Netikėti Rusijos „sąjungininkai“ ir naujas galvos skausmas Vašingtonui
Nesutarimai tarp Teksaso valstijos ir federalinės valdžios gali būti naudingi… Rusijai, o JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) vedamiems demokratams gali tekti nusileisti respublikonų reikalavimams. Jeigu partijos pagaliau pasiektų susitarimą, papildomos paramos kaip ir galėtų tikėtis Kijevas, tačiau ekspertų vertinimu su Vakarų pagalba antrus metus kovojančiai šaliai ne viskas yra taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Neseniai leidinys „Wall Street Journal“ paskelbė medžiagą apie tai, jog JAV susiduria su sunkumais gaminant populiariausius 155 mm kalibro sviedinius. Ekspertai išanalizavo paviešintus skaičius ir atkreipė dėmesį į kelis momentus.[1]
Remiantis jais, 2022-2023 metais JAV Ukrainai perdavė daugiau negu 2 mln. 155 mm sviedinių arba maždaug po 100 tūkst. per mėnesį. Tik jeigu 2022 m. vasarį vienas sviedinys kainavo 1200 JAV dolerių, tai per du metus jis išbrango iki 8400 JAV dolerių.
2023 m. spalio 7 d. prasidėjus palestiniečių judėjimo „Hamas“ ir Izraelio karui, JAV šiam savo sąjungininkui perdavė daugiau negu 57 tūkst. 155 mm kalibro sviedinių. Nors realūs skaičiai, stebint, kokiu intensyvumu apšaudomas ne tik Gazos Ruožas, bet ir Libanas, gali būti gerokai didesni.
Taigi, tiek karas Izraelyje, tiek maištas Teksase yra naudingas Rusijai, kadangi Amerikai – pagrindiniam ir didžiausiam Ukrainos rėmėjui – tenka skubiai perskirstyti turimus išteklius. O tai irgi nėra taip paprasta.
Ginkluotės gamybos didėjimas nebus greitas
2022 metų pradžioje JAV per mėnesį buvo pagaminama 14 tūkst. minėto kalibro sviedinių. Tik kadangi jų poreikis augo, buvo nuspręsta gamybos apimtis didinti iki 80 tūkst. Tiesa, jeigu tai ir pavyks realizuoti, tai ne anksčiau 2025 metų.
Šiandien per mėnesį pagaminama 28 tūkst. sviedinių arba dvigubai daugiau negu prieš porą metų, tačiau ir to yra mažoka, nes Pentagonui būtina užpildyti savo ištuštėjusius sandėlius ir ruoštis naujam potencialiam konfliktui su Kinija dėl Taivano.
Europos sviedinių gamybos apimtys tekste neįvardinamos, tačiau nurodoma, kad jos yra gerokai mažesnės negu amerikiečių. Palyginimui, įvairių šaltinių teigimu, Rusija į Ukrainos pusę per parą iššauna nuo 10 iki 30 tūkst. kartų. Tai yra tiek, kiek sviedinių JAV pagamina per mėnesį.
Sausio 26 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šojgu viešai džiaugėsi, kad šalies gynybos pramonei pavyko kartais padidinti paklausiausios ginkluotės ir šaudmenų atsargas kartais. Pasak jo, šalis ne tik didina gamybos apimtis, bet ir priima naujus specialistus.[2]
Ministro pavaduotojas Anleksejus Krivoručko patikino, kad 2023 m. prioritetinės ginkluotės tiekimo apimtys padidėjo penkis kartus. Apie penkis kartus išaugusias gamybos apimtis M. Šojgu atraportavo ir korporacija „Taktinė raketinė ginkluotė“.
Skamba viskas įspūdingai, Tik keista, kad nei ministras, nei jo pavaduotojas neužsiminė apie Šiaurės Korėjos ir Irano paramą, be kurios, tikėtina, rusų atakų skaičius mažėtų. Be to, buvo nutylėti vienas po kito Rusijoje kylantis gaisrai, ką galima sieti tiek su diversijomis, tiek su naujai priimtų „specialistų“ kvalifikacija.
Net ir skirti, milijardai gali neišspręsti problemos neišspręs
Įvertinus aplinkybių visumą, galima daryti prielaidą, kad jeigu Dž. Baideno administracija sugebės nesukelti šalyje pilietinio karo ir išsireikalauti iš Kongreso 61 mlrd. JAV dolerių, skubios pagalbos ginkluote Ukraina vis tiek nesulauks. Juolab kad per porą metų tiek Amerika, tiek kitos NATO bloko šalys Ukrainai perdavė didžiąją dalį turėtos ginkluotės, todėl jos atsargų dabar gali tekti ieškoti JAV nedraugiškose Pietų Amerikos šalyse ar Azijoje.
Visą tai lemia, kad JAV pagalbos Kijevui planus jau vis garsiau kritikuoja ir patys amerikiečiai. Tiesa, Rusijos propagandistai stengiasi atsirinkti ryškiausius pasisakymus, bet realybė yra tokia, jog apie galimą paramos mažėjimą atvirai kalba ir patys Baltieji rūmai, kurie, be Ukrainos, Izraelio ir Teksaso, dar rizikuoja įsivelti į atvirą konfliktą su Iranu…[3]
