Suprasti akimirksniu
  • Rankos ar kojos netekimas nebereiškia gyvenimo pabaigos
  • Magnetų pritaikymas protezų gamyboje gali tapti revoliucija
  • Dirbtinio intelekto galia – minčių kontrole valdomi protezai
Šaltiniai
Protezai
Inovacijos pritaikomos medicinoje. Thisisengineering/Unsplash nuotrauka

Rankos ar kojos netekimas nebereiškia gyvenimo pabaigos

Nors vienos ar net kelių savo galūnių praradimas daugeliui skamba it baisus košmaras, kurio nelinkėtų net didžiausiam priešui, deja, bet tai yra neatskiriama sunkių ligų, avarijų, traumų ar darbe ištikusių problemų dalis. Kasmet pasaulyje atliekama daugiau nei 1 milijonas amputacijos operacijų, įvykstančių, maždaug kas pusę minutės: dažniausios yra blauzdos, taip pat, pėdos bei pirštų[1].

Kad ir kaip dažna tai būtų, žmogus susidūręs su galūnės netekimu neišvengiamai išgyvena daugybę emocijų ir pasikeitimų: tiek emocine prasme, tiek ir paprasta praktine. Juk dalis veiklų, kasdienių, buitinių veiksmų ir darbų tampa nebeprieinami, o likęs asmens gyvenimas, regisi, jau nebebus pilnavertis. Nors daugybė žmonių tokias mintis įrodo esančias pernelyg pesimistinėmis ir gyvendami be rankos ar net abiejų kojų sėkmingai kuria šeimas, siekia karjeros aukštumų ar net profesionaliai sportuoja, visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad amputacija neišvengiamai suprastins asmens gyvenimo kokybę.

Nors tokios procedūros niekas nepasirenka savaime, žmonių ryžtas ir technologinės pergalės, sunkių ligų ar traumų išvargintiems žmonės leidžia į ateitį žvelgti žymiai optimistiškiau. Ypatingas proveržis pastebimas pastarąjį dešimtmetį, kai technologiniai ir inovaciniai laimėjimai buvo apjungti ir susisteminti taip, jog dirbtinės galūnės taptų daug patogesnės, efektyvesnės ir praktikoje, visiškai nesiskirtų nuo tikrų[2].

Tokias naujoves paskatino ne tik amputaciją išgyvenusiųjų asmenų poreikiai, bet ir chirurgijos bei technologijos sričių bendradarbiavimas.

Galūnių amputacija nebereiškia pasaulio pabaigos. Thisisengineering/Unsplash nuotrauka
Galūnių amputacija nebereiškia pasaulio pabaigos. Thisisengineering/Unsplash nuotrauka

Magnetų pritaikymas protezų gamyboje gali tapti revoliucija

Po įvykusios amputacijos, siekiant pritaikyti kuo efektyvesnius protezus, dalis pacientų susiduria su niūria realybe: protezai gali pasiūlyti itin ribotą galimybę judėti ir normaliai atlikti kasdienius buities darbus, pavyzdžiui bėgioti ar net nešti pirkinių krepšį.

Dauguma dabartinių protezų yra valdomi naudojant elektromiografiją, būdą, kai dirbtinis protezas registruoja ir atkartoja raumenų aktyvumą. Vis tik, praktikoje šis metodas suteikia tik ribotą judėjimo galimybę, tad siekiant sumažinti diskomfortą ir nepatogumus, mokslininkai tikisi pritaikyti magnetus.

Masačiusetso technologijų instituto „Media Lab" mokslininkai jau kuris laikas ieško alternatyvų, galinčių pasiūlyti didesnę judėjimo laisvę. Būtent tai, atrodo, gali padaryti magnetai, kurie įmontuoti į raumenų audinį vietoje, kurioje bus pritaikytas protezas, gali stebėtinai tiksliai išmatuoti raumens ilgį, kai jis susitraukia. Tuomet, šis grįžtamasis ryšys gali būti perduotas protezui vos per kelias milisekundes[3].

Šis tyrimas, pavadintas „Science Robotics“, jau įgijo pagreitį, o mokslininkai išbandė savo naują strategiją, pramintą magnetomikrometrija (MM) ir su gyvūnais. Tikimasi, jog per keletą metų šis metodas jau bus pilnai pritaikytas ir žmonėms. Magnetų įmontavimo procedūra turėtų būti minimaliai invazinė, o ir patys magnetai gali pilnai funkcionuoti visą žmogaus gyvenimą.

Atsižvelgiant į ilgaamžiškumą, visa procedūra galėtų tapti patraukia alternatyva ir kainos atžvilgiu. Tokiems bandymams pasiteisinus, būtų padėtas į didelis žingsnis, siekiant dirbtinį intelektą pritaikyti chirurgijoje, ypatingai, dirbant su asmenimis, netekusiais galūnių[4].

Magnetai gali būti pritaikyti protezų gamyboje. Thisisengineering/Unsplash nuotrauka
Magnetai gali būti pritaikyti protezų gamyboje. Thisisengineering/Unsplash nuotrauka

Dirbtinio intelekto galia – minčių kontrole valdomi protezai

Jei magnetas implantuotas į žmogaus kūną ir skamba pernelyg gąsdinančiai ir lyg iš fantastikos srities, daugelis tikrai nustebs, sužinoję, jog minties kontrole grįsti rankų bei kojų protezai jau yra išbandyti ir pilnai funkcionuojantys. Kaip skelbiama „New England Journal of Medicine“ atliktame tyrime, jau trys pacientai iš Švedijos, kelerius metus gyvena su nauja technologija, kuri susieta su žmogaus mintimi ir technologijomis grįstu įrenginiu.

Ši naujovė iš tiesų yra unikali: pacientai naudojasi savo mintimis, siekdami kontroliuoti jiems pritaikytą protezą, taip beveik nepajaučiant skirtumo dėl realios rankos ar kojos stokos. Inovacija ypač pritaikyta aktyviam ir normaliam žmogaus gyvenimui, o neseniai įmontuotas ir naujas pojūtis: jutimo, tad pacientai gali jausti ką liečia, lyg darytų tai su savo pačio ranka. Neuromuskuloskeletiniais protezais pavadinta technologija apjungia žmogaus nervinę sistemą, raumenis bei skeletą. 

Tyrimai jau dabar parodė, kad protezas pritvirtintas prie žmogaus kūno ir kontroliuojamas elektroninio implanto veikiančio pagal nervų ir raumenų impulsus gali itin taikliai atkartoti visus sveiko žmogaus veiksmus, leidžiant judinti galūnes, jausti ir pajausti. Nuosekliai dirbant su šiuo atradimu, tikimasi pritaikyti sensorius, o tai leistų sugriebti, sugniaužti kumštį, daug laisviau judinti rankas[5].

Pastarieji atradimai rodo, jog galūnių amputacija šiais laikas jau nėra nelaimė, reiškianti gyvenimo pabaigą. Inovacijų ir dirbtinio intelekto derinys, pritaikomas medicinoje, leidžia gyventi beveik įprastą gyvenimą, dirbti ir aktyviai sportuoti. Galime tik pasidžiaugti, kad daugelyje sričių kontraversiškai vertinamos technologijos, kai kuriais atvejais, padeda iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimus į gerą.

avatar
done
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
2.arrow_upward
Linda J Marks, John W Michael. Artificial limbs ncbi.nlm.nih.gov
3.arrow_upward