Po tarpinio patikrinimo – mokinių ašaros ir skundais užversta ministerija
Nei kiek neironizuojant galima sakyti, kad Lietuvos valdantieji visuomenę laiko bandomaisiais triušiais. Pavyks reforma ar nepavyks – na, pamatysim po kelių metų. Jei žmonės išgyvens, galima sakyti, kad refoma vykusi, jei ir po kelių metų žmonės vos laikysis, na, tada, taip, „prisireformavom“. Baisiausia yra tai, kad bandomaisiais triušiais kasmet vis tampa mūsų vaikai ir jaunuoliai. Pastarosios konservatorių valdžios pragrūsta švietimo refoma tiesiog demoralizuoja ne tik vyresnių klasių moksleivius, bet žlugdo net ir pačius mažiausius pipirus, vos įžengusius į mokyklos koridorių.
Štai prasidėjo tarpinių patikrinimų laikotarpis. Matematika, fizika, gamtos mokslai, informatika – viską Švietimo ministerija užsimojo tikrinti, o tarpinių patikrinimų surinkti balai sudarys 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų.
Gera naujiena ta, kad per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad jis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų.
Bloga naujiena ta, kad tarpinių patikrinimų užduotys tokios, kad neretai per visą klasę teigiamą taškų skaičių surinko vos vienas kitas mokinys. Tad galiausiai ne tik į egzaminą jie žygiuos pakraupę, bet ir turės susitaikyti su tuo, jog kad ir kaip gerai jam pasiruoš, aukščiausių balų jau negaus.
„Dukros klasėje teigiamą balų skaičių surinko tik vienas vaikas, iš daugiau, nei 25 vaikų. Didžioji dalis surinko nuo 5 iki 7 ( taškų iš 20). Vienintelis mokinys surinko 15. Tiesiog katastrofa. Reiktų vertinti realiai užduotis, o jei užduotys puikios ir adekvačios, tuomet mūsų naują mokyklą reiktų nugriauti, o mokytojus atleisti“, – socialiniame tinkle guodžiasi vienuoliktokės mama Inga.
„Susidaro toks įspūdis, lyg būtų siekiama, kad kuo mažiau jaunimo įstotų į prestižinius užsienio unuversitetus. Sūnus iš bandomojo matematikos tarpinio surinko 20 iš 20. Bet fizikos 27/40, nors visus metus turi 9-10 iš fizikos ir yra olimpiadininkas. Užduotys buvo suformuluotos nekorektiškai, buvo uždavinių iš temų, kurių jie net nesimokė! Vadovėlių mokiniai neturėjo, mokytojams taip pat buvo sunku dirbti. Ko dabar tikėtis iš rytdienos matematikos? Žlugdomas ir traumuojamas jaunimas. Ir labiausiai tie, kurie tikrai motyvuoti ir mokėsi visus tuos metus“, – už sūnų pergyvena ir jo mama Ilona.
Tokių ir panašių nusiskundimų yra tiesiog tūkstančiais, tačiau ar ministerija kažkokias išvadas iš to ketina padaryti? Ar šie vienuoliktokai bus nurašyti kaip brokuotos švietimo sistemos vaisius?
G. Jakštas bijo pasakyti, kiek taškų surinko matematikos B lygio tarpiniame patikrinime
Kaip visada, jau po to, kai naujoji švietimo sistemos tvarka krūvą vienuoliktokų ir jų tėvų tiesiog morališkai išniekino, sėsti spręsti B lygio tarpinio matematikos patikrinimo sėdo ir valdžiažmogiai.
Ir, o stebuklai, panašu, kad sekėsi prastokai – Švietimo ministras Gintautas Jakštas socialiniame tinkle pareiškęs, kad sprendė matematikos B lygio tarpinio patikrinimo uždavinius, teigė, kad „jo lūkestis buvo kitoks“.
Pasakysiu grubiai, bet svarbu yra vaikų su daužoma ateitimi lūkestis, o ne ministro, kuris jau turi užsitikrinęs sotų gyvenimą leidžiančią darbo vietą.
„Labai gerai suprantu žmones, šiuo metu rašančius komentarus ir laiškus ministerijai. Jūsų kvietimas objektyvumui bus atlieptas.
Jei fizikos užduotis atliepė šiuos tikslus nors ir su tam tikrais niuansais, kurie bus ištaisyti, tai matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai kelia gerokai daugiau klausimų. Klausimai kyla ne tik dėl užduoties atitikimo programai, bet ir dėl uždavinių sudėtingumo lygio ir apskritai jų tikslingumo praktiniame gyvenime, ko ir reikia B lygį pasirinkusiems mokiniams“,– raito ministras, tarsi jo minčių turėtų pakakti nuraminti dėl savo ateities pergyvenančius moksleivius ir jų tėvus.
Paklaustas, kiek gi balų tame B lygio patikrinime ministras surinko, kažkodėl valdininkas tyli. Tyli, nesako. Matyt, girtis nėra kuo. Nors, kita vertus, ministras nepajėgė atsakyti ir į klausimą, kiek yra lyčių – sakė, jis ne specialistas[1]. Tai, kažkaip, darosi liūdna, kad švietimui vadovauja žmogus, kuris ne tik B lygio matematikos patikrinimo neįveikia, bet ir nežino, kiek lyčių ant tos žemės yra.
„Girdint nuomonių ir vertinimų įvairovę, geriausia, kad savo išvadas pateiktų nepriklausomi ekspertai. Todėl įpareigojau sukviesti kompetentingą komisiją šiam darbui atlikti ir užtikrinti maksimalų vertinimo objektyvumą, nes mums visiems svarbi mokinių ateitis.
Jei reiks, komisijas kviesim ir matematikos A lygio bei kitų mokomųjų dalykų tarpiniams patikrinimams vertinti bei pasiūlymams teikti.
Laiko bus skirta tiek, kiek reikės, nes esminis tikslas nesikeičia – kad nenukentėtų mokiniai ir būtų užtikrintas objektyvus vertinimas“, – toliau rietė ministras, o į tėvų klausimus, kodėl, po galais, ekspertai netikrino patikrinimų prieš jiems demoralizuojant moksleivius, žinoma, neatsakė[2].
Mokytojas: kodėl vienuoliktokai turi būti eksperimento dalyviais?
Mokytojas Paulius Sungaila negaili kritikos tiek patiems tarpiniams patikrinimams, tiek pasiruošimui jiems, tiek galų gale už šitos nesąmonės stovintiems valdininkams.
12,2 tūkstančių moksleivių yra šio eksperimento dalyviai, sako jis, ir kelia klausimą, kodėl tai apskritai vyksta.
„Užduotį kūrė turbūt niekada su B lygiu besimokančiais mokiniais nedirbęs autorius, nesiorientuojantis, kokio lygio uždaviniai gali ir yra tose pamokose sprendžiami. Kai kurie mokytojai ir mokiniai svarstė galbūt apskritai buvo sumaišyti A ir B lygių patikrinimai
Viceministrui R. Skaudžiui kartojant, jog tarpiniams patikrinimams ruoštis tinka ir seni vadovėliai, matematikos mokytojas, įvertinęs tarpinio patikrinimo užduotis, klausia: „kodėl neatsivertus vieno iš senų vadovėlių (iš kurių vis dar mokosi mokiniai) ir iš ten nenurašius 15 uždavinių sąlygų, jeigu buvo skelbiama, kad iki šiol mokykloje nedėstytų programos punktų pirmajame patikrinime bus apskritai vengiama, o naujų vadovėlių neturime“,– savo socialiniame tinkle rašo mokytojas.
Jis akcentuoja, kad mokiniai dalijasi, jog jų savijauta po šio tarpinio patikrinimo skiriasi: nuo laimingų, žiūrinčių į vieną tašką, iki patyrusių sukrėtimą. Pavyzdžiui, vienoje gimnazijoje vyraujantis surinktų taškų skaičius 7-8, daugiausia – 12 (iš 20). Kitoje gimnazijoje surinktų taškų skaičius pasiskirsto nuo 2 iki 15 (vyrauja 7-8).
Jo teigimu, matematikos mokytojai pastebi, jog dalis šio tarpinio patikrinimo klausimų yra tinkami valstybiniam brandos egzaminui,yra neproporcingi taškų skaičiumi.
„Akivaizdu, kad pildosi ankščiau išsakytos mano prognozės: „Didelis iššūkis lauks ir tarpinių patikrinimų užduočių rengėjų: ko paklausti, kai programa yra abstrakti? Kaip nepaklausti per daug, nes to nemokė? Kaip žinoti, ko ir kiek mokoma mokykloje, jei kurdamas užduotis net negalėjai dirbti su atnaujintomis programomis? Kitaip tariant, buvo spėliojama, ko paklausti, nes niekas nėra dirbęs su šiomis atnaujintomis programomis”.
Taip nutinka, kai startuojama be kokybiško pasirengimo“, –sako Paulius Sungaila[3].
