Pristatytas deficitinis kitų metų Lietuvos biudžetas
Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime pateikė 2024 m. valstybės biudžeto projektą. Jame numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų.
Lyginant su 2023m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), o išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc., o deficitas – 2,9 proc. Dėl to, kad kitais metais vėl galios Mastrichto kriterijai, Europos Sąjungos (ES) šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Finansų ministerija numato, kad BVP 2024 m. turėtų augti 1,7 proc., infliacija sudaryti 2,9 proc., nedarbo lygis – 6,6 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 6,5 proc.
2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d.
Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
Mokytojams atlyginimai augs, tačiau mažiau nei jie tikisi
Kitų metų biudžete finansavimas švietimui didinamas 14 proc., o šiam reikalui papildomai skiriami turėtų būti daugiau nei 387 mln. eurų.
Maždaug 219 mln. šių lėšų bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui[1].
Tai reiškia, kad mokytojams atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., o dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 d.
Dar 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui, dar beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui, 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms.
Minimalus atlyginimas turėtų padidėti apie 75 eurais
2024 m. biudžeto projekte maždaug 1,7 mlrd. eurų numatyti ir Lietuvos žmonių pajamų didinimui. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbantiems šalies piliečiams.
Tai reiškia, kad didinant minimalią mėnesio algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, žmonių pajamos augs 75,22 eurais.
Tiesa, tai lies tik tuos piliečius, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tačiau jų Lietuvoje yra net 811 tūkst.
Atlyginimai augs ir kultūros bei meno įstaigų, savivaldybių darbuotojams, gaisrininkams, medikams, statutiniams pareigūnams, socialinės apsaugos ir darbo specialistams, teisėjams. Jų darbo užmokesčio didinimui skirti 688 mln. eurų.
Senatvės pensijos augs apie 70 eurų, vaiko išmokos – 10 eurų
Kitų metų valstybės biudžete piliečių socialinėms išmokoms numatyti maždaug 211 mln. eurų. Tai lėšos, kurios bus skiriamos vaikams, neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir kompensacijoms didinti.
Vaiko pinigų didinimas palies 517 tūkst. vaikų. Skelbiama, kad išmoka augs apie 10 eurų – iki 96 eurų. Padidės ir vienišo asmens išmoka nuo maždaug 35 iki 38 eurų.
Senatvės pensijų didinimui numatoma 519 mln. eurų, o tai vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Kitaip tariant, pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų. Tai palies per 623 tūkst. žmonių.
Lėšos krašto apsaugai sieks 2,71 proc. BVP
Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte dėmesys skiriamas ir krašto apsaugai.
Kitais metais Krašto apsaugos ministerijai skiriamas finansavimas jau pasieks 2 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,71 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Nato sutartyje numatytas 2 proc. nuo BVP įsipareigojimas.
2024 m. biudžeto projekte saugumo stiprinimui numatyta 392 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimas krašto apsaugai – 59,8 mln. eurų.
Kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai skirti 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo, viešojo saugumo tarnybai (VST) apginklavimui numatyti beveik 3 mln. eurų, dar per 19 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.
Kitais metais ir toliau didelė Lietuvos biudžeto dalis bus skiriama mūsų šalyje apsistojusiems pabėgėliams iš Ukrainos.
Švietimo ir socialinėms paslaugoms karo pabėgėliams numatoma maždaug 127 mln. eurų, o dar 70 mln. eurų bus skiriami Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“. Viso skirsime 232 mln. ukrainai
Valdantieji kalba apie Lietuvos augimą skatinantį biudžetą, opozicija – apie rinkiminius pažadus
Kaip teigia finansų ministrė G. Skaistė, 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą.
„Šios kadencijos metu kasmet nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus: žmonių pajamų augimą, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų skatinimą ir šalies saugumo stiprinimą. Nesiblaškėme ir tas duoda vaisių, pvz., krašto apsaugos finansavimas per kadenciją užaugo nuo 1 mlrd. eurų iki 2 mlrd. eurų, ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos. Šie skaičiai ne tik rodo mūsų tvirtą įsipareigojimą auginti ir stiprinti Lietuvą, bet ir užtikrina žmonių gerovės augimą“, – akcentuoja finansų ministrė.
Tačiau ne visi šį kitų metų biudžeto projektą vertina taip optimistiškai.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras, Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius teigia, kad parengtas biudžeto planas yra pernelyg optimistinis, jame trūksta tvarių pajamų šaltinių.
„Manau, kad pajamų augimas yra per daug optimistinis. Per daug optimistinis ir BVP realus augimas. Aišku, sunku atspėti, bet manau, kad tiksliau bus galima pasakyti gruodį. Bet vertinant tarptautinių ir kai kurių Lietuvos ekspertų nuomones, manau, kad tokio augimo kitąmet neturėsime“, – teigia A. Butkevičius.
Jis taip pat perspėja apie skolos pavojus: A. Butkevičiaus teigimu, kitų metų biudžetą būtina planuoti taip atsakingai, kad vėliau nereikėtų reikšmingai padidinti valstybės skolos, apkarpyti išlaidų gyventojų pajamoms ir kitiems šalies poreikiams tenkinti.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomas biudžeto projektas nėra itin patikimas.
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas yra „aklas“, o didžiausia valstybės išlaikymo našta ir toliau kraunama ant uždirbančių mažai ir vidutiniškai.
„Tai ne „saiko“, kaip sakė premjerė, biudžetas, o „aklas“ biudžetas, nes nežiūrima į ateitį. Nors buvo daug kalbų apie tvarias biudžeto pajamas, taigi teisingesnius mokesčius ir solidarius visuomenės įnašus, to vis dar nėra. Biudžetui reikia ilgalaikių papildomų pajamų, bet valdantieji, deja, ir toliau gina pačius turtingiausius visuomenės sluoksnius. Tuo metu valstybės išlaikymo našta mažai ir vidutiniškai uždirbantiesiems žmonėms – didėja. Tam pritarti tikrai negalime“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas 2024 m. biudžeto projektą, sako, jog pasigenda daugiau lėšų vaikams, šeimoms bei kelių infrastruktūrai. Šalies vadovas sako, kad Prezidentūra teiks pasiūlymą taikyti šeimos mokesčio lengvatą.
O finansų ekspertai sako, kad įžvelgia tam tikrų rizikų, jog biudžetas galėtų būti viršytas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad norint tilpti į 3 proc. BVP deficito ribą, bus svarbu užtikrinti, jog biudžeto pajamos augtų „taip pat agresyviai“ kaip ir išlaidos.
„Priešingu atveju būtų peržengta 3 proc. BVP deficito riba. Tai yra gana ambicingas tikslas, kurį nebus lengva įgyvendinti, ypač pirmąjį 2024 m. pusmetį – dėl ženklių rizikų pasaulio ekonomikoje, ypač JAV“, – teigia A. Izgorodinas.
