<h2>Krizės mastą suvokia ne visi valdžios atstovai</h2>
<p>Energijos krizė lemia ypač sunkius laikus Europoje. Susidarius tokiai situacijai, visų šalių politikams ir valdžios atstovams turėtų būti pats darbymetis – būtina pasirengti labai realiam energetikos šaltinių trūkumui, paruošti planus, kaip padėti piliečiams atlaikyti sunkmetį. Tačiau, kitaip nei tikėtasi, iššūkiai Europoje atskleidė ne tik nepasirengimą jiems, bet ir dalies valdžios atstovų realios situacijos suvokimo bei kompetencijos stoką.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai rėžė, kad dėl infliacijos esą kalta didelė žmonių perkamoji jėga. Pasak jos, lietuviai turi tiek daug pinigų, kad perka nežiūrėdami į kainas, tad jos ir išsilaiko bei auga būtent dėl to.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau tokių alternatyvių požiūrių nestokoja ne tik Lietuvos valdžios atstovai, bet ir aukšto rango politikai kitose Europos šalyse.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pačiame krizės įkarštyje atskleidė, kad beveik nieko neišmano apie ekonomiką, įrodydamas, kad nežino, kas yra nemokumas. </p>
</blockquote>
<p>Toks R. Habecko neišmanymas kaip reikiant supykdė Vokietijos pramonės atstovus.</p>
<h2>Vokietijoje – pasipiktinimas ministro suvokimo stoka</h2>
<p>Vokietijos žiniasklaida paskutinėmis dienomis kalba apie ekonomikos ministro R. Habecko kompetenciją arba tiksliau, jos stoką.</p>
<p>Televizijos vakaro pokalbių laidoje „Maischberger" apsilankęs ministras turėjo pateikti savo įžvalgų apie Vokietiją bei visą Europą užklupusią energijos krizę ir ekonominį sunkmetį, tačiau vietoje to, pademonstravo savo žinių trūkumą[1].</p>
<p>Ministras, kalbėdamas apie verslą ir pramonę bei įmonių bandymus išgyventi šią krizę, regis, nežino, kaip veikia ekonomika.</p>
<blockquote>
<p>„Įmonės turi gaminti, parduoti, gauti pelno. Kitais atvejais jos nedirba," – teigė R. Habeckas[2].</p>
</blockquote>
<p>Kai „Maischberger" laidoje ministras buvo paklaustas, ar mato pagrindo dideliam susirūpinimui, ir ar tikisi, kad iki ateinančios žiemos pabaigos kils nemokumo banga, jis atsakė taip:</p>
<blockquote>
<p>„Ne, nesitikiu. Galiu įsivaizduoti, kad tam tikros pramonės šakos paprasčiausiai laikinai nutrauks gamybą." </p>
</blockquote>
<p>Kai laidos vedėja nusistebėjusi paklausė, kaip pramonės šakos nebankrutuos, jeigu bus priverstos nutraukti gamybą, R. Habeckas atrodė akivaizdžiai sumišęs ir ėmė kalbėti apie kylančias kainas, pavyzdžiui, kepyklose:</p>
<blockquote>
<p>„Ir kaip dabar matome visur, parduotuvės, kurios priklauso nuo to, ar žmonės išleidžia pinigus, pavyzdžiui, gėlių parduotuvės, ekologiškų maisto produktų parduotuvės ir kepyklos, turės tikrų problemų, nes žmonės nenorės pirkti. Tuomet jie automatiškai nebankrutuoja, tiesiog nustoja prekiauti produktais."</p>
</blockquote>
<p>Laidos vedėja tuomet ministrui paaiškino, kad jei verslas nebepardavinėja, neuždirba ir pinigų, tuomet yra priverstas kreiptis dėl nemokumo[3].</p>
<p>Toks R. Habecko pasirodymas televizijos eteryje sukrėtė vokiečius. Ekspertai iškart pabrėžė, kad ekonomikos ministras pasirodė it stažuotojas, o ne savo srities asas, ko yra tikimasi iš už didžiausios Europos Sąjungos ekonomikos gerovę atsakingo asmens. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/umit-yildirim-ass0dusydk4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Verslo atstovai nebetiki valdžia</h2>
<p>Regis, kad pasitikėjimo verslui ministras taip pat nekelia. Vokietija susiduria su didžiule problema: šaliai gresia deindustrializacija.</p>
<p>Vokietijos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektoriuje baiminamasi bankrotų bangos, kurią iššaukti gali didelės energijos kainos, tiekimo grandinės problemos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas[4].</p>
<blockquote>
<p>„Kasdien sulaukiame skubių skambučių iš įmonių, kurios ketina nutraukti gamybą, nes nebegali sumokėti labai išaugusių sąskaitų už energiją. Dėl energetikos krizės nemokumo banga slenka link kvalifikuotų amatininkų," – skundžiasi Vokietijos kvalifikuotų amatininkų konfederacijos pirmininkas Hansas Peteris Wollseiferis.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Šeimos verslo asociacijos prezidentas Reinholdas von Eben-Worlée taip pat išreiškė susirūpinimą ir pabrėžė, kad ant kortos pastatyta dešimtys tūkstančių darbo vietų.</p>
<h2>Didžiulės Vokietijos įmonės tapo nemokios</h2>
<blockquote>
<p>Pastarosiomis dienomis net kelios didžiulės Vokietijos įmonės tapo nemokios. Tai ir daugiau nei 200 darbuotojų turinti tualetinio popieriaus gamintoja „Hakle", ir beveik 2 500 darbuotojų turinti batų mažmeninės prekybos įmonė „Görtz".</p>
</blockquote>
<p> „Hakle" dėl nemokumo jau kreipėsi į valstybę. Šios popieriaus industrijos vadovas neslepia, kad dujų sąnaudomis gyvuojanti higienos prekių industrija yra atsidūrusi ties bankroto riba.</p>
<p>Bankrutuojanti tualetinio popieriaus gamintoja „Hakle", pateikusi paraišką dėl nemokumo, apgailestauja dėl susidariusios situacijos, o pramonės asociacijos „Die Papierindustrie" generalinis direktorius Gregoras Geigeris teigia, kad jau visa popieriaus pramonė patiria didžiulį sąnaudų spaudimą.</p>
<p>To priežastis yra daug dujų reikalaujantys džiovinimo procesai gaminant tualetinį popierių ar virtuvinius rankšluosčius[5]. Ekspertai pabrėžia, kad popieriaus gamintojams apskritai reikia daug energijos, o tualetinio popieriaus gamintojams reikia jos dar daugiau, nes yra specialus džiovinimo procesas.</p>
<p>Keli ekspertai pastebi, kad nemokumo atvejų tendencija keičiasi, nors kol kas ji yra nedidelė. Daugelį metų mažėjęs ir net pasiekęs 30 metų žemiausią lygį pandemijos metu, bankrotų skaičius dabar auga. Rugpjūtį jau užregistruota 25 proc. daugiau bankroto atvejų nei per tą patį praėjusių metų mėnesį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/towfiqu-barbhuiya-3agz7a97qwa-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Stebinančių valdžios pareiškimų netrūksta ir Lietuvoje</h2>
<p>Energijos krizė, augančios prekių ir paslaugų kainos, infliacija – tai problemos, kurios aktualios ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, kur infliacija muša tikrus rekordus.</p>
<blockquote>
<p>Statistikos departamentas paskelbė, jog metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 22,4 proc. Ji didžiausia šalyje nuo 1996 metų rugsėjo, kai siekė 22,3 procento[6].</p>
</blockquote>
<p>Tokio sunkmečio fone Lietuvos ekonomikos ministrė G. Skaistė aiškino, kad didžiulės infliacijos Lietuvoje priežastis yra tai, kad lietuviai turi daug pinigų, perka nežiūrėdami į kainas, o dėl to, kainos nekrenta, o infliacija išlieka.</p>
<p>Paklausta apie tai, kodėl Lietuvoje kainos auga bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, ministrė išskyrė keletą priežasčių.</p>
<blockquote>
<p>„Turbūt yra keletas priežasčių. Viena iš jų yra, kad santykinai pandemijos metu Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių ekonomika nukentėjo mažiau negu kitų Europos Sąjungos valstybių. Tarkime, mus lyginant su kitomis Europos valstybėmis, skirtumas yra tikrai ženklus. Lietuvos ekonomika pandemijos metu krito 0,1 proc. BVP. Tai yra beveik nieko, galima sakyti, stovėjo vietoje. O Pietų Europoje krito ir krito keliais procentais. Kai kur – ir 7–8 procentais. Turbūt dėl to, kad pandemijos metu ekonomika nukentėjo mažiau, santykinai žmonės turi šiek tiek daugiau lėšų ir dėl to paklausa prekėms nemažėja", – kalbėjo ministrė[7].</p>
</blockquote>
<p>Tokie teiginiai anaiptol nenuramina piliečių, kurie baiminasi jau ne tik dėl to, kaip teks padengti milžiniškas šildymo ar elektros sąskaitas, tačiau nerimauja ir dėl to, ar turės už ką įsigyti būtiniausių maisto produktų.</p>
<p>Kita vertus, galime pasiguosti, kad situacijos rimtumo nesuvokiančių politikų netrūksta ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos šalyse.</p>
