Švietimas: kokius pokyčius žadėjo naujoji valdžia

Valdžios pažadai švietimo tema — Prieš rinkimus partijos žadėjo nuversti kalnus švietimo srityje.

<h2>Valdančiosios koalicijos programos švietimo klausimais – kone identiškos</h2>
Neseniai pasibaigę Seimo rinkimai atnešė smarkiai pasikeitusią Seimo narių sudėtį. Nors išsilaikė nemažai senbuvių, tačiau atsirado ir daugybė naujokų. Daugiausiai mandatų – net 50 – šį kartą atiteko Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionims demokratams, o antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavusi 32 mandatus. Tačiau žalieji liks opozicijoje, kadangi bendrą koaliciją nusprendė sudaryti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Ko galima tikėtis šių trijų partijų valdymo laikotarpiu? Panašu, jog bent jau švietimo srityje konservatoriai puikiai sutars su liberalais ir Laisvės partijos nariais, nes jų rinkiminiai pažadai švietimui – beveik identiški.^[1] Nepaisant to, jog veikiausiai didesnė dauguma rinkėjų nesivargino perskaityti kiekvienos partijos programos, jose galima rasti daugybę panašumų, o pažadai apie patrauklesnę švietimo sistemą vos tilpo net ir į keliasdešimt puslapių.
Visos valdančiajai koalicijai priklausančios partijos it susitarusios žada didinti pedagogų algas, gerinti mokslo kokybę, kurti lygias mokslo galimybes visiems piliečiams ir daug kitų dalykų, kuriuos apžvelgsime šiek tiek plačiau. Deja, ar šie pažadai buvo paremti išsamiais skaičiavimais, detaliais planais ir ar taip ir neliks dulkėti stalčiuose, rinkėjai sužinos tik per artimiausius ketverius metus.
<h2>Mokyklinio ugdymo ankstinamas: visuotinis ankstyvasis ugdymas turėtų prasidėti nuo 5 metų</h2>
<img src="77_CDN_URL/images/education_should_start_earlier.jpg" alt="Mokslų ankstinimas" />
Konservatoriai nori pasiekti, jog visi vaikai pradėtų mokytis anksčiau nei esame pripratę Lietuvoje. Pasak jų programos,^[3] bus siūloma ankstinti priešmokyklinį ugdymą ir galiausiai Lietuva turėtų pereiti prie visuotinio ankstyvojo ugdymo bent nuo penkerių metų. Tiesa, partija priduria:
<blockquote>
Šiame etape ugdymas neturėtų būti suprantamas kaip formalus žinių įsisavinimas. Tai ugdymas per žaidimą, kūrybingumo, socialinių, kultūrinių kompetencijų stiprinimas. Šiuo laikotarpiu diagnozuojamos galimos mokymosi problemos ir ieškoma sprendimų. Ankstyvojo ugdymo programa bus susieta su bendrojo ugdymo programa.
</blockquote>
Kiek toks planas iš tiesų patiks tėvams bei pedagogams ir kaip jis bus įgyvendinamas, kol kas lieka neaišku. Tačiau po pirmųjų kalbų apie ugdymo ankstinimą, kurias pradėjo prezidentas Gitanas Nausėda, tėvų bendruomenės atrodo susiskaldžiusios. Kol vieni džiaugiasi tokiais pasiūlymais, kiti atkreipia dėmesį į skirtingus vaikų gebėjimus, brandos lygį ir kritikuoja norą per anksti ant vaikų pečių užkrauti papildomas pareigas.
Kol kas iš tikrųjų neaišku, ar tokie planai nesukels dar didesnės atskirties tarp skirtingų gabumų vaikų. Kai kurie tėvai jau spėjo išreikšti susirūpinimą, jog net ir ne kiekvienas septynmetis pasirengęs mokyklai, o tarp šešiamečių tokių būtų dar daugiau. Jei nebus parengta pakankamai stabili, į kiekvieno poreikius ir gabumus atsižvelgianti sistema, tokie eksperimentai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
<h2>Skatinimo vesti vaikus į darželį planai</h2>
Nors daug tėvų didžiuosiuose miestuose ar priemiesčiuose susiduria su problemomis norėdami gauti vietą savo vaikui lopšelio arba darželio grupėje, konservatoriai akcentuoja kitokį požiūrį – skatinimą, kad dar daugiau vaikų lankytų darželius. Tiesa, iš pirmo žvilgnio tokie pažadai atrodo teigiami, kadangi jie žada siekti, kad darželius lankytų socialinės rizikos šeimų vaikai ir su tuo netgi susies pinigines išmokas. Tačiau kaip spręs ir taip opią vietų trūkumo problemą visgi pakankamai detaliai nepaaiškina, tik tikina, jog savo siekį įgyvendins per ateinančius kelis metus, užtikrindami ne tik vaikų atvykimą, bet ir didindami ugdymo formų įvairovę:
<blockquote>
Iki 2025 m. pasieksime, kad visi nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai lankytų darželius. Vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, susiesime su privalomu ikimokykliniu ugdymu. Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį. Šiam tikslui įgyvendinti bendradarbiausime su savivaldybėms, kad būtų užtikrintas vaikų atvykimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar steigiamos naujos grupės šalia namų, didinama ikimokyklinio ugdymo formų įvairovė.
</blockquote>
Iš kur ras papildomų lėšų, patalpų ir specialistų konservatoriai nedetalizuoja. Todėl belieka tikėtis, jog vos per kelis metus norėdami pasiekti, kad visi nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai lankytų darželius, šie politikai jau yra numatę logišką ir pakankamai realų planą. Ypač žinant tai, jog dabar dažniausiai darželių nelanko būtent vaikai iš socialinės rizikos šeimų, tokius planus įgyvendinti iki 2025 m. bus pakankamai sunkus uždavinys.
<h2>Visiems prieinamo geriausios kokybės išsilavinimo pažadai</h2>
<img src="77_CDN_URL/images/learning_should_be_available_for_all_people.jpg" alt="Mokslo prieinamumas" />
Visos trys partijos sutaria, jog geriausios kokybės išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems vaikams, nepaisant to, kokiame mieste ar kaimelyje jie gyvena. Tiesa, sunku tikėti tokiais pažadais, kai palaipsniui nuolat naikinamos mokyklos kaimeliuose ar mažesniuose miesteliuose. Visgi konservatoriai savo programoje išdidžiai sakė:
<blockquote>
Geriausios kokybės išsilavinimas turi būti prieinamas kiekvienam.
</blockquote>
<blockquote>
Todėl visos rajonų savivaldybės turės bent vieną kokybiškai aprūpintą̨ gimnaziją-daugiafunkcinį centrą̨. Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą̨, kur tokių galimybių̨ nėra, statysime naujas.
</blockquote>
<blockquote>
Organizuosime mokinių ir klasių pavėžėjimą iš̌ nutolusių vietovių, kuriose nėra galimybių̨ užtikrinti kokybiško formalaus ar/ir neformalaus ugdymo. Sudarysime galimybes vaikams, kurių gyvenimo sąlygos sudėtingos ar atstumas iki tokios gimnazijos per didelis, darbo dienomis gyventi bendrabutyje.
</blockquote>
Paradoksalu, jog uždarinėjant senus darželius ir mokyklas, dėl kurių uždarymo liko nepatinkinti daugybė tėvų ir pedagogų, partijos žada kurti naujus darželius ir mokyklas. Nors ir kyla neaiškumų kam tuomet reikėjo uždaryti senąsias įstaigas ir ar tokie žingsniai tik padidins kaštus, visgi liberalai taip pat neatsiliko nuo konservatorių ir žadėjo, kad įgyvendins visiems prieinamą švietimą, kurdami naujas švietimo įstaigas:
<blockquote>
Sieksime, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvieno vaiko gyvenamojoje vietovėje. Skatinsime mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, remsime erdvių pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose, palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse.
</blockquote>
Tokius pačius pažadus dalijo ir Laisvės partija. Politikų teigimu, jie sieks ne tik mokslo prieinamumo ir naujų įstaigų kūrimo, bet ir silpniau besiverčiančių įstaigų kokybės gerinimo. Be to, jie žadėjo modernią aplinką, įvairias technologines priemones ir kitus patrauklius dalykus. Štai keli iš Laisvės partijos programoje užfiksuotų pažadų:
<blockquote>
Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas turi tapti savaime suprantamas. Šios paslaugos turi būti vienodai prieinamos tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, todėl valstybės investicijas kreipsime į naujų darželių statybą, taip pat sudarysime sąlygas atokiau gyvenančių vaikų pavėžėjimui iki ugdymo įstaigos. Ten, kur tikslinga, siūlysime lanksčius sprendimus remdami modulinių pastatų statymą, įrengdami ikimokykliniam ugdymui tinkamas erdves bendruomenių ar kitų įstaigų patalpose.
</blockquote>
<blockquote>
Siekdami padėti dėl įvairių priežasčių silpniau besitvarkantiems darželiams, suteiksime tikslinę pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms dėl ugdymo kokybės, vaikų pasiekimų, vadybos ir mikroklimato tobulinimo.
</blockquote>
<blockquote>
Didmiestis ar regionas – visiems vaikams turi būti vienodai prieinami aukšti ugdymo kokybės standartai, sparčiausia interneto prieiga, moderni ir patraukli mokymosi aplinka, tinkamos technologinės priemonės mokytis nuotoliniu būdu. Visose mokyklose turi būti palaikomas panašus mokytojų amžiaus vidurkis. Visiems mokytojams turi būti vienodai prieinama pagalbos sistema.
</blockquote>
<blockquote>
Mokyklų veiklą vertinsime atsižvelgdami į tai, kaip mokyklos prisideda prie kiekvieno vaiko individualios pažangos, koks jose emocinis mikroklimatas, kokie ūkiniai ir finansiniai rodikliai, ryšiai su bendruomene. Toms mokykloms, kurioms sekasi sunkiausiai, padėsime tiksliomis ir greitomis finansinėmis, metodinėmis konsultantų intervencijomis. Palaikysime ir plėsime kokybės krepšelio iniciatyvą, tačiau ji turi vystytis ir neapsiriboti ES lėšomis. Nenorinčiose ar negalinčiose tobulėti mokyklose taikysime individualius sprendimus: tam tikrose ugdymo įstaigose reikės keisti vadovybę, kitas – pertvarkyti ir prijungti prie stipresnių mokyklų.
</blockquote>
<blockquote>
Visgi ne visur prasminga išlaikyti mažas mokyklas ir jungtines klases, ypač gimnazijų lygio. Daugiau naudos būtų konsoliduoti gimnazijų tinklą, sudarant sąlygas gimnazistams lankyti įvairesnes popamokines veiklas, mokytis geriau įrengtose laboratorijose, socializuotis su daugiau bendraamžių, turėti didesnį užsienio kalbų pasirinkimą.
</blockquote>
<blockquote>
Dalis didžiųjų miestų mokyklų yra gerokai perpildytos, egzistuoja realus naujų ugdymo įstaigų poreikis, kuris nemaža dalimi finansuojamas iš Valstybės investicinės programos. Ketiname smarkiai didinti jos apimtis švietimui, užtikrindami, kad mokiniai Vilniuje ir kituose miestuose ateityje turės komfortabilias mokymosi vietas.
</blockquote>
<blockquote>
Sprendžiant mokymosi regionuose kokybės problemas, turi būti sukurta atvira ir nemokama nuotolinė (angl. online) mokykla, kurioje mokiniai galėtų rasti geriausių mokytojų dėstomas pamokas.
</blockquote>
<blockquote>
Galutinis rezultatas – Lietuvoje nelieka blogų mokyklų, o pagrindinis priėmimo į savivaldybės ar valstybės išlaikomos mokyklas atrankos kriterijus yra atstumas nuo mokyklos iki vaiko namų.
</blockquote>
<h2>Daugiau skirtingų kalbų, sporto, informacinių technologijų ir pilietiškumo</h2>
<img src="77_CDN_URL/images/kids_should_learn_more_languages.jpg" alt="Kalbų mokymasis" />
Naujai išrinkti valdantieji nepamiršo pažadų ir dėl darželinukų, moksleivių bei studentų mokymo pokyčių. Savo programose partijos akcentavo būtinybę mokėti kuo daugiau kalbų, atsigręžti į informacines technologijas, bet drauge neužmiršti ir pilietiškumo bei sveikesnės gyvensenos. Taip pat buvo akcentuojamos prevencinės programos. Pasak konservatorių, jie įgyvendins tokius tikslus:
<blockquote>
Sustiprinsime ir ankstinsime skaitmeninį raštingumą ir skaitmeninį mąstymą (angl. computational thinking), šiuos gebėjimus pradėsime vystyti dar darželiuose. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, ypatingą dėmesį̨ siūlysime teikti skaitmeniniam ugdymui. Siekdami kokybiško skaitmeninių kompetencijų ugdymo, remsime skaitmeninės kvalifikacijos kėlimą ir užtikrinsime reikalingą techninį aprūpinimą.
</blockquote>
<blockquote>
Pilietinio ugdymo elementus integruosime į bendrojo ugdymo programas. Stiprinsime aktyvumo, dalyvavimo visuomenės gyvenime, internetinio aktyvizmo bei atsparumo dezinformacijai ugdymą mokyklose. Didelį dėmesį skirsime mokinių gebėjimams priimti sprendimus bei informuotai dalyvauti rinkimuose.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime, kad mokslu paremtas prevencinis švietimas nuo ankstyvo amžiaus taptų neatsiejama ugdymo dalimi. Inicijuosime parengti vieną diferencijuotą pagal mokinių amžių privalomą prevencinę programą.
</blockquote>
Tuo tarpu liberalai akcentavo ne tik informacines technologijas, bet ir būtinybę pritaikyti mokslą realiai, taip siekiant labiau įtraukti mokinius, kad šie tyrinėtų ir geriau suvoktų pasaulį. Jie taip pat žadėjo skirti lėšas patyčių prevencijai. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis rašė:
<blockquote>
Pamokose vykstančios veiklos bus siejamos su realiu gyvenimu. Ugdymas bus orientuotas į žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų vystymą, visapusiškai tyrinėjant kasdienius pasaulio reiškinius, ieškant aktualių klausimų sprendimų bei juos išbandant. Nuotolinis mokymas(is) turi tapti neatsiejama mokyklų gyvenimo dalimi, tokiu būdu paįvairinant mokinių mokymosi patirtis bei išvengiant nepalankių aplinkos veiksnių įtakos mokymo(si) procesui.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime, kad visoms mokykloms biudžete būtų numatytos tikslinės lėšos patyčių prevencijai – tiek programų įgyvendinimui, tiek mokytojų darbo laiko apmokėjimui.
</blockquote>
Laisvės partija, žinoma, taip pat prisidėjo prie mokslo gerinimo pažadų gausos. Šios partijos atstovai tikino, jog netgi aprūpins įstaigas įvairiomis naujausiomis technologijomis bei užtikrins, kad ugdymo programos atitiktų XXI a. poreikius. Jie taip pat akcentavo IT srities svarbą. Keli Laisvės partijos pažadai:
<blockquote>
Ikimokyklinio ugdymo programos turi atitikti vaikų ugdymo XXI a. poreikius. Sieksime, kad pedagogai darželiuose skirtų dėmesį tiriamosioms ir kūrybinėmis inžinerinėms, gamtamokslinėms (STEAM) veikloms, pavyzdžiui, kuriant paprastus mechaninius modelius. Visuose darželiuose užtikrinsime galimybes skaitmeniniam ugdymui (interaktyvios grindys, stalai ir pan.). Siūlysime auklėtojams inovatyvias priemones komunikacijos, mokėjimo mokytis, kūrybiškumo gebėjimams ugdyti.
</blockquote>
<blockquote>
Iš pagrindų peržiūrėsime ugdymo programas: pritraukdami į mokyklas geriausius mokytojus ir suteikdami galimybes nuolat tobulėti, jiems suteiksime laisvę patiems planuoti ugdymo turinį moksleiviams.
</blockquote>
<blockquote>
Privalome skatinti kalbų mokymąsi, leisti moksleiviams mokyklose pasirinkti trečią užsienio kalbą, nes kalba nėra tik gramatikos mokslai, ji apima ir tos šalies istoriją, geografiją, tradicijas, papročius, literatūrą.
</blockquote>
<blockquote>
Turime iš pagrindų pertvarkyti lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, į jas siekiant įtraukti kuo daugiau pasaulinės literatūros.
</blockquote>
<blockquote>
Kiekvienas, 12 klasių baigęs moksleivis, turi mokėti bendrauti bent trimis kalbomis – lietuvių, užsienio kalba ir informacinių technologijų.
</blockquote>
<blockquote>
IT, kaip trečios kalbos mokymą, turėtų sudaryti šios dalys:
<ul>
<li>Administravimas ir sauga (angl. HACK) – gebėjimai suprasti, iš ko sudaryti kompiuteriai, kaip veikia jų vidinės dalys ir kaip valdoma visa kompiuterio programinė įranga.</li>
<li>Įrenginių valdymas ir programavimas (angl. Robotics and Programming) – gebėjimai suprasti pagrindinius įrenginių valdymo būdus naudojant programavimo kalbas.</li>
<li>Vaizdas, garsas, piešimas, kūrimas (angl. Media and Design) – gebėjimas per vartotojo emocinę patirtį sukurti vizualizacijas, gebėti jas taikyti.</li>
<li>E-sportas – gebėjimai, apimantys žaidimų kūrimą, valdymą.</li>
</ul>
</blockquote>
<blockquote>
Sieksime į mokyklas įtraukti naują ir pertvarkytą socialinės–pilietinės veiklos modelį, kai kiekvieną pusmetį moksleivis turės teisę pasirinkti norimas pilietines ar socialines veiklas ir už jas rinkti atitinkamus balus arba įvertinimus vietoj dabar esančių socialinės veiklos valandų.
</blockquote>
<blockquote>
didinamas fizinio lavinimo užsiėmimų skaičius, jų įvairovė (ne tik komandiniai žaidimai, bėgimas, lakstymas ir skirtingų normatyvų vykdymas, bet ir įvairesnės praktikos: kūno ir minčių atpalaidavimas, jogos užsiėmimai, asmens fizines ypatybes ugdantys užsiėmimai) bei didinama fizinio aktyvumo integracija į įvairius užsiėmimus mokykloje.
</blockquote>
<h2>Dėmesys neformaliajam ugdymui ir vaikų veiklai vasaros metu</h2>
Išrinktos partijos prieš rinkimus akcentavo neformaliojo ugdymo ir vaikų veiklos vasaros metu svarbą. Jos netgi žadėjo neformaliojo ugdymo krepšelius darželinukams bei kartojo, jog užtikrins paramą net ir vasaros metu. Pavyzdžiui, Laisvės partija savo programoje rašoma:
<blockquote>
Siekdami neapsiriboti vien formaliuoju ugdymu, pasieksime, kad neformalusis vaikų švietimo krepšelis būtų skirtas ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.
</blockquote>
Liberalų sąjūdis prieš rinkimus žadėjo, jog neformalusis švietimo krepšelis turėtų būti skiriamas vaikams nuo 2 metų ir turėtų išlikti net ir vasarą. Politikų programoje teigiama:
<blockquote>
Neformalaus ugdymo krepšelis – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Sieksime, kad valstybės finansuojamas neformalusis švietimas būtų prieinamas vaikams nuo 2 metų.
</blockquote>
<blockquote>
Sieksime, kad neformaliojo švietimo krepšelis būtų skiriamas ne tik mokslo metų laikotarpiu, bet ir per vasaros atostogas stovykloms finansuoti.
</blockquote>
Laisvės partija, pabrėždama vaikų užimtumo svarbą, taip pat žadėjo, jog skatins negalią turinčių bei specialiųjų poreikių turinčių vaikų užimtumą. Ši partija prieš rinkimus tikino, kad užtikrins ne tik valstybės remiamą neformaliojo ugdymo krepšelį vasaros metu, bet ir tobulins užimtumo įvairovę bei organizavimą. Laisvės partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Laikysimės požiūrio, kad mokinių atostogos labai svarbios, tačiau jų ugdymasis nesibaigia vasarą išėjus iš mokyklos, todėl taikysime neformaliojo ugdymo krepšelį ir vasaros veikloms, tobulinsime vaikų vasaros užimtumo organizavimą bei įvairovę, įtraukdami svarbių sričių organizacijas (bibliotekas, muziejus, soc. globos įstaigas ir pan.). Visose savivaldybėse skatinsime ir finansuosime negalią ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų užimtumą vasaros metu. Mokslo metais pradinėse klasėse finansuosime visos dienos mokyklos modelį, tačiau tuo pačiu skatinsime mokyklas kurti įdomias ir prasmingas popamokines vaikų ugdymo veiklas.
</blockquote>
<blockquote>
Sudarysime sąlygas kuo daugiau vaikų dalyvauti kuo įvairesnėse veiklose, o neformaliojo ugdymo pedagogams padėsime susikoncentruoti į pedagoginę veiklą, sumažindami jiems tenkantį administracinės naštos krūvį.
</blockquote>
<h2>Pažadai organizuoti įstaigų renovaciją ir aprūpinti jas naujausiomis technologijomis</h2>
<img src="77_CDN_URL/images/future_education.jpg" alt="Mokymosi įstaigų renovacija" />
Nepaisant to, jog iki šiol buvo nuolat kartojama, jog nei pedagogams, nei pačioms mokykloms biudžete nėra lėšų, kad būtų galima kažką gerinti, visgi visos trys partijos prieš rinkimus žadėjo ne tik algų didinimą, bet ir renovaciją. Negana to, buvo tikinama, jog švietimo įstaigos sulauks visų būtinų priemonių ir netgi naujausių technologijų. Pavyzdžiui, Laisvės partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Norint pasinaudoti visu šiuo turiniu, mokyklose turi būti pakankamai kompiuterių, planšečių, kamerų, skanerių ir kitų efektyviam nuotoliniam mokymui reikalingų priemonių. Skaitmeninės atskirties įveikai reikalingas visiems prieinamas interneto ryšys.
</blockquote>
<blockquote>
Įsteigę specialų nacionalinį fondą, kuris pritrauks privačias ar skolintas lėšas iš tarptautinių institucijų, atversime kelius masinei mokyklų renovacijai.
</blockquote>
<blockquote>
Renovuosime šalies darželių vidinę ir išorinę infrastruktūrą – darželiai turi vis mažiau priminti sovietinius laikus. Skatinsime, kad savivaldybėse atsirastų aiškus ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros aprašymo ir vertinimo standartas, ugdymo įstaigų pilnas pritaikymas neįgaliesiems.
</blockquote>
Apie naujų įstaigų statymą ar senųjų atnaujinimą taip pat kalbėjo ir kitos partijos. Jei šie pažadai bus įgyvendinti Lietuvoje turėtume sulaukti dažais kvepiančių mokyklų, naujų darželių ir atnaujintos, pačios geriausios mokymosi įrangos įvairaus amžiaus vaikų klasėse.
<h2>Planai keisti stojimo į aukštąsias mokyklas konkursus ir sudaryti sąlygas mokytis užsieniečiams bei iš emigracijos grįžusiems lietuviams</h2>
Pasak Laisvės partijos, nėra jokios prasmės didinti valstybės finansuojamų vietų kiekį, tačiau drauge reikia kurti galimybes užsieniečiams mokytis Lietuvos universitetuose. Tad galima tik spėti, jog tai reikštų, kad Lietuvos piliečiai turėtų menkesnį šansą mokytis valstybės skirtomis lėšomis. Be to, minimos ir stipendijos užsieniečiams. Laisvės partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Analogiškai nėra tikslinga didinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus – jau ir šiuo metu daugiau nei pusė stojančiųjų į valstybinio sektoriaus aukštąsias mokyklas mokosi už valstybės lėšas. Vietoj to, mažėjant studentų skaičiui, geriau didinti studijų vietos kainas ir tolygiau finansuoti skirtingas studijų kryptis.
</blockquote>
<blockquote>
plėsime stipendijas geriausiems užsienio valstybių studentams studijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje, adaptuosime jiems studijų programas bei plėsime rinkodaros sistemos užsienyje projektus.
</blockquote>
<blockquote>
Siekdami demokratijos ir žmogaus teisių sklaidos Rytų Europos regione, kviesime perspektyvius Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir kitų valstybių moksleivius studijuoti Lietuvoje.
</blockquote>
Konservatoriai savo programoje užsimena, jog norės keisti valstybės lėšų skirstymą įvairioms mokslo sritims. Taip pat teigia, kad reikėtų keisti stojimo į aukštąsias mokyklas pobūdį, stipendijų dydžius, valstybės remiamų paskolų skyrimo tvarką. Jie rašo:
<blockquote>
Resursus koncentruosime prioritetinėse ekonomikos ir mokslo srityse. Siaurinsime sumanios specializacijos prioritetų skaičių ir valstybės paramą koncentruosime į bioir sveikatos technologijų, naujų medžiagų, IT sritis.
</blockquote>
<blockquote>
Akcentuosime studijų kokybę ne kiekybę, todėl didinsime finansavimą vienam studentui, taip sudarant galimybę aukštosioms mokykloms stiprinti studijų kokybę ir didinti akademinių darbuotojų, bei pagalbinio personalo darbo užmokestį. Peržiūrėsime studijų krepšelio sandarą ir palaipsniui pereisime nuo krepšelio finansavimo link sutarčių sudarymo dėl specialistų rengimo studijų kryptyse, kurių pagrindas studijas baigiančių absolventų kompetencijos lygis. Laikysimės nuostatos, kad visos mokslo ir studijų sritys yra svarbios kuriant valstybės gerovę, todėl planuojant absolventų skaičius remsimės ne tik rinkos poreikiais, bet ir valstybės gerovės ir stiprinimo tikslais. Tarsimės su aukštosiomis mokyklomis dėl galimybės taikyti motyvacinį pokalbį ir kitas būsimųjų studentų atrankos priemones ir šiais rezultatais remiantis priimti galutinį sprendimą.
</blockquote>
<blockquote>
Peržiūrėsime stipendijų dydžius, keisime valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Užtikrinsime, kad studijas toliau tęsiančiam asmeniui ar esančiam akademinėse atostogose nereikėtų iš karto grąžinti paskolos. Jas studentai galės pradėti grąžinti praėjus bent metams po studijų baigimo ir tuomet kai baigę studijas įsidarbina ir gauna bent 1,5 minimalios mėnesio algos dydį siekiantį atlyginimą. Užtikrindamas beprocentes palūkanas pamažu valstybės remiamas stipendijas pradės teikti Valstybinis studijų fondas, o ne kredito įstaigos. Socialinė stipendija bus atsieta nuo akademinių pasiekimų ir skiriama visiems studentams, kurie ar kurių šeimos pretenduoja į valstybės paramą. Didinsime skatinamosioms stipendijoms skiriama finansavimą, atžvelgiant į šalies kultūrinį kontekstą, šis finansavimas pirmiausia bus skirtas magistrantūros studijų studentams.
</blockquote>
Laisvės partija nepamiršo pažadėti, kad sukurs palankias sąlygas mokytis iš emigracijos grįžusiems lietuviams. Drauge ši partija netgi prisižadėjo įkurti mokyklą ukrainiečiams, veikiausiai atsižvelgdama į dabartines politines ir ekonomines realijas:
<blockquote>
Užtikrinsime iš emigracijos grįžtančių ir imigrantų vaikų sklandų įtraukimą į ugdymo procesą. Stiprinsime mokytojų anglų kalbos žinias (plačiau – tolesnėje programos dalyje), kad jie galėtų bendrauti su nemaža dalimi iš emigracijos grįžtančių vaikų. Pasitelksime aukštąsias mokyklas ir švietimo pagalbos specialistus dėl reikalingos metodinės pagalbos ir mokymo(si) priemonių užtikrinimo. Remsime mokyklos ukrainiečių dėstomąja kalba įkūrimą Lietuvoje.
</blockquote>
Apie norą prisitraukti užsieniečius ar užsienyje gyvenančius lietuvius kalbėjo ir konservatoriai. Jie akcentavo ne tik ukrainiečius, bet ir kitas tautas, netgi pažadėdami jiems skirti stipendijas. Jų pažadai skambėjo taip:
<blockquote>
Sudarysime sąlygas prisitraukti talentingus užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius jaunuosius mokslininkus.
</blockquote>
<blockquote>
„1000 talentų“ stipendijų programa, skirta Lietuvos diasporai, Rytų partnerystės šalims. Sieksime pritraukti talentus ir užtikrinti jiems finansavimą, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos diasporai ir jaunimui iš Rytų partnerystės šalių, tokių kaip Ukraina, Gruzija, Baltarusija.
</blockquote>
Laisvės partija taip pat nori keisti stojimo į aukštąsias mokyklas pobūdį bei sugrąžinti minimalius stojimo reikalavimus. Programoje rašoma:
<blockquote>
Tuo tarpu, konkursinio balo į aukštąsias mokyklas sandarą turėtų sudaryti pilietinė-socialinė ar projektinė veikla, olimpiados bei konkursai (įtraukiant platesnį jų ratą nei yra dabar) ir motyvacinis vertinimas, stojamieji egzaminai aukštosiose mokyklose.
</blockquote>
<blockquote>
nustatysime aukštesnį stojimo į aukštąsias mokyklas slenkstį, sugrąžindami minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimus.
</blockquote>
Nors natūralu, kad Lietuvoje mokslas turėtų būti prieinamas lietuvių kalba, tačiau Laisvės partija, itin skatinanti papildomų kalbų mokėjimą bei užsieniečių integraciją, siūlo atvirkštinį variantą. Jei ši partija įgyvendins savo planus, maždaug pusė bakalauro paskaitų vyktų ES kalbomis, o mokantis magistro studijose tokių paskaitų padaugėtų net iki 80%:
<blockquote>
Didinsime ES kalbomis dėstomų dalykų santykį bakalauro programose – ilgainiui bent 40–50 proc. (su išimtimis) programų dalykų turi būti dėstoma ES kalbomis, magistrantūroje – 60–80 proc.
</blockquote>
<h2>Pažadai apie pokyčius profesinėse mokyklose</h2>
Žinoma, valdančiąją koaliciją sudariusios partijos prieš rinkimus nepamiršo ir profesinių mokyklų. Jos žadėjo tobulinti profesinių mokyklų mokymosi būdus, skatinti šiuo metu beveik nenaudojamą pameistrystės programą, kalbų mokymąsi ir t. t. Laisvės partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Paruošime darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžių tobulinimo programą. IT, kaip trečia mokinių kalba, turi atkeliauti ir į profesinės mokyklas, todėl steigsime IT profesinės ekselencijos centrus, kurie rūpinsis nuolatiniu programų atnaujinimu, darbdavių įtraukimu ir darbo rinkos poreikių prognozavimu.
</blockquote>
<blockquote>
Pasieksime, kad profesinės mokyklos skirtų didesnį finansavimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimui ir kad šie turėtų realias, nuolatines galimybes tobulėti Lietuvoje ir užsienyje, atnaujinti savo žinias mokymuose, stažuotėse ir mainų programose.
</blockquote>
<blockquote>
pasieksime, kad profesinėse mokyklose mokiniai mokytųsi ne tik vienos, bet dviejų ar trijų užsienio kalbų.
</blockquote>
Liberalai, kaip ir Laisvės partijos nariai, akcentavo pameistrystės svarbą ir jos tobulinimą. Liberalų sąjūdžio programoje teigiama:
<blockquote>
Sieksime, kad efektyviai veikiančios pameistrystės programos profesiniame mokyme taptų dominuojančiu mokymo būdu, bendradarbiaujant su verslu.
</blockquote>
Įgyvendinus partijų pažadus būtų galima tikėtis ne tik profesinėse mokyklose norinčių besimokyti asmenų pagausėjimo, bet ir bendro tokių mokyklų naudos padidėjimo. Būtų užtikrinamas geresnis profesijos įsisavinimas, platesnis besimokančiojo žinių bagažas, praktika ir pan.
<h2>Pažadai apie pagalbą lėčiau besimokantiems ir geresnę neįgaliųjų integraciją mokymosi įstaigose</h2>
Valdančiąją koaliciją sudariusios partijos nepamiršo pažadų ir tiems tėvams, kurie augina šiek tiek sunkiau besimokančius ar negalią turinčius vaikus. Politikai žadėjo, jog per ateinančius kelis metus užtikrins geresnę neįgaliųjų integraciją bendrojo lavinimo įstaigose, įdarbins daugybę papildomų specialistų, kurie dirbs su papildomų poreikių turinčiais vaikais, rengs mokymus, jog pedagogai geriau suprastų tokius vaikus, mažins pedagogų krūvį, kad šie galėtų daugiau laiko skirti individualiems atvejams ir t. t.
Jų įtikinėjimai atrodo patraukliai, tačiau kelia abejonių, nes Lietuvoje ir taip juntamas vis didėjantis pedagogų trūkumas, o klasių dydžio mažinimui ar papildomų pedagogų parengimui ir įdarbinimui ne tik reikia papildomų piniginių resursų, bet ir to norinčių žmonių. Nors visos trys partijos žada algų kilimą, bet iki šiol tokie pažadai liko neištesėti, tad neaišku, ar ir dabar biudžete pedagogai neliks pamiršti.
Visgi, liberalai politinės kampanijos metu išdidžiai kartojo, kad sugebės rasti papildomų specialistų ir užtikrins, kad bus atsižvelgta į neįgaliųjų bei sunkiau žinias įsisavinančių asmenų poreikius. Liberalai teigė:
<blockquote>
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje bus sudarytos sąlygos įvairių poreikių turinčių vaikų visaverčiam ugdymui(si).
</blockquote>
<blockquote>
Mokyklos ir mokytojai bus pilnai aprūpinti ugdymui reikiamomis priemonėmis. Kiekvienoje mokykloje bus tiek švietimo pagalbos specialistų, kad mokytojai galėtų susikoncentruoti į ugdymo procesą, o kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą reikiamu metu.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime, kad mokytojai dirbtų su optimaliu mokinių skaičiumi. Sieksime, kad mokinių skaičius vienam mokytojui siektų ES vidurkį.
</blockquote>
Laisvės partija taip pat aiškino, jog po rinkimų neužmirš neįgaliųjų, didesnio dėmesio reikalaujančių vaikų ar mažamečių iš socialinės rizikos šeimų. Partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Sukursime paskatas savivaldybėms plačiau taikyti Vilniaus mieste pasiteisinusią priemonę skirti kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams. Ankstyvas ikimokyklinis ugdymas bus prieinamas neįgaliems ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime visas reikalingas investicijas į švietimo pagalbą, stiprinsime švietimo pagalbos specialistų gebėjimus, didinsime jų atlyginimus, pasieksime, kad visuose darželiuose vaikai galėtų gauti logopedo paslaugas. Įvertinus poreikį, ikimokyklinio ugdymo grupėse atsiras papildomi etatai, skirti pagalbai dirbant su mokiniu.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime, kad specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią turintys vaikai būtų visavertiškai įtraukiami į bendrą ugdymo procesą, suteikiant reikalingą mokytojo padėjėjų ir specialistų pagalbą, specialias mokymosi priemones, pavėžėjimo paslaugas, o mokyklos infrastruktūra būtų tam atitinkamai pritaikyta. Šiam tikslui pasiekti padidinsime švietimo pagalbai skiriamas lėšas, stiprinsime pedagogines psichologines tarnybas savivaldybėse, taip pat nuosekliai didinsime švietimo pagalbos specialistų atlyginimus.
</blockquote>
<blockquote>
Paruošime ugdymo įstaigų vadovus, mokytojus, švietimo pagalbos specialistus dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią turinčiais vaikais. Organizuosime pagalbos ir mentorystės teikimą mokyklų vadovams, mokymus pedagogams, kaip dirbti su šiais vaikais ir kuo anksčiau atpažinti galimus raidos sutrikimus. Siekdami spręsti specialistų trūkumo klausimą, padėsime mokykloms reikalingas paslaugas pirkti rinkoje. Stiprinsime mokytojo padėjėjo institutą – ilgainiui visose pirmose klasėse turėtų būti po vieną mokytojo padėjėją.
</blockquote>
<blockquote>
Pasisakome už tai, kad ugdymo metu kuo daugiau skirtingų vaikų mokytųsi kartu, nes tai visoms pusėms padeda mokytis empatijos ir suprasti pasaulio įvairovę. Dėl to stiprinsime kai kur jau susiformavusią tradiciją, kad specialiosiose klasėse ir mokyklose besimokantys vaikai kartu dar aktyviau dalyvautų veiklose su bendrųjų programų mokiniais. Galutinė užduotis – pasiekti, kad kuo daugiau vaikų pagal savo galimybes pereitų į bendrosios ugdymo programos klases, o baigę mokyklą – sklandžiai įsilietų į darbo rinką.
</blockquote>
<blockquote>
Tuo pačiu metu mažinsime mokytojams tenkantį krūvį ir dažną persidirbimą – pritrauksime į mokyklas daugiau mokytojo padėjėjų (ypač pirmose klasėse), didindami finansavimą, atlyginimus švietimo pagalbos specialistams ir pritraukdami daugiau jų į mokyklas, mažinsime mokytojams tenkantį darbo krūvį.
</blockquote>
Laisvės partija taip pat nepamiršo, jog neįgaliesiems reikalingas ne tik vidurinis, bet ir tolimesnis mokymasis. Šios partijos atstovai prieš rinkimus teigė:
<blockquote>
Aukštasis mokslas privalo tapti įtraukus, todėl finansuosime aukštojo mokslo studijų infrastruktūros ir studijų programų pritaikymą negalią, specialius ugdymosi poreikius turintiems studentams.
</blockquote>
<h2>Didesnės algos pedagogams, jų kvalifikacijos kėlimas ir pažadai apie orią pedagogų senatvę</h2>
<img src="77_CDN_URL/images/teachers_should_have_a_bright_future.jpg" alt="Šviesi pedagogų ateitis" />
Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai žadėjo,^[3] jog "švietimo sistemos finansavimas, atlygis mokytojams, dėstytojams bei mokslininkams nuosekliai didės." Nors ir nepaaiškina iš kur ras lėšų, kurių iki šiol valdžia sakė neturinti pedagogų algoms didinti, visos trys partijos, it susitarusios, prieš rinkimus dosniai kartojo tą patį. Pavyzdžiui, Laisvės partija sakė:^[4]
<blockquote>
Pirmiausiai užtikrinsime, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir toliau nuosekliai didėtų atlyginimas, kol jis pasieks 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į regioninę specifiką.
</blockquote>
<blockquote>
Šalia šių darbų tolygiai didinsime mokyklų vadovų atlyginimus, nes pastaraisiais metais kai kuriose mokyklose pradedančiųjų vadovų atlyginimai buvo žemesni už paprastų specialistų atlyginimus privačiame sektoriuje.
</blockquote>
<blockquote>
Pirmiausia, mokytojai turi gauti adekvatų atlyginimą – ne mažesnį nei vidutinis aukštojo išsilavinimo reikalaujančių darbo vietų apmokėjimo vidurkis šalyje.
</blockquote>
<blockquote>
Palaikysime tolygų mokytojų atlyginimo didinimą, kuris galiausiai turėtų būti indeksuotas ir bent 30 proc. didesnis už šalies vidutinį atlyginimą.
</blockquote>
<blockquote>
Kurdami dėstymui ir moksliniams tyrimams palankią aplinką, dėsime pastangas užtikrinti deramą mokslininkų finansavimą: dėstytojų atlyginimai turi būti 150 proc. didesni už vidutinį darbo užmokestį, o jaunų dėstytojų atlyginimai ir doktorantų stipendijos privalo siekti 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
</blockquote>
<blockquote>
greta atlyginimo suformuosime mokytojo paketą, kurį galėtų sudaryti nešiojamas kompiuteris, kelionės į mokyklą viešuoju transportu kompensavimas, lengvatos kultūrinei veiklai, knygoms, mokymams, kitoms savišvietos formoms.
</blockquote>
Lygiai taip pat dosniai pažadus apie augsiančias pedagogų algas dalijo ir liberalai. Jie teigė:^[5]
<blockquote>
Sieksime, kad mokytojo atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.
</blockquote>
<blockquote>
Nuosekliai didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Sieksime, kad kadencijos pabaigoje valstybės biudžeto skiriamos lėšos siektų 1,5 proc. nuo BVP. Užtikrinsime mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio augimą.
</blockquote>
Daugiausiai mandatų šiuose rinkimuose iškovoję konservatoriai vėlgi neatsiliko nuo kolegų. Jų pažadai apie algas atrodė gan panašiai:
<blockquote>
Tarsimės dėl stabiliai augančio atlygio, kuris 2025 m. turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Peržiūrėsime mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus, siūlysime, kad mokytojai turėtų pastovų kasmet nekintantį etatą ar jo dalį.
</blockquote>
<blockquote>
Dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
</blockquote>
Kadangi visos trys valdančiąją koaliciją sudarančios partijos dar prieš rinkimus sutarė dėl darbo užmokesčio didėjimo, bent jau šiuo aspektu jos turėtų sutarti ir po rinkimų, tad, norėdamos tesėti savo pažadus, neturės ginčytis tarpusavyje. Jeigu jų pažadai virstų realybe, didėtų ne tik dėstytojų, bet ir visų kitų švietimo sferoje dirbančių pedagogų atlyginimai, pradedant jau nuo darželių.
Drauge su pasipylusiais įtikinėjimais, jog švietimo sektorius per artimiausius metus išgyvens akivaizdžiai juntamą darbo užmokesčio didėjimą, visos trys partijos žada, jog sudarys palankias sąlygas pedagogų kvalifikacijos kėlimui, jų išsilavinimo stiprinimui ir papildomiems gebėjimams ugdyti. Pavyzdžiui, konservatoriai prieš rinkimus tikino:
<blockquote>
Sutarsime, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams būtinas aukštasis išsilavinimas. Numatysime pakankamą pereinamąjį laikotarpį šiam tikslui pasiekti. Bendradarbiaudami su savivaldos institucijomis sudarysime sąlygas auklėtojams siekti aukštojo išsilavinimo derinant darbą su studijomis. Aukštąjį išsilavinimą turinčių ikimokyklinio ugdymo auklėtojų atlyginimas bus prilygintas pradinių klasių pedagogų darbo užmokesčiui.
</blockquote>
<blockquote>
Užtikrinsime, kad Lietuvoje veiktų stiprūs tarptautinius standartus atitinkantys pedagogų rengimo centrai. Sutarsime su centrais dėl konkrečių trejų metų tikslų ir siektinų rezultatų. Pasitelksime geriausius Europoje pedagogus rengiančius universitetus konsultuoti Lietuvos pedagogų rengimo centrų vadovybes ir personalą rengiant ir įgyvendinant pedagogų rengimo strategiją. Skatinsime bendradarbiavimą su pažangiais užsienio universitetais, inicijuosime dvigubo laipsnio magistrantūros pedagogikos studijų programų parengimą ir įgyvendinimą. Užtikrinsime studentų mobilumą – vieną semestrą pedagogikos studijų studentas turėtų studijuoti užsienio universitete, ieškosime ir stažuočių užsienio mokyklose galimybių.
</blockquote>
<blockquote>
Sudarysime galimybes mokytojų tobulėjimui, siūlydami lanksčias sąlygas ir kiekvienam mokytojui kasmet skirdami 1 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą kaip tobulėjimo krepšelį, skirtą kelti kvalifikaciją. Aktyviau formuosime kvalifikacijos kėlimo programų pasiūlą. Sudarysime galimybę pedagogams įgyti kompetencijas dėstyti antrą dalyką.
</blockquote>
<blockquote>
Laikysimės nuostatos, kad pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis.
</blockquote>
Liberalai taip pat kartojo pažadus apie geresnį pedagogų išsilavinimą ir galimybes tobulėti. Tiesa, kaip ir kitos partijos, jie savo programoje nebandė paaiškinti iš kur gaus tam lėšų, kaip pritrauks aukščiausio lygio dėstytojus kitiems pedagogams parengti ir pan. Tačiau jų pažadai skambėjo išties patraukliai:
<blockquote>
Stiprinsime mokytojų rengimą. Juos ruoš aukščiausio lygio dėstytojai ir profesionalai stipriausiuose pedagogų rengimo centruose. Visų pedagoginių studijų ir mokytojų rengimo programų ašis bus praktinis darbas mokykloje.
</blockquote>
<blockquote>
Kiekvienam mokytojui skirsime konkrečią sumą lėšų, kurias jis kasmet galės panaudoti savo tobulėjimui.
</blockquote>
Laisvės partija neatsiliko nuo kitų aukščiau minėtų partijų ir taip pat lengva ranka dalijo pažadus apie pedagogų išsilavinimo ir galimybių tobulinimo planus. Remiantis šios partijos programa, būtų galima tikėtis išties teigiamų pokyčių, tik neaišku, ar pažadai kada nors virs realybe. Štai keletas iš Laisvės partijos programinių pažadų:
<blockquote>
Investuosime į ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos stiprinimą: a) užtikrinsime jiems mokymus, metodines priemones ir pagalbą, skirtą atpažinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, organizuoti jiems tinkamą ugdymą; b) inicijuosime ir remsime mentorystės, profesinių tinklų plėtros projektus pradedantiems ir esamiems darželių auklėtojams, taip pat reguliarius mokymus, stažuotes užsienyje apie naujus ikimokyklinio ugdymo metodus, vaikų fizinio aktyvumo stiprinimą, kūrybiškumo ugdymą, socialinių emocinių kompetencijų tobulinimą.
</blockquote>
<blockquote>
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms turi vadovauti kompetentingi vadovai, nebijantys imtis lyderystės iššūkių. Dėl to su geriausiomis aukštojo mokslo įstaigomis parengsime ir plėsime specialią studijų programą esamiems ir būsimiems darželių vadovams. Taip pat skatinsime savivaldybes inicijuoti ikimokyklinio ugdymo vadovų mentorių tinklą, jų pavaduotojų kompetencijų tobulinimo sistemą.
</blockquote>
<blockquote>
Siekdami pritraukti naujus vadovus, inicijuosime susitarimus su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis dėl specialių švietimo lyderių studijų programų, kuriose galėtų dalyvauti esami ir būsimi mokyklų vadovai bei jų pavaduotojai. Taip pat sukursime specialų fondą, kuris finansuos švietimo vadovų stažuotes ir kvalifikacijos tobulinimo kursus geriausiose švietimo lyderystės ir edukologijos studijas turinčiose užsienio valstybių aukštosiose mokyklose. Inicijuosime, kad nacionaliniu lygmeniu bei kiekvienoje savivaldybėje atsirastų mokyklų veiklos koordinavimo, dalinimosi gerąja patirtimi ir pradedančiųjų vadovų mentorystės tinklai.
</blockquote>
<blockquote>
Bendradarbiaudami su aukštosiomis mokyklomis, privačiu sektoriumi sukursime modelį, kuriame mokytojai reguliariai tobulins IT gebėjimus, užsienio kalbos įgūdžius, socialines, emocines kompetencijas, sužinos apie naujus ugdymo metodus bei dalykines žinias savo mokomose srityse. Inicijuosime anglų kalbos kursus jos nemokantiems mokytojams, o vėliau įtrauksime juos į tarptautinius projektus, iš kurių parsivežtas patirtis jie turės galimybę diegti savo mokyklose.
</blockquote>
<blockquote>
Sukursime ir finansuosime specialiai mokytojams pritaikytą edukologijos magistro programą, jos metu siųsime mokytojus tobulintis į geriausius užsienio universitetus.
</blockquote>
<blockquote>
Įteisinsime mokytojų kūrybinių atostogų galimybę, kurių metų mokytojai metams galėtų tobulinti savo profesinius įgūdžius, o taip pat paprasčiausiai pailsėti nuo mokyklos, išbandant save kitoje srityje.
</blockquote>
Negana to, šių partijų planuose – ir oraus pasitraukimo iš aktyvaus pedagoginio gyvenimo organizavimas. Pasak naujai išrinktų konservatorių daugumos, pedagogai turėtų galėti išeiti į ankstyvąją pensiją ir persikvalifikuoti, jei tik to norės:
<blockquote>
Siūlysime parengti ir įgyvendinti ankstyvosios pensijos programą, kuri baigus mokyti užtikrintų finansinį saugumą ir sudarytų galimybę mokytojams persikvalifikuoti į socialinius pedagogus, specialiuosius pedagogus, bendruomenių socialinius darbuotojus.
</blockquote>
Panašų pažadą dalijo ir liberalai:
<blockquote>
Ir toliau sieksime, kad mokytojams būtų sudarytos sąlygos oriai pasitraukti iš profesijos: norintiems savo gebėjimus realizuoti socialinėje, kultūros ar kitose srityse bus sudarytos sąlygos persikvalifikuoti ir įsitvirtinti naujoje veikloje.
</blockquote>
<h2>Planų tęstinumo siekis ir pažadai tobulinti visą sistemą, mažinant popierizmo naštą</h2>
Konservatorių teigimu, su švietimo sistema susiję tikslai turėtų būti įgyvendinami palaipsniui, be nuolatinės didelės kaitos, vos tik pasikeitus valdžiai. Šios partijos programoje rašoma:
<blockquote>
Sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų. Mes privalome užtikrinti pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą.
</blockquote>
Tad sprendžiant iš tokių teiginių, galima tikėtis, jog naujoji valdžia turėtų stengtis sukurti pakankamai patrauklią švietimo sistemos pokyčių programą ir užtikrinti, kad jos nereikės kardinaliai keisti po ketverių metų. Drauge su tęstinumu žadama nepamiršti ir beprotiškos popierizmo naštos, stengiantis kuo labiau atlaisvinti pedagogus bei užtikrinti kuo geresnį mokyklų bei tėvų bendradarbiavimą. Konservatoriai netgi nori apjungti kai kurias mokymosi įstaigas:
<blockquote>
Vietovėse, kur ugdymo įstaigos yra netoli viena kitos, į vieningą ugdymo grandinę apjungsime visus mokymosi lygius – pradinį, pagrindinį, gimnaziją, kur įmanoma ir ikimokyklinį, priešmokyklinį bei profesinį ugdymą. Mokyklų miesteliui vadovautų vienas vadovas ir vadovų komanda. Tai sustiprins skirtingų grandžių ugdymo kokybę ir leis efektyviau vertinti ugdymo rezultatus. Taip pat sudarys sąlygas taupyti, nes galima konsoliduoti administravimą, sporto, laisvalaikio, neformalaus ugdymo infrastruktūrą.
</blockquote>
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis savo pažadais neatsiliko nuo konservatorių ir prieš rinkimus tikino, jog sukurs realią mokyklos savivaldą, leidžiančią patiems mokytojams spręsti kokie pokyčiai turėtų įvykti ar kokios ugdymo inovacijos turėtų būti įgyvendintos. Be to, jie žadėjo, jog lengviau galės jaustis ir studentai, nes sukurs paprastesnį judėjimą tarp skirtingų institucijų. Kelios citatos iš liberalų programos:
<blockquote>
Suteiksime daugiau galių mokyklos bendruomenei priimti reikalingus sprendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais. Reali mokyklos savivalda suteiks mokytojams laisvę įgyvendinti ugdymo inovacijas ir spręsti dėl svarbiausių pokyčių
</blockquote>
<blockquote>
Taikysime aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą, kuris padės akademinėms bendruomenėms vienytis ir siekti sinergijos. Vykdysime aukštojo mokslo finansavimo pertvarką, siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukštojo mokslo kokybei gerinti, aiškiai atskirdami skirtingus aukštojo mokslo lygmenis ir reikalavimus jiems.
</blockquote>
<blockquote>
Sieksime įteisinti lengvesnį studentų judėjimą tarp aukštojo mokslo institucijų. Tam, kad motyvuoti studentai patys galėtų kurti sau reikiamą kompetencijų portfelį, įteisinsime galimybę įgyti aukštojo mokslo diplomą, pasirinkus atvirojo curriculum (angl. open curriculum) modelį.
</blockquote>
Laisvės partija taip pat užsiminė, jog sieks, kad kitos institucijos prisidėtų prie švietimo sistemos tobulėjimo. Partija tikino:
<blockquote>
Visų pirma, stiprinsime analitines Vyriausybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistų kompetencijas, palaikysime atvirų duomenų švietime politiką, plėsime pagrindinių mokyklų bei gimnazijų pasiekimų tyrimus, o įgyvendinami švietimo politiką, vadovausimės projektinio valdymo principais.
</blockquote>
Taigi, visos trys partijos prieš rinkimus žadėjo nuversti kalnus ir sukurti kuo patrauklesnę, šiuolaikiškesnę ir itin pinigais remiamą švietimo sistemą. Visos citatos buvo paimtos iš valdančiąją koaliciją sudariusių partijų programų, kurios prieinamos viešai kiekvienam, norinčiam jas perskaityti. Belieka tik stebėti naujos valdžios veiksmus ir su laiku įsitikinti, ar daugybė skambių pažadų buvo įgyvendinti, ar visgi taip ir liko tik pažadais.

Švietimas: kokius pokyčius žadėjo naujoji valdžia

Dainius GAIŽAUSKAS: Ar prasidės raganų medžioklė prieš Seimo narius po uždaro Seimo posėdžio?

V. Matijošaičio Lietuvoje beveik „nucancelintas“ „Viči“ Jungtinėje Karalystėje šluoja apdovanojimus

Vardą keisti planuojantis Šiaulių bankas perspėja apie galimą sukčių suaktyvėjimą

Jolanta BLAŽYTĖ: Investuoti į tanką… kodėl gi ne?

Vytautas ABRAITIS: Nenužudykit Palucko

Galimai slėpta V. Landsbergio biografijos detalė – sūnaus išgabenimas per Sausio 13-ąją?

Jolanta BLAŽYTĖ: Kam tau, Kisa, pinigai, jei tu neturi fantazijos?

Eimantas NORKŪNAS: Milijoninės schemos VMVT