- Rugsėjis smogė visa jėga – 30 eurų namuose kainavęs sienų perdažymas klasei atsiėjo daugiau nei tūkstantį
- Brangu darosi ir dirbti – ilgai namo negrįžtantys tėvai už prailgintas grupes turi riebiai susimokėti
- Neapskaityti milijonai grynųjų, renkamų iš kiekvienos klasės pratyboms
- Pirmokui išleisti į mokyklą prireiks ir 500 eurų
Rugsėjis smogė visa jėga – 30 eurų namuose kainavęs sienų perdažymas klasei atsiėjo daugiau nei tūkstantį
Pasibeldus rugsėjui, mokyklinukų tėvams vėl grįžta galvos skausmas – kaip spėti mokėti už nemokamą mokslą Lietuvoje. Tik štai šį kartą problema jau tampa nebe pratybos, kurioms supirkti gali prireikti mažiausiai šimto eurų, bet klasėse kasmet (o kartais ir dažniau) organizuojamos rinkliavos.
Taip nutiko ir kaunietei Rūtai (tikrasis vardas straipsnio autorei žinomas), kuri teigia, kad pirmąją mokslo metų savaitę vykęs jos pirmokės tėvų susirinkimas kainavo „tik 145 eurus“. Moteris, kaip ir daugelis tėvų, savo pasvarstymus pasiliko sau. Kyla klausimas: kodėl tėvai imasi dažyti ir puošti klases? Kam to išvis reikia? Juk mes, rodos, augome paprastai ir kasmet sienų neperdažinėjome.
Visgi, ne pirmą pirmoką auginanti mama pastebi, kad ir pati buvo linkusi patylėti bei tyliai susimokėjo už kitų tėvų sprendimu perdažytas sienas. Ji pasijuokė iš savęs, kaip sako, tik grįžusi namo ir apžiūrėjusi ką tik vaikui perdažytą kambarį. Kaip tyčia, spalva buvo labai panaši. Šis perdažymas, kaip pati sako, kainavo tik 30 eurų, įskaitant dažus ir volelį. Tačiau klasės sienos, kurios yra tris ar keturis kartus didesnės, kažkodėl kainavo virš tūkstančio eurų, nors perdažė kaip ji suprato lyg ir kažkurio pirmoko tėtis, o kiekvienas iš daugiau nei 20 vaikų tėvų už šią pagalbą susimokėjo beveik po 50 eurų.
Prieš tai, kai pirmą kartą leido savo pirmoką į mokyklą, ši moteris teigia, kad klasės remontui skyrė net 200 eurų. Aišku, atsidūsta: gyveni ir mokaisi. Dabar jau tiek tikrai nemokėtų, bet tie 50 eurų – na, ką padarysi, nei nubiednėsi, nei praturtėsi. Gerai, kad ne paskutiniai.
Visgi, vėl užlipusi ant to paties grėblio, ji „truputį nesupranta“, kodėl tėvai turi mokėti už valstybinėse mokyklose naudojamus suolus, kėdes, planšetes, sienas ir net tualetinį popierių? Jau nekalbant apie pratybas, kurios, priklausomai nuo klasės, kiekvienai šeimai patuština biudžetą maždaug 70–100 eurų.
Brangu darosi ir dirbti – ilgai namo negrįžtantys tėvai už prailgintas grupes turi riebiai susimokėti
Tai kaip su tuo „nemokamu“ mokslu Lietuvoje, nes kasmet jis tampa vis brangesnis...
Pavyzdžiui, prailginta grupė kai kuriose mokyklose lyg ir turėtų būti nemokama, bet Rūta sako, kad teks mokėti po 60 centų už valandą. Jei pamokos baigiasi 12 val., kasdien iki 17 val. mokykloje likęs vaikas kainuos 3 eurus per dieną. Per mėnesį – 60 eurų. Jei vaikų daugiau, pasidauginkit.
Nepamirškime, kad vaikai tuo metu turi ir pavalgyti. Prailgintoje grupėje galima nusipirkti šilto maisto – Rūtos mokykloje siūlomi du patiekalai. Pigesnis kainuoja 1,20 euro, brangesnis – 3 eurus. Rūta džiaugiasi, kad bent jos pirmokei šiemet ir kitąmet pietūs nekainuos, nes pirmokai ir antrokai juos valgo nemokamai. Bet nuo trečios klasės jau reikia pirkti. Čia Rūta mato „džiaugsmą“ – pietūs, kuriuose yra gėrimas, sriuba ir antras patiekalas, kainuoja 2,50 euro, o prailgintoje grupėje tas pats antras patiekalas, be sriubos ir gėrimo, jau kainuoja 3 eurus. Bet geriau garsiai to nekomentuoti, nes maisto tiekėjai dar sugalvos, kaip visai nustekenti tėvus, ir ne prailgintos grupės maistas atpigs, o pietūs pabrangs...
Matematika čia irgi įdomi. Jei klasėje yra 20–24 vaikai, kurie paliekami laukti po darbų grįžtančių tėvų, per mėnesį surenkama 1440 eurų vien už prailgintą grupę. Mokytojai dirba antrą etatą po pamokų – valio! Bet jei klasėje daugiau nei 20 vaikų, o jų tėvai turi dirbti, kad galėtų sumokėti už „visos dienos mokyklą“, gal reikėtų savivaldybėms surasti lėšų, kad prailgintos grupės bent pirmokams būtų nemokamos? Jei randame pinigų darželinukams visą dieną išlaikyti, gal ir pirmokui rastume?
Neapskaityti milijonai grynųjų, renkamų iš kiekvienos klasės pratyboms
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, vos prasidėjus rugsėjui, kai kuriems tėveliams tenka sukti galvas ne tik dėl klasės remontų, bet ir dėl tokių būtinų mokymuisi dalykų kaip pratybos, kurios tikrai nėra pigios.
Vienoje iš Kauno veikiančių mokyklų rinkliava iš kiekvieno mokinio už pratybas siekė 106 eurus, kuriuos moksleiviai turėjo paduoti atsakingam mokytojui grynais pinigais (nepaisant to, kad dabar beveik už viską raginama atsiskaityti skaitmeniniu būdu).
Dabartinė valdžia taip pat priėmusi atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, pagal kurį mokėti grynaisiais pinigais galima tik vieną kartą ir suma neturi viršyti 5 tūkst. eurų.
Kaunietė Jadvyga (tikrasis vardas straipsnio autorei žinomas) atskleidė, kad būtent šioje mokykloje vien iš pirmokėlių, kurių šioje mokykloje yra net penkios klasės buvo galimai surinkta apie 12 tūkst. eurų suma, o kur dar vyresnės klasės.
Pridėkime antrokus, trečiokus ir ketvirtokus, kurie darykime prielaidą, kad sudaro panašius skaičius ir turime pradinės mokyklos pinigėlių lagaminą su maždaug 48 tūkst. eurų pratyboms. Padauginkime iš ugdymo įstaigų skaičiaus ir štai jums neapskaitytų grynųjų milijonai..
Tačiau kai kurie tėvai atsiliepia, kad kai kurios mokyklos netgi nurodo, iš kur būtent pirkti joms tinkamą uniformą.
Pirmokui išleisti į mokyklą prireiks ir 500 eurų
77 atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kiek lietuviui kainuoja išleisti savo atžalą į pirmąją klasę. Paaiškėjo, kad tėveliams už tai gali tekti susimokėti ir 500 eurų.
Neturintys, iš kur ištraukti tokių sumų tėvai esą gali pasinaudoti valstybės parama mokinio reikmenims, kuri šiuo metu siekia 110 eurų, taip pat galima pasinaudoti ir nemokamu maitinimu[2].
Tiesa, norint sulaukti paramos iš valstybės, neužteks tik skursti – jūs jau turėsite būti gilioje skurdo duobėje, jau kai, tikėtina, vaikų išleidimas į mokyklą nebus didžiausia ir pati svarbiausia problema šeimos gyvenime. O likę ir visas pastangas dedantys tėvai, kurie galbūt šiuo metu ne tokie finansiškai sėkmingi, gali tik čiulpti savo nykštį ir aukoti savo pačių pietus, kad tik išleistų savo atžalas mokyklon.
Skelbiama, kad teisę gauti tokią valstybės paramą turi šeimos, kuriose vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264 eurai.
Tiesa, tam tikrais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, kai netenkama maitintojo, atvejais, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų yra asmuo su negalia) paramą mokiniui gali gauti ir šeimos, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui neviršija 352 eurų.
