- Problemos su švietimo darbuotojais – net Taline
- Kitataučių ugdymo įstaigose nuotaikos ne kokios
- Rugsėjis gali pažerti ir daugiau netikėtumų
- Lietuvoje – ne ką geriau: mokytojų trūko, trūksta ir, panašu, kad truks
Problemos su švietimo darbuotojais – net Taline
Apie 200 Estijos sostinės Talino mokytojų šiuo metu nekalba estų kalba B2 lygiu. Kita vertus, jei vyriausybė nuspręs atidėti pačios patvirtintą tvarką, kas leistų mokytojams, išlaikiusiems valstybinės kalbos egzaminą B1 lygiu ir aktyviai studijuojantiems, dirbti toliau. Tokiu atveju sostinės ugdymo įstaigos turės nutraukti darbo sutartis tik su 80 mokytojų.[1]
Birželį apie 150 švietimo darbuotojų Taline bandė laikyti kalbos egzaminus B2 ir C1 lygiais, tačiau tik 30 iš jų pasiekė norimą rezultatą. Nuo rugsėjo pirmosios pirmos ir ketvirtos klasės pereis prie ugdymo estų kalba – jų mokytojai turi kalbėti estų kalba C1 lygiu. Iš viso Taline trūksta 15 mokytojų pirmoms klasėms ir 25 ketvirtoms, praneša „Aktualioji kamera“.
Padėtis yra daug sudėtingesnė su mokytojais, kurie nuo rugsėjo 1 d. toliau mokys rusų kalba ir turės kalbėti estų kalba B2 lygiu. Šiuo metu apie 200 mokytojų Taline neatitinka šio reikalavimo. Vyriausybė svarsto galimybę suteikti vienerių metų atidėjimą mokytojams, kurie jau kalba estų kalba B1 lygiu.
„Esant tokiai situacijai, darbo sutartį turėsime nutraukti tik su 80 mokytojų. Tie, kurie turi B1, gali tęsti studijas kitais metais, išlaikyti egzaminą, įsitvirtinti ir likti švietimo sistemoje daugelį metų“, – patikino Talino mero pavaduotojas švietimui Aleksejus Jašinas.
Kitataučių ugdymo įstaigose nuotaikos ne kokios
Talino „Linnamäe“ rusų licėjuje pereinamojo laikotarpio galimybė išgelbėtų 13 mokytojų nuo atleidimo. Mokykla aktyviai ruošiasi mokslo metų pradžiai, nes visuose švietimo lygiuose jaučiamas pedagogų trūkumas.
„Žinoma, vienas iš būdų išspręsti šią problemą yra padidinti krūvį. Tačiau jis negali būti padidintas neribotą laiką. Kaip jau minėjau, pernai mokytojai dirbo su padidėjusiu darbo krūviu. Labai nenorėčiau tokio varianto ir tikiuosi, kad bus priimtas sprendimas, kurio nevertinu kaip nuolaidžiavimo. Tai - galimybė samdyti mokytojus, kurie nekalba estų kalba B2 lygiu pagal laikiną darbo sutartį“, – pasakojo rusiškojo licėjaus „Linnamäe“ direktorė Natalija Samoilova.
Rugsėjis gali pažerti ir daugiau netikėtumų
Taigi rugsėjį Estijos mokyklos turės ieškoti pakaitinių pedagogų tiek klasėms, pereinančioms prie mokymo estų kalba, tiek naujiems rusakalbiams mokytojams. Nors mokytojų paieška ir anksčiau buvo problema, švietimo ir mokslo ministrė Kristina Kalas įsitikinusi, kad mokyklos su šia užduotimi susitvarkys.
„Visoje Estijoje mums trūksta darbo jėgos. Todėl bet kuriam vadovui gerų specialistų paieška yra labai sudėtinga užduotis. Bet ši užduotis yra vienoda absoliučiai visiems ir esu tikras, kad mokyklų vadovai su tuo susitvarkys ir turės mokytojus, kurie pradės mokyti mokyklose nuo rugsėjo 1 dienos“, – svajojo ministrė.
Sprendimas dėl mokytojų pereinamojo laikotarpio bus priimtas ketvirtadienį.
Lietuvoje – ne ką geriau: mokytojų trūko, trūksta ir, panašu, kad truks
Nors mūsų šalyje rusakalbių mokyklos, kol kas, dar veikia ir jų pedagogams netaikomi papildomi reikalavimai, mokytojų trūksta ir Lietuvoje.
Neseniai Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad kalbant apie šią problemą, teisinga klausti - kodėl regione trūksta mokinių ir ar regionai yra patrauklūs gyventi mokytojui. „Mes didingai įsivaizduojame, kad keliais šimtais eurų pakėlus algą žmogus pakeis gyvenimą. Vilnietis, baigęs kažkurį universitetą, atvažiuos į Punią, kur gyvena 600 žmonių, kur nėra nė vieno normalaus daugiabučio, kur veikia kooperatyvinė parduotuvė, kur kultūros centre šviesas uždega, kai atvažiuoja meras. Normalu, kad jaunas žmogus nori sportuoti, po darbo vykti pavalgyti į restoraną, pabūti baseine“, – priežastis, kodėl mokytojai vengia darbo regionuose, vardijo Alytaus miesto meras. N.Cesiulis pridėjo, kad kviesdami mokytojus į regionus pamirštama ir apie jų antras puses. Pasak mero, svarbu pamąstyti, ar regione bus veiklos ir mokytojo partneriui.[2]
Beje, pedagogų trūko ir praėjusiais metais. Tuomet mokyklos ir darželiai teigia, kad rugsėjo 1-ąją ne visi galės užtikrinti tinkamą ugdymo procesą – masiškai trūksta pedagogų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad mokytojų trūksta visame pasaulyje, o formuoti kolektyvą – mokyklų vadovų ir steigėjų pareiga.[3]
Beje, žiūrint į tai, kaip dirbo šios kadencijos švietimo, mokslo ir sporto ministrai, bei prisiminus, kiek laiko premjerė Ingrida Šimonytė delsė paskirti naują ministrą, galima daryti prielaidą, jog konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijai reikalinga mažaraštė Lietuva su sunaikintais regionais. Tik klausimas – kam?
