Nuspėjamas Konstitucinio Teismo sprendimas, bet kintanti visuomenės reakcija – netikėta
Reikalavimas darbuotojams pasitikrinti dėl užkrečiamosios ligos norint dirbti nustatytus darbus ar užsiimti tam tikra veikla neprieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)[1].
Teismas savo nutarimu Konstitucijai neprieštaraujančiomis pripažinto atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas, dėl kurių kreipėsi grupė Seimo narių.
Vienoje iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų KT vertino reguliavimą, pagal kurį dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turėjo būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo. Į KT kreipęsi opozicijai priklausantys parlamentarai teigė, kad tokiu reguliavimu darbuotojui nesuteikta galimybė laisvai pasirinkti darbą, neįvertinta, ar jis dėl savo gebėjimų galės dirbti kitą darbą, į kurį yra perkeliamas.
Skundo autoriai taip pat teigė, kad įstatymų leidėjas neturėjo teisės pavesti Vyriausybei nustatyti, kurie darbuotojai gali dirbti, jei yra pasitikrinę ar nuolat tikrinasi dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, karantinas.
Nors KT ir nusprendė, kad priimti sprendimai Konstitucijai neprieštarauja, visuomenėje požiūris į pandemiją, jos ribojimus bei vakcinaciją kinta, o savo poziciją keičia ne tik eiliniai piliečiai, bet ir visuomenėje pandemijos tema dažnai pasisakinėję ekspertai.
Štai Medicinos mokslų daktaras, virusologas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas neseniai žiniasklaidai pasakojo apie tai, kad skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze kai kuriems asmenims gali būti net nepatartina. Be to, savo feisbuko paskyroje ekspertas vis dažniau dalijasi informacija, kuri anksčiau būtų buvusi priskirta „antivakserių“ naratyvui.
KT nenagrinėjo reguliavimo būtinumo ir pagrįstumo
Kaip ir buvo galima numanyti, toks KT sprendimas patenkino toli gražu ne visus visuomenės narius, o publicistas, visuomenininkas, politikas Ramūnas Aušrotas tiesiai įvardija, kodėl KT nuosprendis nėra visapusiškai tikslus.
Jis pabrėžia, kad KT nevertino nagrinėto reguliavimo būtinumo ir pagrįstumo ir to, ar taikoma priemonė – testavimas leidžia pasiekti siekiamų tikslų – užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą: kitaip tariant, nevertino teisinio reguliavimo pagrįstumo, bet laikė kad jis pagrįstas:
„Pagrįstumas – toks teisinio vertinimo elementas, kuriam įvertinti reikalingos specialios ekspertinės žinios. Specialistams visada kėlė abejonių reikalavimo vakcinuotis ar testuotis nauda, o šiuo atveju – kaip priemonės, mažinančios užkrečiamos ligos plitimą, veiksmingumas. Kaip tik vakar buvo paviešinta informacija apie tai, jog išleidžiant vakcinas į rinką, nebuvo atlikti tyrimai, įrodantys, jog imunoprofilaktika riboja užkrečiamos ligos plitimą. Deja, LR KT taikė siaurą legalistinį požiūrį į žmogaus teisių ribojimo vertinimą ir nesirėmė ekspertine nuomone, ką šiuo klausimu ir reikėjo padaryti,” – teigia R. Aušrotas.
Pasak jo, valstybė turi teisę reikalauti, jog asmuo pasitikrintų sveikatą, kaip sąlyga realizuoti teisę į darbą:
„Reikalavimas darbuotojui nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga ir teisėtas ir teisingas. Šito niekas neginčija. Bet tikrasis klausimas yra kitas: ar vakcinacija ar testavimas kaip priemonė užtikrinti, jog nekiltų grėsmės kitų darbuotojų sveikatai bei saugumui, nebūtų platinama užkrečiama liga, šiuo konkrečiu – Covid-19 ligos – atveju yra pagrįstas.“
R. Aušroto teigimu, KT pasirinko nagrinėti bendrybes (sąmoningai) ir tokiu būdu išsisuko iš jam užduoto klausimo. R. Aušrotas taip pat pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl taip nutiko, yra netinkama Pareiškėjos (Seimo narių grupės) skundo argumentacija, ir galimai netinkamas atstovavimas bylos nagrinėjimo metu.
Keičiasi požiūris į pandemiją: ar ne per vėlai?
KT nutarimas šių dienų kontekste gali būti ir nelaikomas pačių aktualiausiu. „Galimybių paso“ vakcinuotiems ar ne, jau kurį laiką nebereikia, o ir pandemija vis dažniau atrodo tolimoje praeityje. Nors susidomėjimas pandemija ir su ja susijusiais dalykais akivaizdžiai mažėja, dalis buvusių sprendimų, vakcinacijos aktualijų vis dar rūpi ekspertams, tyrėjams, medikams. O šie, regis, vis dažniau išdrįsta pareikšti daugumai prieštaraujančią nuomonei.
Pandemijos metu visuomenei puikiai žinomu tapęs virusologas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas S. Čaplinskas pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ėmė atvirai kvestionuoti tam tikrus pandeminius suvaržymus bei vakcinų naudą. Asmeninėje feisbuko paskyroje jis dalinosi informacija apie „Pfizer“ atstovų teiginius, jog vakcina nebuvo iki galo išbandyta siekiant įvertinti, kiek ji padeda pažaboti viruso plitimą bendruomenėse.
Profesorius taip pat dalinosi informacija apie Floridos Sveikatos departamento tyrimą, kuriuo buvo įvertintas aukštas globalaus COVID-19 imuniteto lygis ir nustatyta, kad jaunų vyrų amžiaus grupėje vakcinacijos naudą greičiausiai nusveria neįprastai didelė rizika susirgti širdies ligomis. Tyrimo rezultatai nurodė, kad COVID-19 mRNR vakcinomis nerekomenduojama skiepyti 18–39 metų amžiaus vyrus; asmenis, sergančius miokarditu ir perikarditu. Tyrime akcentuojama ir tai, kad pacientus reikia informuoti apie galimas širdies komplikacijas po mRNR COVID-19 vakcinos.
S. Čaplinskas pasidalijo ir įrašu, kuriame Europos Parlamento narys iš Moldovos, Cristianas Terhesas, užsipuolė „Pfizer“ generalinį direktorių, teigdamas, kad mirtingumas visoje ES išaugo 16 % daugiau nei 2016–2019 m. vidurkis šalyse, kuriose, pandemijos įkarštyje skiepijamas buvo pasiekęs aukščiausią lygį.
Nuomonės ir pozicijos gali keistis?
Įvertinęs tokią informaciją S. Čaplinskas teigia, kad „mokslas ir gyvenimas nestovi vietoje – belieka stebėti, analizuoti ir priimti pasvertus sprendimus“. Visgi, akyliausi sekėjai gali kvestionuoti, kodėl anksčiau pandemijos tema kitaip pasisakydavęs ekspertas dabar dalijasi informacija, kurią kai kurie gali susieti su „antivakseriška“ pozicija.
Vieni spekuliuoja, kad profesorius S. Čaplinskas taikosi į politiką, kiti – tiki, kad nuomonės ir pozicijos gali keistis, ypač bėgant laikui ir viešumą pasiekiant vis daugiau tyrimų dėl vakcinų ir pandeminių ribojimų naudos bei žalos. Kad ir kaip bebūtų, skirtingų nuomonių įvairovė gali būti į naudą kovojant su asmenų suskirstymu į „antivakserius“ ar „vakserius“.
