Siekia, kad Europoje nebūtų uždraustas naudojimasis „TikTok“ programėle
Vakarų valstybėms vis gausiau kalbant apie draudimą naudotis kinų socialine platforma „TikTok“ (šiuo metu – pagrinde vyriausybių tarnautojų įrenginiuose), programėlės kūrėjai teigia tokio žingsnio nesuprantantys ir visomis išgalėmis siekia išlaikyti Vakarų šalių vartotojus. Jie Europoje pradeda įgyvendinti projektą „Project Clover“, kuriuo sieks įtikinti valstybių reguliavimo institucijas, kad programėlė esą nekelia pavojaus vartotojų duomenų saugumui.
Naujas projektas žada, kad Europos duomenys bus atskirti nuo Kinijos sistemų ir kad „TikTok“ Europos sektorių prižiūrės trečioji šalis. Tokie užmojai labai panašūs į JAV vykdomą „Teksaso projektą“, kuriuo siekiama pasiūlyti tam tikrą vidaus duomenų rinkimo priežiūrą federalinei vyriausybei už daugiau nei 1 mlrd. dolerių[1].
Pagal Kinijos įstatymus „TikTok“ patronuojančioji bendrovė „ByteDance LTD“ privalo dalytis renkamais duomenimis su Kinijos komunistų partija, todėl keliose šalies valstijose kilo susirūpinimas dėl kibernetinio saugumo ir valstybinių elektroninių prietaisų draudimų.
Trečiadienį JAV Kongresas nubalsavo už tai, kad prezidentui Joe Bidenui būtų suteikti įgaliojimai uždrausti „TikTok“, o programėlė paskelbė, kad kiekvienai jaunesnio nei 18 metų vartotojo turimai paskyrai esą bus nustatytas 60 minučių kasdienis naudojimosi limitas. Pranešama, kad Baltieji rūmai rengia sprendimą dėl „TikTok“, nors kol kas nėra aišku, ar socialinės žiniasklaidos paslauga bus uždrausta.
Baiminamasi, kad Kinijos vyriausybė per socialinę platformą gali kontroliuoti milijonus žmonių
FTB direktorius Christopheris Wray Senato žvalgybos komitetui liudijo, kad Kinijos komunistų partija (KKP) gali kontroliuoti milijonų „TikTok“ vartotojų įrenginius. Jis patvirtino, kad jei „TikTok“ patronuojančioji bendrovė „ByteDance U.S.“ bendradarbiautų arba būtų priversta bendradarbiauti su KKP, Kinijos vyriausybė galėtų manipuliuoti milijonų vartotojų duomenimis[3].
Ch. Wray taip pat perspėjo, kad KKP gali pasinaudoti šia programėle, kad sukurtų istorijas, kurios neva supriešintų pačius amerikiečius. Jis taip pat įspėjo, kad būtų sunku nustatyti bet kokias KKP manipuliacijas, nes Kinijos vyriausybė galėtų kontroliuoti „TikTok“ naudotojų įrenginiuose esančią programinę įrangą. KKP veikloje, kuri labai skiriasi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, riba tarp privataus ir viešojo sektorių esą neegzistuoja.
Abi pusės ragino apriboti arba uždrausti „TikTok“ JAV, o Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas balsavo už tai, kad prezidentui J. Bidenui būtų suteikti įgaliojimai uždrausti šią programėlę – tai būtų pats griežčiausias JAV apribojimas bet kuriai socialinės žiniasklaidos programėlei.
Daugiau nei 30 valstijų, Kanada ir Europos Sąjungos politikos institucijos jau uždraudė šią platformą. Kritikai teigia, kad dėl „TikTok“ priklausymo Kinijai kyla pavojus jos vartotojų duomenims, nes pagal Kinijos įstatymus Kinijos bendrovės privalo dalytis informacija su vyriausybe. Tačiau „TikTok“ tvirtina, kad veikia nepriklausomai ir saugo JAV vartotojų duomenis bendradarbiaudama su „Oracle“.
Remiantis portalu „The Washington Post“, Kinijos vyriausybė kontroliuoja 1 % vienos iš „ByteDance“ vietos patronuojamųjų įmonių akcijų ir užima vieną iš trijų vietų patronuojamosios įmonės valdyboje[3].
Tuo tarpu JAV nacionalinio saugumo agentūros direktorius Paulas Nakasone išreiškė susirūpinimą dėl „TikTok“ galimybių palengvinti plataus masto įtakos operacijas ir duomenų rinkimą. Jis pabrėžė šios socialinės platformos gebėjimą kontroliuoti savo algoritmą ir daryti įtaką vartotojams, atsižvelgiant į tai, kad programėle naudojasi daugiau kaip 100 mln. amerikiečių[4].
Grėsmė saugumui staiga kilo dėl smarkiai išaugusio „TikTok“ populiarumo
Taigi, galima ieškoti, kur pakastas šuo, kai grėsmes nacionaliniam saugumui kelti pradėjo būtent socialinė platforma „TikTok“ (jos vartotojai žino ir tai, kad ji nėra taip cenzūruojama kaip kitos socialinės platformos), o ne Kinijoje gaminami įrenginiai (pavyzdžiui, mobilieji telefonai, televizoriai, kompiuteriai ir pan.). Idėja tokia, kad Europai ir kitoms prie jos prisijungusioms valstybėms masiškai uždraudžiant „TikTok“ dėl neva nacionalinio saugumo, derėtų tuo pačiu uždrausti ir visus įrenginius, atkeliaujančius iš Kinijos, kurie taipogi gali sėkmingai rinkti duomenis apie vartotojus ir sėkmingai juos perduoti atitinkamoms žvalgybos institucijoms.
Visame šiame chaose galime pastebėti, kad pagrinde už visko kyšo verslo interesų ausys. Į rinką atėjęs ir joje užsilaikęs kinų socialinis tinklas neabejotinai tapo tam tikru spyriu į užpakalį iki šiol socialinių tinklų karaliais tituluotiems „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“ ir pan.
Dar pernai metais tokie nuogąstavimai skambėjo iš pačių socialinių tinklų vilkų pusės – apie pokyčius platformose pareiškė „Facebook“ ir „Instagram“, kurie neva reikalingi tam, kad į juos pritraukti daugiau įtakingų ir įžymių asmenų ir tokio vaizdo turinio kūrėjų įrašų[5].
Markas Zuckerbergas, „Facebook“ patronuojančiosios bendrovės „Meta“ generalinis direktorius, apibūdino šį pokytį kaip „esminį perėjimą“. Bendrovė neslepia susidurianti su konkurencija ir iššūkiais, įskaitant kasdienių vartotojų praradimą ir auditorijos senėjimą.
Bendrovė „Facebook“ pristatė į „TikTok“ figūruojančius panašius trumpus vaizdo įrašus, vadinamus „Reels“ ir pranešė pertvarkanti programėlę „Facebook“ taip, kad ji atrodytų ir būtų kuo panašesnė į pagrindinį „TikTok“ puslapį „For You“.
Kitaip tariant, nei vienas socialinis tinklas ar juo labiau patys Vakarai nenori atsisakyti savo įtakos formuojant jaunuolių ir jau gerokai subrendusių žmonių nuomonių. Kol „TikTok“ netaiko politinių „ribų“ politikos, jis tampa pavojingas patiems Vakarams. Juk tai, kaip masių nuomonę formuos Kinija, nebūtinai gali patikti.
Socialinės platformos uždraudimo klausimas jau svarstomas ir Lietuvoje
Ilgai netruko, kol masinio „TikTok“ uždraudimo mada atėjo ir į Lietuvą, kur taip pat buvo iškeltas klausimas dėl šios socialinės platformos saugumo ir galimybės Kinijai pasinaudoti svarbiais valstybės duomenimis. Tokį klausimą jau iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pasiūlęs idėją apriboti valstybių pareigūnų galimybes naudotis šia kinų socialine platforma.
Apie tai, kad programėlė turėtų būti uždrausta vyriausybiniuose įrenginiuose, prieš tai jau buvo prakalbusi ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra priimta.
Draudimus naudotis socialine platforma šiuo metu jau taiko Indija, Taivanas, JAV, Kanada, Pakistanas, Afganistanas bei tokios ES valdžios institucijos kaip Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba.
