Vyriausybė siūlo įteisinti „naminukės“ gaminimą
Prieš savaitę Vyriausybė Seimui nusprendė teikti siūlymą, kad Lietuvoje būtų leidžiama gaminti naminius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia iki 65 laipsnių – kitaip sakant, nori legalizuoti „naminukę“. Šis siūlymas Lietuvos valdžios padangėje plaukioja jau kone dešimtį metų, tik niekaip nėra priimamas.
Siūlymas leistų per metus pagaminti iki tūkstančio litrų stipraus alkoholinio gėrimo. Tiesa, ne visiems – ją virti bus leidžiama kaimo turizmo sodybų savininkams – ūkininkams bei sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojams.
Iš viso Lietuvoje naminukę legaliai virti galėtų kone 400 žmonių.
Kadangi leidimai virti stiprius alkoholinius gėrimus būtų suteikiami ūkininkams, svarbų vaidmenį čia vaidina Žemės ūkio ministerija.
Pastaroji siūlymui pritaria, tiesa, siūlo licencijuoti naminukės gamybą ir prekybą, be to, siūloma „naminuke“ leisti prekiauti tik kaimo turizmo sodybose.
Taip pat pasiūlyta, kad reikėtų tikrinti ir alkoholio saugą bei kokybę.
Pakeitimų sumanytojai sako, kad taip pavyks papildyti šalies biudžetą, ir, esą kaimo turizmo sodybose lankytųsi daugiau žmonių.
Tokia tad yra valdžios nuostata apie krašto žmones – matyt, jei negalima stipriai išgerti, ir į kaimo turizmo sodybą vykti nėra ko. Bet štai jei stiprių gėrimų bus – ir atvažiuoti verta.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo[1].
Aurelijus Veryga abejoja, ar „naminukę“ verta saugoti
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, kurio dėka Lietuvoje buvo suvaržyta prekyba alkoholiu, skeptiškai vertina valdančiųjų siekius legalizuoti „naminukę“ priskiriant ją tautiniam paveldui.
Maža to A. Verygos neįtikino pataisų iniciatorių argumentas, esą stipriojo gėrimo gamybos legalizavimas padės sumažinti šešėlinę rinką ar net mirtis, kurios įvyksta dėl nuodais virtusios, neaišku kokiam kibire virtos „naminukės“ vartojimo[2].
„Pirmiausia reikėtų užduoti sau klausimą, ar tie ūkininkai ir varo (naminę degtinę, – red.), ir ar mes čia apie tą kontingentą ir šnekame.
Jeigu mes kalbame apie kaimo turizmo sodybas, kažkokias degustacijas ir pan., tai manau, kad kontingentas, kuris prisivaro abejotinos kokybės, tai yra visai ne tas, apie kurį čia dabar yra kalbama. <…>.
Manau, kad tie argumentai dėl nelegalios rinkos mažėjimo, jie yra labai pritempti. Todėl, kad bendrai žmonės valstybėj, kuri tampa tokia išsivysčiusia ekonomiškai, tampa savotiškais tinginiais. Ir virti kažką miške – tai yra darbas, tai rimtas užsiėmimas, kuris reikalauja laiko. Jei nori prigert, yra daug paprastesnių būdų, todėl žmonės, kurie turi rimtų problemų, mes jų neišspręsim.
Aš tik nežinau, ar reikia tokį paveldą saugoti, nes klausimas, kokio tikslo mes norime pasiekti. Ar norim išsaugoti visuomenės sveikatą, ar kažkokius reiškinius, kuriuos, kaip valstybė, deklaruojame, kad norime mažinti ir atsisakyti“, – laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbėjo Aurelijus Veryga[3].
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija „naminukės“ įteisinimui nepritaria
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (LAGGIA) išsakė poziciją, kad toks įstatymo projektas neturi būti patvirtintas, nes projektas prieštarauja Vyriausybės patvirtintai ir Seimui pateiktai tvirtinti Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
„Ši darbotvarkė, kaip strateginis dokumentas, numato, jog Strateginis Darbotvarkės tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove.
Pirmuoju skirsniu įvardijamas būtent Paklausos mažinimas“, – teigia Asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
Ar interpeliacijos sulaukęs Žemės ūkio ministras neturi daugiau ką veikti?
Tokį klausimą kelia M. Zakarka.
„Absurdiška atrodo, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio tai jau 8 kartas, kai ŽŪM teikia išvadą, siūlydama pritarti įstatymo projektui ir dar labiau praplėsti galimybes ūkininkams, galimai sudarant konkurencijos pažeidimus bei prieštaraujant pačios Vyriausybės patvirtintiems strateginiams dokumentams“, – teigia jis[4].
Ir išties, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rodydamas palankumą „naminės“ gamintojams vaikšto labai plonu ledu. Juo labiau, kad nepasitenkinimą juo jau ne kartą reiškė žemdirbiai, juos vienijančios asociacijos, o Seimo opozicija jam organizuoja interpeliaciją.
Pats ministras sako norintis tęsti pradėtus darbus – jis sakosi padėjęs gerus pamatus žemės ūkio sektoriuje, kurie leis jam suklestėti.
„Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje“, – rašoma ministro atsakyme į interpeliacijos iniciatorių klausimus.
Opozicija K. Navickui interpeliacijos procedūrą rengia dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.
Interpeliacija šiam ministrui yra jau ne pirma – pernai birželio mėnesį buvo balsuojama dėl pasitikėjimo ministru. Ministras tąkart postą išsaugojo, tačiau sukėlė nesantaikos pliūpsnį tarp valdančiųjų ir opozicijos, po kurio opozicija kurį laiką boikotavo Seimo posėdžius[5].
