tarpu Valerie žurnalistams teigė, jog paprasčiausiai atsisakė „nusilenkti diktatūrai“:
„Mane cenzūruoja. Aš nenusilenksiu diktatūrai. Pamirškite apie politinį korektiškumą. Kas toliau? „Gulbių ežeras“ su gauruota gulbe?“
Keisti sąvokas bei atsisakyti lyties kalboje norima ir Lietuvoje
Iš tiesų noras atsisakyti su lytimi susijusių sąvokų jau pastebimas ir mūsų šalyje. Tiesa, tokie siūlymai kol kas nesulaukia didelio susidomėjimo ir dažnai pasitinkami su aršia kritika ar tiesiog būna išjuokiami.
Štai bene labiausiai nuskambėjo Vilniaus universiteto sprendimas pristatyti lyčiai jautrios kalbos gaires. Nors žmogaus teisių aktyvistai ir kai kurie lingvistai gyrė siūlomus pokyčius ir aiškino, kad jie anaiptol nesikėsina į gramatiką, o tiesiog atspindi pokyčius visuomenėje ir lygybę, likę žmonės tuo smarkiai abejojo.
Išplatintose gairėse buvo teigiama, kad yra itin svarbu naudoti lyčiai jautrią kalbą, atsisakant išskirtinai vyriškosios giminės formos, nes tai „yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė“[2]. Gairėse taip pat buvo pateikiami pavyzdžiai, kaip būtų galima vengti nuorodų į asmens lytį: naudoti giminės skirtumų nepabrėžiančią arba beasmenę formą, trumpinti žodžius, jog liktų neaiški giminė ar net naudoti tokį naujadarą kaip „žmoga“.
Pasigirdus tokiems siūlymams, dalis Seimo narių suskubo kritikuoti Vilniaus universiteto gaires. Pavyzdžiui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė[3]:
„Manau, kad ne visos moterys norėtų, kad į jas kreiptųsi niekatrąja gimine. Matyt, ne visada pokytis yra pažanga – gali būti ir regresas.“
Jam antrino ir Seimo narys Audronius Ažubalis, padėjęs parašą prie griežto kreipimosi į universitetą, raginant atšaukti tokias naujoves:
„Lietuvos Respublikoje yra priimtos bendros lietuvių kalbos vartojimo taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus; lietuvių kalba negali tapti jokios ideologijos tarnaite ir įrankiu indoktrinuoti jaunimą. Būtina suvokti lietuvių kalbos reikšmę mūsų pačių ir pasaulio kultūrai, atsargiai vertinti kalbinius eksperimentus ir nepasiduoti užsiangažavusių „naujovėms“ grupių siūlymams.“
O neseniai buvo išgirsta ir apie dar vieną bandymą keisti nusistovėjusį lietuvių kalbos naudojimą, kai grupė parlamentarų parengė naują Valstybės kalbos įstatymo projektą. Šį projektą planuojama priimti kaip konstitucinį įstatymą.
Nors viena iš projekto autorių Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė[4], kad projekte nenumatyta daug naujovių, tačiau paaiškėjo, jog siūloma išimti asmenvardžių rašybą. Tai reikštų, kad Konstitucija negintų vieno iš lietuvių kalbos aspektų, o asmenvardis būtų rašomas bet kokia kalba, nesistengiant jo sulietuvinti ir pridėti moteriškąją ar vyriškąją giminę, naudoti tik lietuvių kalbai būdingas raides ir panašiai.
