Jau ir lietuviai skatinami atsisakyti „TikTok“

Baimės kyla iš to, kad niekas negali paaiškinti „TikTok“ veikimo algoritmų

Kai kurioms pasaulio valstybėms nusprendus pamažu atsisakyti kiniškų programėlių, apie tai po truputį pradėjo svarstyti ir Lietuva, argumentuodama nacionaliniu saugumu. Internautų širdis užkariavusios trumpų vaizdo įrašų programėlės „TikTok“ jau greitai gali nebelikti Lietuvoje – nors kol kas tokių drastiškų sprendimų priimti neketinama, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) pro padidinamąjį stiklą žvelgia į visas kinietiškas programėles. Lietuviai, kaip ir viso pasaulio žmonės yra skatinami atsisakyti Kinijai suteikti prieigą prie savo asmens duomenų. Apie „TikTok“ programėlės atsisakymą jau kalba vis daugiau valstybių.

Žmonėms patinka lengvas, greitas ir neįpareigojantis turinys, štai todėl programėlė „TikTok“ tapo neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi. Gyventojai teigė, kad jiems patinka trumpi įrašai ir „TikTok“ naudojimo algoritmas, kuriuo remiantis vartotojams pateikiami tik tie įrašai, kurie jiems labiausiai patiktų. Tiesa, nors ir kokia bebūtų populiari ši platforma, gyventojai neslepia, kad laiką, praleidžiamą joje, derėtų mažinti, mat programėlė jo suryja išties daug^[1].

Nustatyta, kad populiariausia ši programėlė Lietuvoje yra tarp 18-24 metų jaunimo.

„NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis teigė, kad visas „TikTok“ algoritmas nėra skaidrus ir niekas esą negali paaiškinti, kaip jis tiksliai veikia. Dėl šių priežasčių, pasak jo, ir atsiranda vis daugiau spėliojimo apie programėlės nusitaikymą į tam tikras žmonių, demografines grupes ar net šalis.

Anot kibernetinio saugumo eksperto Edvino Kerzos, „TikTok“ atvejis (Jungtinei Karalystei esą pavyko išsiaiškinti, kad šią programėlę valdančios bendrovės darbuotojai Kinijoje ja naudojasi sekdami kelis vakarų žurnalistus) labai panašus į „Yandex“ atvejį bei kinietiškus 5G telefonus, kurie siųsdavo duomenis į Kiniją. Tam, kad iš tiesų išsiaiškinti, kas yra kas, pasak E. Kerzos, reikia atlikti bent minimalų techninį vertinimą ir įsitikinti, kad „Tik Tok“ nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui^[1].

Visgi, kol kas KAM apie programėlės uždraudimą Lietuvoje teigė nesvarstanti, bet pabrėžė, kad po jos padidinamuoju stiklu atsidūrė visos kinietiškos programėlės.

Dėl vartotojų duomenų perdavimo Kinijai po padidinamuoju stiklu atsidūrė ir daugiau bendrovių

Tačiau „TikTok“, turinti, pavyzdžiui, vien tik JAV daugiau nei 138 milijonus vartotojų, nėra vienintelė programėlė, dėl kurios grėsmės nacionaliniam saugumui kyla klausimų. Skelbiama, kad mažiausiai 27 valstijos ir federalinė vyriausybė uždraudė naudoti šią programėlę vyriausybiniuose įrenginiuose, o vartotojams, norintiems ją įsidiegti, patariama tą daryti tame išmaniajame įrenginyje, kuris nėra prijungtas prie namų tinklo.

Kai kurios valstijos dėl kylančio susirūpinimo vartotojų duomenų saugumu taip pat uždraudė ir kitas Kinijai priklausančias programėles ir platformas kaip antai „Weibo“, „WeChat“ ir „Alibaba“^[4].

Su nacionalinio saugumo problemomis akistaton stojo ir telekomunikacijų bendrovė „Huawei“, kurios gaminių pardavimą ir importą JAV nusprendė uždrausti Federalinė komunikacijų komisija (FCC).

Panašius kaltinimus išgirdo ir bendrovės „Xiaomi“, „OnePlus“ ir „Oppo“, o neseniai paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad Kinijoje pagamintuose operacinės sistemos „Android“ telefonuose yra „nerimą keliantis skaičius“ iš anksto įdiegtų programų, kurios suteikia pavojingų privilegijų.

Šendžene įsikūrusi didžiausia dronų pardavėja DJI taip pat susidūrė su apribojimais, be kita ko, buvo įtraukta į Gynybos departamento JAV veikiančių „Kinijos karinių bendrovių“ sąrašą, nors pati bendrovė neigia tokia esanti.

Siekiant apriboti neskelbtinų prekių ir technologijų pardavimą subjektams, kurie kelia susirūpinimą nacionaliniam saugumui, paskelbtas JAV Prekybos departamento subjektų sąrašas, kuriame naujai buvo įtrauktos 25 Kinijos bendrovės ir organizacijos. Pekine įkurta kompiuterių milžinė „Lenovo“ į sąrašą nepateko, tačiau JAV kariuomenė nustojo naudotis jos technologijomis, nustačiusi, kad duomenys buvo perduodami atgal į Kiniją^[4].

Atsižvelgiant į šiuos nuogąstavimus, naudotojams patariama atsargiai vertinti savo naudojamas technologijas ir atsižvelgti į duomenų rinkimo ir perdavimo į kitas šalis galimybes.

Programėlę uždraudė naudoti vyriausybiniuose įrenginiuose

JAV vyriausybė ėmėsi sprendimo uždrausti naudoti „TikTok“ federalinei vyriausybei priklausančiuose įrenginiuose išreiškus susirūpinimą nacionaliniu saugumu, kuris susijęs su Kinijoje įsikūrusia patronuojančia bendrove „ByteDance“.

Šis draudimas įpareigos federalinės vyriausybės darbuotojus pašalinti programėlę iš savo įrenginių, nebent ji būtų naudojama nacionalinio saugumo ar teisėsaugos veikloje^[5].

Šį žingsnį žengė valstijų ir federalinių įstatymų leidėjai, kurie baiminasi, kad Kinijos vyriausybė gali naudotis „TikTok“, kad galėtų gauti prieigą prie JAV naudotojų duomenų. Kelios daugiausia respublikonų valdomos valstijos, įskaitant Teksasą, Pietų Dakotą ir Virdžiniją, taip pat neseniai uždraudė naudoti „TikTok“ valstijų vyriausybių išduotuose įrenginiuose.

Be pastangų apriboti „TikTok“ naudojimą, įstatymų leidėjai pateikė įstatymų projektus ir pritarė veiksmams, kuriais siekiama visiškai uždrausti bendrovei veikti JAV.

„Tik Tok“ pranešė apie tai, kad kai kurie jos darbuotojai Kinijoje turi prieigą prie ES paskyrų duomenų

Socialinės žiniasklaidos milžinė neslėpė, jog kai kuriems darbuotojams buvo prieinami JK bei ES piliečių, turinčių paskyras „TikTok“ duomenys ir pridūrė, kad privatumo politika buvo „pagrįsta įrodytu poreikiu atlikti savo darbą“^[3]. Anot „TikTok“, ši politika buvo taikoma „Europos ekonominėje erdvėje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje“.

Platformos privatumo vadovė Europai Elaine Fox teigė, kad pasaulinė komanda esą padėjo išlaikyti „nuoseklią, malonią ir saugią“ naudotojų patirtį.

Ji pridūrė, kad nepaisant to, jog šiuo metu „Tik Tok“ Europos vartotojų duomenis saugo JAV ir Singapūre, tam tikri bendrovės darbuotojai, esantys Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje, Izraelyje, Japonijoje, Malaizijoje, Filipinuose, Singapūre, Pietų Korėjoje, JAV turi nuotolinę prieigą prie programėlės vartotojų Europoje duomenų.

Pasak E. Fox, net ir suteikiant tokias prieigas esą yra taikomi įvairios ir griežtos saugumo kontrolės priemonės, taikomi metodai, pripažįstami pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR)^[3].

Tą pačią savaitę JAV ryšių priežiūros tarnybos aukščiausio rango pareigūnas pareiškė, jog „Tik Tok“ nedelsiant turi būti uždrausta Amerikoje.

Jungtinė Karalystė uždraudė programėlės naudojimą

2022 metų rugpjūtį JK parlamentas nusprendė uždrausti programėlę „TikTok“ argumentuodamas rizikomis dėl duomenų perdavimo Kinijos vyriausybei^[2].

Aukšto rango politikai pasisakė už programėlės uždraudimą tol, kol pats „TikTok“ nepateiks jokių „patikimų garantijų“, kad jokie vartotojų duomenys nebus perduoti Kinijai.

Tačiau Kinijos bendrovei „ByteDance“ priklausanti „TikTok“ neigė, kad ją kontroliuoja Kinijos vyriausybė.

Remiantis parlamento narių išplatintu laišku, „TikTok“ vadovai „negalėjo patikinti parlamento narių, kad bendrovė galėtų užkirsti kelią duomenų perdavimui „ByteDance“, jei patronuojančioji bendrovė to paprašytų“. Įžvelgiamas pavojus nacionaliniam saugumui, kurį kelia Kinijos technologijos, yra vienas iš kelių klausimų, dėl kurių pastaruoju metu tarp Londono ir Pekino tvyro įtampa.

Šiuo metu ši programėlė jau užblokuota Indijoje, Azerbaidžane, Indonezijoje ir dalyje JAV valstijų.