„Telegram“ teisėsaugai galės pateikti vartotojų telefono numerius ir IP adresus
Žinučių siuntimo platformos „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas pirmadienį paskelbė, kad platforma nuo šiol su teisėsaugos institucijomis dalinsis didesniais informacijos kiekiais. Pats platformos įkūrėjas teigia, kad ankstesne „Telegram“ įdiegta paieškos funkcija „piktnaudžiavo asmenys, kurie, pažeisdami paslaugų teikimo sąlygas, siekdavo pardavinėti neteisėtas prekes“.
Dabar, gavusi pagrįstas ir teisėtas užklausas, bendrovė atitinkamoms institucijoms atskleis platformos taisykles pažeidusių asmenų telefono numerius ir IP adresus[1].
P. Durovas teigia, kad šios priemonės turėtų atgrasyti nusikaltėlius. Jis taip pat pridūrė, kad platformoje „Telegram“ įdiegta paieškos funkcija yra skirta rasti draugų ir atrasti naujienų, o ne reklamuoti neteisėtas prekes.
„Mes neleisime blogų tikslų turintiems veikėjams pakenkti beveik milijardą naudotojų turinčios mūsų platformos principingumui“, – sakė jis.
Prieš keletą savaičių P. Durovas jau taip pat skelbė apie naujas funkcijas, skirtas kovoti su neteisėtu turiniu, vadinamaisiais botais ir sukčiais.
„Nors 99,999 proc. „Telegram“ vartotojų neturi nieko bendra su nusikaltimais, 0,001 proc. vartotojų, dalyvaujančių neteisėtoje veikloje, sukuria blogą įvaizdį visai platformai ir sukelia pavojų beveik milijardo vartotojų interesams. Todėl šiais metais esame įsipareigoję paversti moderavimą „Telegrame“ sritimi, nusipelniusia ne kritikos, o pagyrų“, – tada teigė jis.
P. Durovas nurodė, kad „Telegram“ pašalino „netoliese esantys žmonės“ funkciją, kuri leisdavo vartotojams nustatyti kitų „Telegram“ vartotojų buvimo vietą. Ją pakeis funkcija „netoliese esančios įmonės“, kuri rodys „patikimas, patikrintas įmones“. „Telegram“ taip pat išjungė naujų duomenų įkėlimą į savo atskirą tinklaraščių kūrimo įrankį „Telegraph“, kuriuo esą piktnaudžiavo anoniminiai veikėjai.
Be to, neseniai platforma, naudodama dirbtinį intelektą ir suformuotą moderatorių komandą, pradėjo slėpti probleminį turinį nuo paieškos rezultatų, taip siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir galimai pavojingoms nusikaltėlių veikos schemoms.
„Telegram“ privatumas sudomino nusikaltėlius
„Telegram“ sujungia žinučių siuntimo programos ir socialinio tinklo funkcijas, o transliavimo funkcijos leidžia naudotojams vienu metu pasiekti šimtus tūkstančių žmonių[3]. Vis dėlto, programėlė pelnė savo reputaciją ne dėl susirašinėjimo ar kitų komunikacinių paslaugų teikimo, o dėl privatumo, ne itin griežtos turinio moderavimo politikos[3].
Tačiau būtent dėl šių priežasčių ji ir tapo prieglobsčiu tiems naudotojams, kurie kitu atveju tikrai negalėtų savo turinio skelbti taip laisvai, įskaitant disidentus, vogtų asmeninių duomenų tarpininkus, vaikų pornografijos platintojus, ekstremistus ir „Islamo valstybės“ narius.
O ir kibernetinio saugumo ekspertai jau seniai žino, kad „Telegram“ turinio moderavimo sistema yra kur kas sudėtingesnė, bet labiau ignoruojama nei jos konkurentų.
Daugelyje žinučių siuntimo programėlių, pavyzdžiui, JAV įsikūrusioje „Signal“ arba „Meta“ „WhatsApp“, naudojamas saugumo protokolas, vadinamas „end-to-end“ šifravimu, kuris užtikrina, kad bet kokio pranešimo turinį gali perskaityti tik tiesioginės jo šalys.
Bendravimas „Telegram“ nėra užšifruotas, o teoriškai tai reiškia, kad bet kokią neteisėtą veiklą platformoje turėtų būti pakankamai lengva stebėti ir apie ją pranešti teisėsaugai. Naudojantis „Telegram“ galima įjungti visišką šifravimą, tačiau nustatymus sunku rasti, abu pokalbio dalyviai turi pasirinkti šią funkciją.
Kaip teigia Stenfordo universiteto interneto stebėjimo skyriaus vyriausiasis technologas Davidas Thielis, „Telegram“ labiau reklamuoja naudotojų privatumą ir žodžio laisvę, bet užuot užtikrinusi, kad naudotojų šnipinėjimas būtų techniškai neįmanomas, „Telegram“ tik žada per daug atidžiai nesekti vartotojų ir jų turinio.
Vis dėlto, tyrėjai norimą, galimai pavojingą ar ekspremistinį turinį geba lengvai aptikti ir daro prielaidą, kad tą patį sugeba kibernetiniai nusikaltėliai, turintys prieigą prie nei kiek ne mažiau pažangių technologijų. O tai jau gali kelti tiek individualių, tiek globalių grėsmių.
„Telegram“ saugumu ir toliau abejojama: Ukrainos vyriausybė programa nebesinaudos
Atsižvelgiant į su platforma dabar siejamas naujienas, Ukraina uždraudė vyriausybės, kariuomenės ir saugumo pareigūnams naudoti Rusijoje gimusio P. Durovo įkurtą „Telegram“ atsižvelgiant būtent į grėsmes nacionaliniam saugumui.
Ukraina paskelbė, kad Rusija gali turėti prieigą prie asmeninių duomenų ir pranešimų programėlėje, kuri yra vienas pagrindinių komunikacijos būdų tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje. Teigiama, kad darbuotojams, kurie naudojasi „Telegram“ vykdydami savo pareigas, ši taisyklė neturės įtakos, nes ji lieka pagrindiniu kariuomenės ir valdžios institucijų komunikacijos kanalu.
Ukrainos saugumo pareigūnai vis tik teigė, kad Maskva naudoja „Telegram“ „kontratakoms, sukčiavimo ir kenkėjiškų programų platinimui, nustato naudotojo geografinę buvimo vietą, koreguoja raketų smūgius“.
„Telegram“ įkūrėjas buvo areštuotas Paryžiuje
Primename, kad P. Durovas rugpjūtį buvo areštuotas Paryžiuje dėl jam pareikštų kaltinimų nesugebėjus užkirsti kelio nusikaltėliams naudotis „Telegram“. 39-eriųP. Durovas rugpjūčio 25 d. buvo sulaikytas viename Paryžiaus oro uostų, bet šiuo metu yra paleistas už užstatą, nors iš šalies išvykti negali. P. Durovas yra Rusijos, Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, kuriuose įsikūrusi „Telegram“, pilietis.
Prancūzijos institucijos pateikė jam kaltinimus dėl daugybės pažeidimų, susijusių su „Telegram“. Vietos žiniasklaidos teigimu, jis buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl platformos nesugebėjimo tvarkyti joje skelbiamą turinį ir bendradarbiauti su teisėsauga, siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai narkotikais, sukčiavimui ir vaikų išnaudojimui šioje socialinėje platformoje.
Po P. Durovo arešto išplatintame pranešime „Telegram“ teigė, kad laikosi visų ES įstatymų ir jokių teisės aktų reikalavimų nėra pažeidusi.
Tačiau Jungtinės Tautos (JT) teigė, kad „Telegram“ įkūrėjo sulaikymas ir apkaltinimas pažeidimais yra sudėtingas atvejis, kuris kelia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių.
„Tai labai sudėtingas atvejis. Jis kelia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių“, – spaudos konferencijoje sakė JT žmogaus teisių biuro atstovė Ravina Shamdasani.
Ji nurodė, kad ši Ženevoje įsikūrusi agentūra svarsto galimybę paskelbti straipsnį, kuriame būtų išdėstyti „parametrai, pagal kuriuos reikėtų vertinti šias situacijas“.
Savo ruožtu Kremlius anksčiau perspėjo Prancūziją nepaversti „Telegram“ įkūrėjui ir vadovui P. Durovui iškeltos baudžiamosios bylos politiniu persekiojimu.
„Telegram“ nuo įkūrimo 2013 m. labai išaugo. Dabar ji gali pasigirti 950 mln. vartotojų visame pasaulyje.
