Telekomunikacijos laidai tarp Suomijos ir Vokietijos galimai pažeisti tyčia
Pasaulinė žiniasklaida skelbia, kad buvo pažeistas povandeninis telekomunikacijų kabelis, jungiantis Suomiją su žemyninę Europą, tiksliau – Vokietiją.
Apie tai pranešė Suomijos bendrovė „Cinia“, kuri fiksavo Suomiją ir Vokietiją jungiančio povandeninio kabelio „C-Lion1“ gedimą. Taip pat teigiama, kad buvo nutrauktos visos povandeniniu kabeliu veikiančios telekomunikacijos[1].
Suomijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro „Traficom“ komunikacijos vadovas Samulis Bergströmas taip pat patvirtino, kad kabelis yra pažeistas. Jis akcentavo, kad to priežastys šiuo metu yra tiriamos: esą tai gali būti susiję su oro sąlygoms ir laivyba regione. S. Bergströmas taip pat patvirtino, kad sutrikimas turi įtakos Suomijos tarptautiniams ryšiams, nors pridūrė, kad ryšiai iš Suomijos eina iš kelių kitų vietų.
Savo ruožtu Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) sako, kad šiuo metu dar per anksti vertinti kabelio nutrūkimo priežastį. Tarnyba pažymėjo, kad pasaulyje kasmet nutrūksta apie 200 povandeninių kabelių.
„Dažniausia kabelio nutrūkimo priežastis yra žmogaus veikla, pavyzdžiui, žvejyba arba inkaravimas“, – sako Supo atstovas spaudai.
Vis dėlto, Jyväskylä universiteto kibernetinio saugumo profesorius Tapio Frantti sako, kad jo vertinimu, labiau tikėtina, kad kabelis nutrūko dėl tyčinio veiksmo. Jo nuomone, tokį motyvą galėjo turėti, pavyzdžiui, Rusija.
„Atrodo, kad jie tikrai mano, jog turi ypatingą teisę daryti tokius dalykus. Paprastai sabotažo motyvas būna toks, kad tai daroma, nes tai galima padaryti“, – sako profesorius.
T. Frantti taip pat sako, kad nors vieno kabelio nutrūkimo pasekmės nėra labai rimtos, būtų neramu, jei paaiškėtų, kad šis veiksmas buvo tyčinis: tuomet galėtų kilti mintis, kad tai yra praktika didesnio masto veiksmui.
Pažeisti ir ryšių kabeliai su Lietuva
Savo ruožtu bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas ir ryšių kabelis tarp Lietuvos bei Švedijos.
„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – sakė A. Šemeškevičius.
Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu, o ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą
Dėl įvykio pradėtas tarptautinis tyrimas
Vokietija ir Suomija pirmadienio vakarą paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl įvykio ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija.
Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Tai, kad toks incidentas iš karto kelia įtarimų dėl tyčinės žalos, iškalbingai byloja apie mūsų laikus. Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas. Mūsų bendros infrastruktūros apsauga gyvybiškai svarbi mūsų saugumui“, – sakė jie.
Incidentai Šiaurės šalių vandenyse fiksuoti ir anksčiau
1 173 km ilgio telekomunikacijų kabelis driekiasi tarp Helsinkio Santahaminos salos ir Vokietijos Rostoko. Įdomu tai, kad praėjusį mėnesį NATO Rostoke atidarė naują karinio jūrų laivyno bazę, iš kurios bus koordinuojamos karinio aljanso narių pajėgos Baltijos jūroje.
Kitą dieną po bazės atidarymo Rusija iškvietė į Maskvą Vokietijos ambasadorių, protestuodama prieš naują karinio jūrų laivyno centrą. Maskva centrą pavadino „grubiu“ 1990-ųjų sutarties dėl Vokietijos suvienijimo „pažeidimu“: sutartyje teigiama, kad toje teritorijoje nebus dislokuojamos jokios užsienio ginkluotosios pajėgos. Berlynas šį teiginį paneigė.
Kol kas nežinoma, kiek laiko užtruks sutvarkyti jungtį, tačiau paprastai povandeninių kabelių remontas trunka nuo 5 iki 15 dienų. Kabelis pradėtas tiesti 2015 m. spalio mėnesį ir 2016 m. pavasarį pradėtas eksploatuoti. Tai vienintelis Suomijos povandeninis kabelis, kuris eina tiesiai į Centrinę Europą.
O paskutiniu metu panašių incidentų, kai kabeliai yra pažeidžiami, daugėja. 2023 m. spalio mėnesį elektros kabelis ir dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos nutrūko dėl Kinijos laivo inkaro. Maždaug tuo pačiu metu Švedija pranešė apie atskirus ją su Estija jungiančio kabelio pažeidimus.
Daug klausimų vis dar kelia ir „Nord Stream“ atvejis
Pasaulinėje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo ir 2022 m. susprogdinto „Nord Stream“ dujotiekio tarp Švedijos ir Danijos klausimas, kuris iki šių dienų tebėra neišspręstas.
Primename, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose prie Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Seismologijos institutai prieš tai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Šie vamzdynai anksčiau buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, taip galimai keršydama už Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų buvo pastebėti Danijos, o dar du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Tuo metu, kai įvyko nuotėkiai, dujotiekiai nebuvo eksploatuojami, tačiau juose vis tiek buvo dujų. Tyrimus dėl sprogimų inicijavo Danija, Švedija ir Vokietija.
Neseniai, praėjus jau dvejiems metams po nusikaltimo, atsakymų dėl to, kas gi stovėjo už šio netikėto išpuolio, įvykdyto Baltijos jūroje, ėmė daugėti.
Kaip rodo dienraščio „Spiegel“ tyrimas, už vamzdynų sprogdinimą buvo atsakingas Ukrainos diversantų būrys. Teigiama, kad šią komandą sudarė daugiausiai civilių arba buvusių žvalgybininkų būrys.
Prieš kurį laiką JAV leidinio „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime taip pat buvo teigiama, kad Kijevas parengė planą susprogdinti dujotiekį „Nord Stream“.
Kaip teigiama „Wall Street Journal“ pranešime, už operacijos stovėjo nedidelė Ukrainos įgula, prisidengusi pramoginių laivų kruizų organizavimu.
JAV leidinys net skelbė, kad žurnalistai kalbėjo su keturiais aukšto rango Ukrainos gynybos ir saugumo pareigūnais, kurie dalyvavo sąmoksle arba tiesiogiai žinojo apie jį.
Visi jie dujotiekius laikė teisėtu taikiniu Ukrainai ginantis nuo Rusijos. Vis dėlto, pačios Ukrainos pareigūnai neigia teiginius, jog būtent jie yra atsakingi dėl dujotiekio sprogimų.
