Tarnybiniame telefone įdiegta programėlė gali tapti Kinijos saugumo struktūrų taikiniu
Įvairioms pasaulio valstybėms priimant sprendimus blokuoti trumpų vaizdo įrašų programėlę „TikTok“, panašios taktikos imasi ir Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, panoręs apriboti valstybės pareigūnų teises ir uždrausti jiems naudotis šia programėle argumentuojant galimu Kinijos šnipinėjimu. Dar prieš jam pradedant apie tai kalbėti, apie tai prabilo ir Krašto apsaugos ministerija, tačiau kol kas ji patvirtino apie griežtus draudimus dar negalvojanti.
L. Kasčiūnas tvirtai įsitikinęs, kad jei dirbi valstybės tarnyboje, negali leisti išlysti nė menkiausiam siūlo galui, suteikiančiam galimybę priešui „užsikabinti“. Taip jau nutiko ir su vis labiau net tarp politikų populiarėjančia (ypatingai prieš rinkimus) kinų programėle „TikTok“. NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad valstybės pareigūnai, besinaudojantys šia platforma, gali sulaukti rimtų bėdų[2].
Pasak parlamentaro, nesvarbu ar tai Kinijos įmonės, ar jai priklausančios programėlės, ar socialiniai tinklai ir panašiai – visi jie yra įpareigoti oficialiai teikti informaciją Kinijos vyriausybei. Todėl turint anketą „TikTok“ nederėtų atmesti, jog programėlėje pateikti asmeniniai duomenys gali atsidurti Kinijos saugumo struktūrų dėmesio centre.
„Ir jeigu tu esi ypač sprendimų priėmėjas, politikas, valstybės tarnautojas, pareigūnas, karys ir mėgsti „TikTok“, kai kurie, žinau, iš Seimo narių tą daro, tu gali turėti po to rimtų bėdų. Na, turiu omenyje, čia jau yra šantažo galimybė“, – teigė NSGK pirminininkas[2].
L. Kasčiūnas neneigė, kad artimiausiu metu gali būti pradėta svarstyti dėl tarnybinių telefonų ir priimti galbūt ir dar griežtesnius sprendimus.
Krašto apsaugos ministerija svarsto apie rekomendacijas atsisakyti „TikTok“ tarnybiniuose telefonuose
Tuo tarpu ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovas patikino, kad šiuo metu svarstoma pasekti kai kurių Vakarų valstybių pavyzdžiu ir kol kas bent jau nerekomenduoti naudoti šio socialinio tinklo.
„Svarstome tą patį kelią, kaip buvo su programine įranga „Kaspersky“ (rusiška kibernetinio saugumo programa) – tai galėtų būti tiesiog rekomendacija visoms valstybės institucijoms nenaudoti šios programinės įrangos tarnybiniuose įrenginiuose. Dėl įstatymų keitimų kol kas svarstymų nėra“, – teigė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Antanas Aleknavičius[4].
Tačiau tuo pačiu KAM tokiu sprendimu ir suabejojo, mat tuomet gautųsi, kad ministerija kontroliuoja valstybės pareigūnus, o pasak A. Aleknavičiaus, kadangi kiekviena institucija atsako už savo mobiliųjų įrenginių naudojimą bei valdymą, todėl nėra aišku, kaip jie būtų patikrinami.
„Rekomendacija ar draudimas – sąmoningiems vadovams, manau, didelio skirtumo nėra, ypač kai grėsmės pakankamai aiškios“, – tęsė A. Aleknavičius[4].
Dėl draudimų labiausiai nukentėtų ekonomikos ir inovacijų ministrė
O štai ministrei Aušrinei Armonaitei tokie draudimai, panašu, nebūtų į naudą, mat pagrindinė jos auditorija – būtent „TikTok“ vartotojai, dėl kurių ji negaili laiko sukonstruoti trumpųjų vaizdo įrašų ir net pasiteirauti nuomonės, kokį turinį jie labiau norintys matyti.
Šiuo metu ministrės „TikTok“ anketos sąskaitoje – 12,9 tūkst. sekėjų. Ir, tikėtina, jog jai nebūtų taip smagu visus juos nubraukti vienu mygtuko paspaudimu tiesiog ištrinant šią socialinę platformą.
Ministrės komunikacija per socialinius tinklus jau buvo įvertinta ir pačių internautų, ir politologų. Kol internautai svarstė, ar tokio lygio politikei apskritai derėtų darbo metu kurti „TikTok’us“ ir rinkti sekėjus, politikos ekspertai teigė, kad politikų bendravimas su visuomene socialinių tinklų pagalba yra „inovatyvus ir sveikintinas žingsnis“[5].
Vakarų valstybės viena po kitos atsisako kinų socialinės platformos
Vasario pabaigoje apie savo sprendimą uždrausti naudotis „TikTok“ oficialiuose renginiuose paskelbė Europos Komisija[6]. Komisijos sprendimu, EK dirbantys pareigūnai nebegali naudotis šia programėle net ir asmeniniuose įrenginiuose, jei juose yra oficialių programėlių.
Skelbiama, kad Komisija nurodė pareigūnams ištrinti šią programėlę iš savo įrenginių kaip įmanoma greičiau ir tą padaryti iki kovo 15 dienos.
Dalis JAV dar pernai metais nusprendė priimti sprendimą uždrausti naudotis Kinijos trumpų vaizdo įrašų programėle federalinei vyriausybei priklausančiuose įrenginiuose.
Valstijų tarnautojai šia programėle gali naudotis tik tais atvejais, kai tai naudojama nacionalinio saugumo ir teisėsaugos veiklose argumentuojant tuo, kad Kinijos vyriausybė „TikTok“ gali pasinaudoti kaip įrankiu JAV naudotojų duomenims susirinkti.
Šiuo metu programėle jau uždrausta naudotis Indijoje, Taivane, JAV, Kanadoje, ES valdžios institucijose (Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir ES Taryboje), Pakistane bei Afganistane[7].
